Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 1 dalį - 3 mėn. viešųjų darbų bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartimi viešieji darbai pakeisti į tris paras arešto;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - areštu 20 parų;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 10 MGL dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi 10 MGL bauda pakeista 5 parų areštu;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausmė pakeista į 13 (trylikos) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. 2016 m. gruodžio 1 d., apie 4.00 val., (duomenys neskelbtini), grasino savo senelei V. C., jog šią papjaus, o ši turėjo pagrindo manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis yra V. C. anūkas, kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Santykiai su močiute geri, tačiau kartais susiginčija. Pripažįsta, jog yra priklausomas nuo alkoholio, nuolat juo piktnaudžiauja, geria net burnos skalavimo skystį, jį net ištinka epilepsija nuo alkoholio. Nori gydytis, tačiau yra daug visokių niuansų: pametė dokumentą, jį išbraukė iš darbo biržos. 2016 m. gruodžio 1 d., naktį, apie 4.00 val., buvo girtas. Namuose jis pradėjo šaukti ant močiutės V. C. Nežino, kas jam tuo metu nepatiko, bet tikrai pasakė močiutei „aš tave suka papjausiu“. Nežino, kodėl taip pasielgė, turbūt dėl alkoholio. Labai myli ir gerbia močiutę, tačiau tikrai pripažįsta buvęs agresyvus minėtą dieną. Nepamena, ar močiutė iškvietė policiją. Kadangi buvo girtas, neatsimena, ar buvo atvykusi policija, ar rašė kažkokį paaiškinimą, ar jam buvo nustatytas girtumas. Tik atsimena, kad nusiramino ir nuėjo miegoti. Kitą dieną atsiprašė močiutės dėl savo veiksmų ir žodžių, suprato, kad močiutė labai išsigando jo grasinimų. Nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu vėl gyvena su močiute, sutaria gerai, nesipyksta (b. l. 23).

Nukentėjusioji V. C. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus (b. l. 15).

Iš 2016 m. gruodžio 1 d. V. C. pareiškimo matyti, kad 2016 m. gruodžio 1 d., apie 4.00 val. jos anūkas J. D., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus grasino, kad papjaus, virtuvėje sulaužė stalą, visą naktį siautėjo, vartojo necenzūrinius žodžius, visą naktį geria buteliukus. Prašo imtis priemonių, padėti (b. l. 1, 2).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2016 m. gruodžio 1 d., 3.35 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos anūkas viską daužo, sulaužė stalą (b. l. 3).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyriausiosios patrulės E. K. 2016 m. gruodžio 1 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2016 m. gruodžio 1 d., apie 4.00 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), smurtaujama artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė V. C., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jos anūkas J. D., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus grasino ją papjauti, sulaužė stalą, visą naktį neleido ilsėtis, triukšmavo, vadino necenzūriniais žodžiais. Vizualiai smurto žymių nesimatė. V. C. buvo išsigandusi. Dėl šio įvykio J. D. buvo pristatytas į Vilniaus miesto 2 PK budėtojų dalį (b. l. 4-6).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2016 m. gruodžio 1 d., 4.09 val. J. D. buvo nustatytas 2,19 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 7).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad J. D. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pažymėtina, jog pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kaltinamasis J. D. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis yra V. C. anūkas, kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Pripažįsta, jog yra priklausomas nuo alkoholio, nuolat juo piktnaudžiauja, geria net burnos skalavimo skystį, jį net ištinka epilepsija nuo alkoholio. 2016 m. gruodžio 1 d., naktį, apie 4.00 val., buvo girtas. Namuose jis pradėjo šaukti ant močiutės V. C. Nežino, kas jam tuo metu nepatiko, bet tikrai pasakė močiutei „aš tave suka papjausiu“. Nežino, kodėl taip pasielgė, turbūt dėl alkoholio. Labai myli ir gerbia močiutę, tačiau tikrai pripažįsta buvęs agresyvus minėtą dieną (b. l. 23). Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios V. C. 2016 m. gruodžio 1 d. pareiškime nurodyti duomenys, iš kurių matyti, kad 2016 m. gruodžio 1 d., apie 4.00 val. jos anūkas J. D., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus grasino, kad papjaus, virtuvėje sulaužė stalą, visą naktį siautėjo, vartojo necenzūrinius žodžius, visą naktį geria buteliukus (b. l. 1, 2). Analogiški nukentėjusiosios V. C. paaiškinimai užfiksuoti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyriausiosios patrulės E. K. 2016 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, iš kurio, be kita ko, matyti, kad 2016 m. gruodžio 1 d., apie 4.00 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), smurtaujama artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė V. C., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jos anūkas J. D., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus grasino ją papjauti, sulaužė stalą, visą naktį neleido ilsėtis, triukšmavo, vadino necenzūriniais žodžiais. Vizualiai smurto žymių nesimatė. V. C. buvo išsigandusi. Dėl šio įvykio J. D. buvo pristatytas į Vilniaus miesto 2 PK budėtojų dalį (b. l. 4-6). Policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime bei nukentėjusiosios pareiškime nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir policijos įvykio registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, kad 2016 m. gruodžio 1 d., 3.35 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos anūkas viską daužo, sulaužė stalą (b. l. 3). Tuo tarpu byloje esančiame alkotesterio kvite užfiksuoti rodmenys patvirtina nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę apie tai, jog įvykio metu J. D. buvo neblaivus, jam nustatytas 2,19 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 7).

Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai (nagrinėjamu atveju – siekio nužudyti neturėjimas) įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Teismų praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nukentėjusioji V. C. nurodė, jog grasinimas ją papjauti buvo išsakytas tada, kai J. D. nakties metu, būdamas neblaivus, elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, virtuvėje sulaužė stalą. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyriausiosios patrulės E. K. 2016 m. gruodžio 1 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje, be kita ko, matyti, kad V. C. buvo išsigandusi (b. l. 4-6). Teismo vertinimu, nukentėjusioji V. C. pagal grasinimo išraišką bei kitas aplinkybes turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas.

Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad J. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę J. D. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas prieš artimąjį giminaitį, pavojingas jo gyvybei ir sveikatai. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs anuo alkoholio ir tai, be abejonės, turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. D. – gana jauno amžiaus, nedirbantis (b. l. 31), darbo biržoje neregistruotas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 26-30, 32-39), teistas keturis kartus, tame tarpe ir už analogiško nusikaltimo padarymą (b. l. 40-45), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus laisvės apribojimo bausmę su BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktuose numatytais įpareigojimais, jos dydį nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu, atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam J. D. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. D. pareiškė, kad neprieštarauja tokiam prokuroro sprendimui, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, sutinka gydytis nuo alkoholizmo.

Nukentėjusiajai V. C. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, skundų bei prašymų negauta.

Kaltinamajam J. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 24) paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei visą bausmės atlikimo laiką gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. D. paskirti galutinę bausmę – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei visą bausmės atlikimo laiką gydytis nuo alkoholizmo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam J. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.