Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams I. V. ir A. G. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui A. G. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 15 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti atsakovui 2019 m. rugpjūčio 10 d. Atsakovei I. V. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 15 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti atsakovei 2019 m. rugpjūčio 7 d. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų įrodymų tyrimą byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 5 d. dėl I. V., vairavusios A. G. priklausančią transporto priemonę „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala transporto priemonei „VW TOURAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 5 d. eismo įvykio deklaracijoje atsakovė I. V. pasirašė ir sutiko, kad yra kalta dėl sukelto eismo įvykio. Atsakovės I. V. valdoma ir atsakovui A. G. priklausanti Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. AB „Lietuvos draudimas“, veikdamas ieškovo vardu, bei atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą, nustatė eismo įvykio metu padarytą žalą (2 175,00 Eur) ir ją atlygino nukentėjusiajam asmeniui. Ieškovas kompensavo A. G. išmokėtą 2 175,00 Eur draudimo išmoką. Ieškovas išmokėjęs dėl 2017 m. liepos 5 d. eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, ne kartą ragino atsakovus sumokėti jo patirtus nuostolius, tačiau atsakovai grąžino tik dalį sumos, t. y. 425,00 Eur ir liko skolingi 1 750,00 Eur skolos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už ją atsakingas asmuo. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Transporto priemonės savininkas negali naudoti pats ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad transporto „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu (2017 m. liepos 5 d.) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Dėl minėto eismo įvykio kalta prisipažino atsakovė I. V., dėl kurios veiksmų atsirado 1 750,00 Eur dydžio žala. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį bei asmenį neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Nustačius, jog dėl žalos atsiradimo yra kalta atsakovė bei atsakovas neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, ieškovui iš atsakovės I. V. ir atsakovo A. G. regreso teise solidariai priteisiamas 1 750,00 Eur nuostolių atlyginimas.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovų priteistinos ir ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 39,00 Eur žyminio mokesčio, lygiomis dalimis, t. y. po 19,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, j. a. k. 125709291, solidariai iš atsakovų I. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 750,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) nuostolių atlyginimo, 5,00 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 19,50 Eur (devyniolika eurų 50 ct) žyminio mokesčio iš kiekvieno.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies, 3 dalies reikalavimus.

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.