Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2017-02-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-260-620/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-14
Bylos Nr.
e2YT-260-620/2017
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00022-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Kukelkienė
Pareiškėjas
J. K.
Suinteresuotas asmuo
R. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr.e2YT-260-620/2017Teisminio proceso Nr.2-37-3-00022-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5.;
3.4.5.2(N)ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 14 d.Rokiškis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė , rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą, suinteresuotas asmuo R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso(-toliau CPK ) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, paveldėjimo teisės liudijimui gauti, pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2004-01-19, palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Pareiškime nurodoma, kad 2004-01-19 mirė pareiškėjo dukra D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Palikėja sutuoktinio ir vaikų neturėjo. Palikėjos antros eilės įpėdiniu pagal įstatymą yra pareiškėjas, jos tėvas. Motina A. E. K. mirusi 1997-11-18.

Po D. K. mirties liko palikimas-1/3 buto, unikalus Nr. 7398-5001-0018:0020,esančio (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini).

Po D. K. mirties į notarą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta , bet pagal įstatymą tenkantį palikimą pareiškėjas priėmė faktiškai jį užvaldydamas. Palikimą priėmė iš karto po D. K. mirties, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino .

D. K. buvo neįgali, ji nuo pat vaikystės gyveno su tėvais, kurie ja rūpinosi ir išlaikė. Po motinos A. E. K. mirties,1997-11-18, dukra rūpinosi tėvas J. K.. D. K. iki mirties gyveno su tėvu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) . Po dukters mirties pareiškėjas priėmė dukros turtą, t.y. 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini). Jis toliau liko jame gyventi, rūpinosi buto priežiūra, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas.

Atsiliepimas

Teismo nustatytu terminu suinteresuotas asmuo R. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamas , jog su juo sutinka. Jis patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas rūpinosi dukra ir iš karto po jos mirties priėmė jos valdyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalį (b.l.17).

Motyvuojamoji dalis

Pateiktas pareiškimas tenkintinas .

Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso(-toliau CK) 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda palikimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant - valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, ne kartą pažymėjo, kad priimdamas palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz. LAT 2008 m. kovo 7 d. nutartyje, civilinė byla Nr. 3K-3-210/2008 ir kt). CK 5.51 str. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalis numato, kad aukščiau minėti veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Iš pateikto byloje gimimo liudijimo matyti, kad pareiškėjas yra D. K. tėvas. D. K. mirė 2004 m. sausio 19 d. , o jos motina A. E. K. mirė 1997 m. lapkričio 18 d. . P. V. įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, jog mirusiajai D. K. priklausė 1/3 dalis buto, kurio unikalus numeris 7398-5001-0018:0020, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) .

Pagal 2016 m. gruodžio 27 d. Valstybės įmonės registrų centro pateiktą išrašą matyti, jog testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo (testatoriaus) D. K. sudarytų testamentų ,palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų .

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl to, kad jis priėmė palikėjai priklausiusį turtą patvirtina ir tai, kad pareiškėjo J. K. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1977-07-11 yra (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini),pareiškėjas iš karto po dukters mirties mokėjo buto eksploatacines išlaidas kurias moka ir dabar .

Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą palikimui priimti J. K. pradėjo faktiškai valdyti dukters D. K. turtą po jos mirties.

Suinteresuotas asmuo, būdamas įstatyminis ketvirtos eilės įpėdinis po palikėjos D. K. mirties, t.y. palikėjo brolis R. K. , pareiškime nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjos palikimo priėmimo , po jo sesers mirties, neginčijo, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, pateiktas pareiškėjo pareiškimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) , priėmė D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2004 m. sausio 19 d., palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti ( CPK 444 str.8 p.).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1,51 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265str., 448 str. teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. pareiškimą patenkinti .

Paveldėjimo teisės liudijimui gauti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) , priėmė D. K., a. k (duomenys neskelbtini) mirusios 2004 m. sausio 19 d., palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Kukelkienė