Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. J. (toliau – K. J.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu, skiriant K. J. sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nuosprendžiu K. J. paskirtos ir neatliktos 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant, skiriant K. J. galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į K. J. paskirtos bausmės laiką įskaitytas K. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. 16.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. 13.08 val., t. y. 2 (dvi) paros, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, K. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 (penkiems) metams uždrausta naudotis ir įgyti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, K. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iš jo konfiskuojant automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 11630 eurų.

K. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. J. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 15 d. apie 15.25 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį R. B., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,16 promilių girtumas), kuomet sustabdė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. J. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijama jo kaltė ar jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje, neturi pagrindo, todėl šie klausimai apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. J. paskirta bausme, prašant ją sušvelninti, skiriant nuteistajam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, tiek nuteistąjį, tiek jam inkriminuotą nusikalstamą veiką charakterizuojančią medžiagą, todėl laisvės atėmimo bausmė jam skirta teisėtai ir pagrįstai. Apylinkės teismo skirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui bei pavojingumui, todėl ją keisti, tokiu būdu tenkinant nuteistojo apeliacinį skundą, nėra pagrindo.

6. Bylos duomenims, K. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Nors savo kaltę dėl padaryto jis pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau, jam inkriminuotą nusikalstamą veiką jis įvykdė prieš tai ne kartą teistas, tame tarpe ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Ši aplinkybė neabejotinai sunkina nuteistojo teisinę padėtį, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas bei jo neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Juo labiau, kad neteisėtas nuteistojo elgesys prasidėjo šiam dar nesulaukus pilnametystės – pirmasis jo teistumas fiksuotas dar 2015 m. balandžio 3 d. Šių aplinkybių teisinis vertinimas suponuoja pagrįstą išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką K. J. padarė ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas itin aktualu, sprendžiant nuteistajam paskirtos bausmės proporcingumo klausimą.

7. Šių duomenų kontekste įvertintina ir tai, kad praeityje K. J. atžvilgiu buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės – piniginė bauda, areštas, tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo ir vėl nusikalto. Už analogiškų nusikalstamų veiksmų padarymą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumo laipsnis, K. J. buvo nuteistas Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu ir nepraėjus nei vieneriems metams t. y. 2020 m. rugpjūčio 15 d., jis įvykdė analogišką nusikalstamą veiką, inkriminuotą jam skundžiamu nuosprendžiu, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad iš ankstesnio patyrimo asmuo nepasimokė, koreguoti savo elgesio teigiama linkme, nesistengė.

8. Faktą, kad nuteistojo elgesys net ir po Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžio priėmimo nebuvo koreguojamas teigiama linkme patvirtina ir tai, kad Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nuosprendžiu K. J. buvo pripažintas kaltu pagal BK 186 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant. Šio nuosprendžio vykdymo metu K. J. elgesys nepasižymėjo pavyzdingumu. Jis ne tik buvo nuteistas už naujos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir nevykdė kitų jam, kaip probuojamam asmeniui, numatytų pareigų – darė naujus administracinius nusižengimus, laiku neatvykdavo į Probacijos tarnybą, savo neatvykimo priežasčių nepagrįsdavo jokiais objektyviais duomenimis. Esant šių aplinkybių visumai akivaizdu, kad ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais K. J. taikytos bausmės nebuvo pakankamos siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, todėl nesutiktina su apelianto teiginiais, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas švelnesnės bausmės paskyrimui. Neabejotina, kad ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą, todėl šių duomenų ignoravimas sprendžiant asmeniui skirtos bausmės pagrįstumo klausimą, negalimas.

