Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovei V. Matulionienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs K. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., gyv. (duomenys neskelbtini), Bendoriai, Vilniau r., ištekėjusios, dirbančios UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktore, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Z., būdama bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir žinodama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, t. y. tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo įsipareigojimų VMI ir turi mokestinę nepriemoką valstybės ir savivaldybės biudžetams, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais, tokiais savo neteisėtais veiksmais K. Z. pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus,

t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje apklausta K. Z. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad įsiskolinimas VMI susidarė dėl to, kad nebuvo pakankamai piniginių įplaukų. Buhalterės pareigas ėjusi Ž. J. galvodama, kad darbuotojas yra pirmas kreditorius, 2016-12-21 išmokėjo darbuotojams darbo užmokestį, taip pat, Z. J., išeinant iš darbo, buvo sumokėtas darbo užmokestis, išeitinė kompensacija. Daugiau pinigų pervedimų iš įmonės sąskaitos nebuvo daroma. 2016-12-27, įmonei turint skolą valstybės biudžetui, buvo vykdomi mokėjimai iš įmonės sąskaitos. Nuo 2016-12-27 įmonėje dirbo nauja buhalterė, kuriai buvo paaiškinta, kad įmonė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir kad yra VMI įsakymas dėl piniginių lėšų nuskaitymo iš įmonės banko sąskaitos. 2017-12-27 į įmonės banko sąskaitą įplaukė 18 000 eurų, iš kurių mokėjo skolas įmonės kreditoriams. Sąskaitoje buvo paliktos lėšos, kad VMI iš banko sąskaitos išskaičiuotų įsiskolinimą. 2016-12-28 VMI per sistemą ,,PLAIS“ nusirašė įmonės įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal VMI įsakymą, kuriame buvo nurodyta, kad įmonės įsiskolinimas bus išskaitytas iš įmonės banko sąskaitos, įmonė savo banko sąskaitoje laikė pinigines lėšas, pakankamas įsiskolinimui padengti. Tai rodo, kad įmonė paisė VMI teisėtų kreditorinių reikalavimų. Skola VMI padengta.

Teismo posėdyje VMI atstovė V. M. paaiškino, kad 2017-12-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ savanoriškai pervedė (duomenys neskelbtini) eurus, 2017-12-28 likęs įsiskolinimas buvo nurašytas nuo įmonės banko sąskaitos. Negali paneigti fakto, kad įmonė sąmoningai paliko pakankamai lėšų, kad VMI galėtų įvykdyti savo kreditorinius reikalavimus.

2017 m. rugpjūčio 23 d. VMI prie FM atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruota mokestinė nepriemoka biudžetui buvo 107 156, 18 eurai, kurią sudarė: 200 217, 22 eurai PVM ir 6470, 48 eurai šio mokesčio delspinigių, 315, 00 eurų gyventojų pajamų mokesčio ir 24, 67 eurų šio mokesčio delspinigių, 28, 81 eurų pelno mokesčio delspinigių. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2016-12-29, priimant VMI nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų, 2017-02-07 priimtas VMI sprendimas išieškoti iš turto. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 330, 00 eurų mokestinę nepriemoką.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktos kasos knygos už laikotarpį nuo 2016-12-01 iki 2017-07-31 nustatyta, kad 2016-12-01 likutis 99,89 eurai, gautos pajamos 2276,62 eurai, išleista 2358,85 eurai (2016-12-09, 2016-12-21 ir 2016-12-29 išmokėtas darbu užmokestis), 2017-07-31 likutis 17,66 eurų.

Bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitydama su kitais kreditoriais, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas (b. l. 11).

Iš byloje esančio atliktų bankinių operacijų išrašo matyti, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuo 2016-12-01 iki 2017-07-31 atskaitingas darbuotojas K. Z. žinodama, kad laikotarpyje nuo 2016-12-01 iki 2017-07-31 UAB ,, (duomenys neskelbtini) turi mokestinę nepriemoką (200 217,22 eurai laikotarpio pabaigai), neatsiskaičiusi su VMI, vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės kreditoriais: AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, UAB ,,B. B.“, UAB ,,Remonteka“, VĮ ,,Anykščių miškų urėdija“ (b. l. 13-16).

Administracinių nusižengimo kodekso 120 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Minėtos CK 6.930 straipsnio nuostatos reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais vienu metu negalint patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad K. Z., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, žinodama, kad jos vadovaujama įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nesilaikė Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmiau atsiskaitė su kitais kreditoriais, kurie pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalį yra žemesnėje kreditorių eilėje nei VMI, t. y. padarė administracinių nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje. K. Z. veika pagal Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

K. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Nagrinėjamoje byloje, svarstydamas administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į tai, kad susidaręs įsiskolinimas buvo padengtas, į VMI sprendimą, kuriuo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorė buvo informuota, kad susidariusi įmonės mokestinė nepriemoka bus nurašyta nuo įmonės banko sąskaitos, į tai, kad, atsiskaitant su kitais kreditoriais, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje buvo pakankamai lėšų VMI kreditoriams reikalavimams patenkinti, į K. Z. asmenybę, kuri su vyru augina tris nepilnamečius vaikus, iš kurių 2 mažamečiai.

Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybe, į tai, kad VMI atstovė neprieštaravo, kad K. Z. būtų paskirta švelnesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, bei įvertinęs bylos duomenis, mano, kad administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje, gali būti įgyvendinta K. Z. už Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą- įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. Z. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir įspėti (ANK 34 str. 5 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.