Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl tėvystės nuginčijimo, tretieji asmenys E. M. ir R. V.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas V. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (LR CPK 123 str. 1 d.).

Tretysis asmuo E. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (LR CPK 123 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu yra nurodytas atsakovas V. M., o motina – trečiasis asmuo E. M..

Ieškovė prašo nuginčyti atsakovo V. M. tėvystę savo K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pripažįstant, kad atsakovas V. M. nėra ieškovės K. M. tėvas, o ieškovė K. M. nėra atsakovo V. M. dukra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.140 straipsnio 4 dalį, jei vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, ir jei po ankstesnės santuokos pabaigos praėjo daugiau kaip trys šimtai dienų, vaiko tėvu gimimo akto įraše gali būti įrašytas vyras, šios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiškimu pripažinęs tėvystę, arba teismo sprendimu nustačius jo tėvystę. Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 str. 1 d.). Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 str. 2 d.). Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.) ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės.

Ieškovės, jos atstovo paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atlikus senelės/anūkės genetinį tyrimą. Easy DNA ištyrė pateiktus asmenų: anūkės K. M., senelės R. V. ir motinos E. M. DNR mėginius. Remiantis tyrimų rezultatais, gautais išanalizavus išvardintų asmenų DNR lokusus, senelės/anūkės biologinio ryšio tikimybė yra 99,997862 proc., tai rodo, kad testuotas biologinis ryšys pagal moteriškąją liniją egzistuoja. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovė K. M., kad atsakovas V. M. neteikė išlaikymo, jam buvo apribotos tėvystės teisės, jie nebendravo. Sužinojusi, kad kitas žmogus jos biologinis tėvas, ji pradėjo ieškoti tikrojo tėvo, tačiau nurodytas asmuo miręs 4 metai, rado tik tariamą močiutę R. V.. 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi buvo paskirta teismo DNR ekspertizė ieškovės K. M. ir atsakovo V. M. giminystės ryšiui nustatyti. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2022 m. birželio 9 d. ekspertizės rašto Nr. ES 45/2022(01) ir teismo medicinos specialisto išvados matyti, jog atlikus biologinės tėvystės tyrimą nustatyta, kad V. M. nėra K. M. biologinis tėvas.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėmis, vadovaujantis šalių paaiškinimais ir bylos rašytiniais įrodymais darytina išvada, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas V. M. nėra ieškovės K. M. biologinis tėvas, bei panaikinti vaiko gimimo įraše duomenis apie tai, kad V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė, paduodant ieškinį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021-11-09 sprendimu Nr. (8.4Mr)TP-21-T-2958-10795, kuriuo jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios dydis – 100 procentų.

Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021-11-09 sprendimu Nr. (8.4Mr)TP-21-T-2958-10795 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba bei paskirtas advokatas. Iš teismui pateiktos 2022-08-04 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34Mr)PT-5776 nustatyta, kad ieškovei teikiant teisinę antrinę teisinę pagalbą susidarė 773,88 Eur išlaidos.

Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į bylos esmę bei procesinį šalių elgesį, ieškovės atstovo prašymu, kad atsakovas yra socialiai remtinas asmuo, teismo vertinimu, šioje byloje tarp šalių nesant ginčo, atsakovas gali būti atleistas nuo bylinėjimosi išlaidas valstybei už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nuginčyti atsakovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvystę vaiko K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, pripažįstant, kad atsakovas V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), nėra vaiko K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o vaikas K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra atsakovo V. M. dukra.

Panaikinti Utenos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytus duomenis apie tėvą V. M., a.k. (duomenys neskelbtini).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis Utenos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui tėvystės nuginčijimui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.