9. Nesutinkant su apeliacinio skundo motyvais įvertintina ir tai, kad praeityje K. J. buvo ne tik teistas, bet ir ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už analogiškų neteisėtų veiksmų atlikimą, t. y. transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Kai kurios praeityje jam skirtos administracinės nuobaudos vis dar galiojančios, jam skirtų piniginių baudų nuteistasis nemoka. Be to, administracine tvarka K. J. buvo ne kartą baustas ir už administracinius nusižengimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, niekur nedirba ir nesimoko. Sprendžiant tiek iš apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdžio, tiek ir praeityje jo buvusių teistumų bei baustumų administracine tvarka, akivaizdu, kad jokių pastangų prasmingam laiko užimtumui nuteistasis nededa, laisvalaikį leidžia vartodamas alkoholinius gėrimus, kurių įtakoje nusikalsta. Tačiau, net ir nusikalsdamas pakartotinai, darydamas pažeidimus apsvaigęs nuo alkoholio, jokių priemonių, siekdamas eliminuoti šį jo elgesį neigiamai charakterizuojantį požymį, tokiu būdu, išvengiant pakartotinio neteisėto elgesio, būdamas laisvėje K. J. nededa. Jokių pataisos programų, susijusių su priklausomybės nuo alkoholio korekcija, nuteistasis nelankė ir niekur nesigydė, kas vėlgi patvirtina, jog koreguoti savo elgesio teigiama linkme nuteistasis nesiekia, todėl abejotina, jog neteisėtas K. J. elgesys gali pasikeisti skyrus jam švelnesnę bausmę. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuotolinių konsultacijų būdu nuteistasis bendrauja su psichologe, kuri padeda jam spręsti iškilusias problemas, tačiau vien tik šis faktas nagrinėjamu atveju teismui neleidžia pagrįstai konstatuoti, jog K. J. jau suvokė savo neteisėto elgesio pasekmes ir stengiasi pasitaisyti. Įvertinus buvusią nuteistojo kriminalinę patirtį, neabejotina, kad toks K. J. elgesys daugiau susijęs ne su jo kritišku požiūriu į savo neigiamą elgesį, bet su jo noru likti laisvėje.

10. Atmetant K. J. apeliacinį skundą įvertintina ir tai, kad nuteistasis vairavo transporto priemonę ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamos tokios teisės, kai ji yra atimta, kas neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Tai neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl K. J. neteisėtų veiksmų jokie asmenys nenukentėjo ir niekam nebuvo padaryta žala, automobilį jis tik norėjo patraukti iš netinkamos jo stovėjimo vietos, pavažiavo tik 20 metrų, tačiau tokie apelianto teiginiai jo neteisėtų veiksmų pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas didesnis nei 1,5 promilės neblaivumo laipsnis, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių ar nuvažiuoto atstumo nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, net ir nuvažiavus nedidelį atstumą, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams.

11. Pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir švelninti skundžiamu nuosprendžiu jam skirtą bausmę nesudaro ir K. J. teiginiai, jog jis prižiūri savo sunkiai sergančią močiutę, jo tėvai yra gydytojai, todėl neturi laiko to padaryti. Kaip matyti iš teismui pateiktų K. J. močiutės medicininių dokumentų, onkologinis susirgimas jai buvo diagnozuotas dar 2017 metais, tačiau, K. J., sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų visumos, ir toliau vartoja alkoholinius gėrimus, daro administracinius nusižengimus bei nusikalstamas veikas, jokių pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nededa. Esant šioms aplinkybėms, švelninti nuteistojo teisinę padėtį vien tik dėl jo močiutei diagnozuotos onkologinės ligos, kai pats asmuo neprisiima jokios atsakomybės dėl jai reikalingos priežiūros ir žinodamas, kad jo močiutei būtina pagalba, pažeidinėja visuomenėje nustatytą tvarką bei įstatymus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Už nusikalstamos veikos padarymą asmeniui skiriama bausme yra siekiama nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, sulaikyti tiek juos, tiek ir aplinkinius nuo pakartotinio nusikalstamumo, auklėti nuteistuosius laikytis įstatymų bei gerbti bendro gyvenimo taisykles, todėl nuteistojo interesus ir norus tenkinančios bausmės paskyrimas bei jos vykdymas tik pagal nuteistojo norus, neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų.

12. Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo K. J. skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą. Paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant K. J. skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

13. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti K. J. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje taip pat nenustatyta. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus tiek aukščiau aptartą K. J. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikų pavojingumą – automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,16 promilių neblaivumas, jo buvusius teistumus bei baustumus administracine tvarka, praeityje jo atžvilgiu taikytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti K. J. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės. Juo labiau, kad praeityje nuteistojo atžvilgiu taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės bei laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų neįgyvendino ir teigiamos įtakos tolesniam nuteistojo elgesiui neturėjo.

14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. vasario 23 d. teismui pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo K. J. valstybės naudai priteistinos 109,54 (vieno šimto devynių eurų, 54 centų) dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato užmokestis ir išlaidos už dokumentų kopijavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo interesus apeliacinės instancijos teisme atstovavo ne Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas, o paties K. J. pasirinktas gynėjas. Esant šiems duomenims, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, 333 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo K. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo iš nuteistojo K. J..

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną.