Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant antstolio A. Liaškovo atstovui D. Ž., neatvykus išieškotojo atstovui gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir skolininko atstovui, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio A. Liaškovo pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, skolininko UAB ,,Žiemgalos automobiliai“ (toliau – skolininkas) direktorė L. G., išieškotojas UAB „Novogaming Vilnius“ (toliau – išieškotojas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis 2017-02-17 su aktu kreipėsi į teismas prašydamas už teismo procesiniu sprendimu nustatytų ir jo reikalavimo nevykdymą vykdant vykdomąjį dokumentą, skirti skolininko vadovei (direktorei) L. G. piniginę baudą (CPK 771 str. 5, 7 d.).

Akte teismui antstolis A. Liaškovas nurodė, kad jo kontoroje vykdomą vykdomoji byla dėl pagal išieškotojo reikalavimą skolininkui DNSB, remiantis Joniškio raj. apylinkės teismo 2016-12-22 nutartimi ir 2017-01-19 sprendimu už akių, kurio pagrindu yra išduotas ir vykdomasis raštas. Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus dar 2016-12-23 patvarkymu dėl minėtos nutarties vykdymo kreipėsi į skolininką įpareigodamas nedelsiant nuo procesinio dokumento įteikimo dienos užtikrinti elektros energijos tiekimą į patalpas esančia adresu (duomenys neskelbtini). Pagal išieškotojo 2017-01-11 ir 2017-02-15 pranešimus antstolis papildomai nustatė, kad iki kreipimosi į teismą dienos, nėra įvykdytas teismo ir jo reikalavimas nedelsiant užtikrinti elektros energijos tiekimą į nurodytas patalpas.

Reikalavimai pateikti informaciją ir procesiniai dokumentai buvo išsiųsti bendrovės buveinės registracijos adresu ir įteikti asmeniškai vyr. buhalterei V. V..

Antstolio reikalavimuose skolininkui yra išaiškintos pasekmės, atsirandančios už antstolio reikalavimų nevykdymą. Bendrovės direktoriaus, kuris yra skolininko atstovas vykdymo procese, elgesį nevykdant antstolio reikalavimų, yra pakankamas pagrindas pripažinti pažeidžiančiu įstatymo normas, reglamentuojančias antstolio reikalavimų vykdymą. Pagal CPK 585 ir 771 straipsnio nuostatas, antstolio teisėtų reikalavimų privalomumas reiškia, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kurio atžvilgiu vykdymo procese procesiniai dokumentai yra priimti, savo nuožiūra pasirinkti, vykdyti ar ignoruoti antstolio reikalavimus. Vykdymo proceso eigoje konstatavus, kad skolininkas antstolio reikalavimų nevykdo piktybiškai ir ilgą laiką ir, kad tokiais savo veiksmais jis užkerta galimybę antstoliui greitai, tinkamai, efektyviai ir ekonomiškai įvykdyti vykdomąjį dokumentą, yra pakankamas teisinis pagrindas skolininko vadovui skirti piniginę baudą.

Skolininkas savo nuomonės teismui į bylą nepateikė, nors procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai. Taip pat skolininko atstovas neatvyko į teismo posėdį ir nenurodė savo nedalyvavimo priežasčių, dėl to teismas išklausęs pareiškėjo atstovo nuomonę, nusprendė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).

Motyvuojamoji dalis

Antstolio pareiškimas tenkintinas.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamojo civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 585 ir 771 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolio (teismo) reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Jeigu antstolio (teismo) reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Taip pat proceso teisės normose yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą (BK 231 straipsnis).

Vykdymo procese skolininkui yra suteiktos ne tik tam tikros teisės, bet ir pareigos. Viena iš skolininko pareigų yra nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad skolininkas gavęs teisėtus antstolio reikalavimus, privalo juos įvykdyti per juose nurodytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas. Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis vykdymo procese gali kreiptis į teismą pareiškimu, tame tarpe ir dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais (CPK 593 str. 2 d.). Antstolis į teismą su pareiškimu kreipėsi CPK 585 str. 2 dalies ir 771 str. 5d. pagrindu, t. y. CPK VI dalyje numatytais atvejais.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas.

Antstolio A. Liaškovo kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal išieškotojo pateiktą Joniškio raj. apylinkės teismo 2016-12-22 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko atžvilgiu, o vėliau ir teismo sprendimo pagrindu išduotu vykdomuoju raštu. Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus CPK 587 str. 1d. 1 ir 4 p. pagrindu dar 2016-12-23 skolininko buveinės ir jos vadovės gyvenamosios vietos adresu, išsiuntė patvarkymą Nr. S-16-159-55673 dėl nutarties vykdymo. Iš vykdomosios bylos ir joje esančio procesinio dokumento matyti, kad skolininkas remiantis šiuo dokumentu privalėjo nedelsiant užtikrinti elektros energijos tiekimą į patalpas esančias (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai 2016-12-28 įteikti bendrovės vyr. buhalterei V. V. asmeniškai.

Bendrovės vadovė antstolio reikalavimo nedelsiant užtikrinti el. energijos tiekimą į minėtas patalpas per antstolio nurodytą terminą neįvykdė, nors būdama vadove (direktore) privalėjo vykdyti antstolio patvarkymą.

Įmonės (bendrovės) vadovas atsako už įmonės (bendrovės) kasdienės veiklos organizavimą. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė (bendrovė) veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Įmonė (bendrovė) savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokie reikalavimai taikomi įvairioms įmonės (bendrovės) veiklos sritims – įmonės (bendrovės) veiklos apskaitoje, mokesčių, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir kt. srityse. Dažniausiai įstatymas ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas įmonės (bendrovės) vadovas. Pagal bendrą taisyklę įmonės (bendrovės) administracijos vadovas atsako tik už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios aukščiau paminėtos nuostatos turi būti žinomos ir skolininko bendrovės vadovei (direktorei) L. G. (CK 2.82 str.).

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju antstolio atliekami procesiniai veiksmai vykdymo procese yra reglamentuojami vykdymo proceso nuostatų. L. G. būdama įmonės (bendrovės) vadovu (direktore) nepateikė teismui įrodymų, kad jis (ji) negalėjo įvykdyti antstolio patvarkymų ir neprivalėjo atlikti jį (ją) įpareigojančius (ių) veiksmus (ų). Todėl pripažintina, kad antstolis pagrįstai kreipėsi į teismą su aktu.

Antstolis 2017-02-15 akte teismui nurodė, kad skolininko vadovas (ė) direktorė L. G. be teisinio pagrindo nevykdė antstolio 2016-12-23 patvarkymo. Šių antstolio akte įvardytų esminių aplinkybių skolininko vadovas (ė) direktorė L. G. leistinais įrodymais neginčijo ir nepaneigė. Be to vadovė L. G. ne tik neatsakė į antstolio patvarkymus, bet ir nepateikė teismui atsiliepimo dėl antstolio akto, neatvyko į teismo posėdį, nesiteikė duoti teismui paaiškinimų, tuo pačiu pademonstravo nepagarbą teismui. Tik nuoširdus jo (jos) prisipažinimas dėl nerūpestingumo ir neatsakingumo, dėl ko nebuvo vykdomas antstolio reikalavimas, leistų teismui atsižvelgti į šiuos suinteresuoto asmens veiksmus, nustatant jam baudos dydį. Teismas, vertindamas įstaigos vadovo elgesį konkrečioje situacijoje, turi ir teisę atsižvelgti į jo kvalifikaciją, sveikatos būklę, gyvenamąją vietą, įstaigos veiklos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, tačiau to nesant teismas daro priešingas išvadas.

Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl įstaigos vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimas. Šiuo atveju teismas mano, kad įstaigos (bendrovės) vadovas (ė) turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus. Atskirai teismas pažymi, kad įstaigos (bendrovės) vadovo atsakomybė išlieka ne tik jo darbo laikotarpiu, bet ir jam atsistatydinus ar jį pašalinus (atleidus) iš užimamų pareigų, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su kalte ir neteisėtais veiksmais. Įstaigos (bendrovės) vadovas siekdamas išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui ir būti padaręs viską kas nuo jo priklauso, idant toks sprendimas nebūtų priimtas. Tačiau tokių duomenų į bylą nepateikė nei UAB ,,Žiemgalos automobiliai“, nei konkrečiai jos vadovas (ė) direktorė L. G.. Dėl to teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo direktorė L. G. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo (jos) neveikimo pagrįstumą. Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio pasyvumą bei nerūpestingumą (jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai kaip minėto suinteresuoto asmens neveikimą, neatsiliepiant ir į antstolio aktą teismui, laikyti nepagrįstu.

Įstatymo leidėjas nurodė, kad asmenims, už antstolio reikalavimų neįvykdymą (nevykdymą) ar pavėluotą įvykdymą gali būti skirta bauda (CPK 585 str. 2 d., 771 str. 5 d.). Tokie UAB ,,Žiemgalos automobiliai“ vadovo (ės) direktorės L. G. veiksmai laikytini neatitinkančiais minėtų civilinio proceso įstatymo nuostatų. Skolininko vadovas (ė) direktorė L. G. ar jo (jos) atstovas vykdydamas antstolio patvarkymą pagal pastarajam pateiktus vykdytinus dokumentus ir negalėdamas nurodytu laiku jo įvykdyti, privalo apie tai informuoti antstolį. Kilus abejonėms dėl galimybės tinkamai įvykdyti antstolio patvarkymą, skolininko vadovas (ė) direktorė L. G. turėjo teisę gauti atitinkamą informaciją tiek iš procesinį dokumentą pateikusio antstolio, tiek ir iš išieškotojo. Teismas atsižvelgdamas į visumą aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių konstatuoja, kad skolininko vadovas (ė) direktorė L. G. veikdamas (a) vienasmeniškai pagal įstatymo nuostatas ir visokeriopai nebendraudamas (a) bei nebendradarbiaudamas (a) su antstoliu nepagrįstai atsisakė vykdyti pastarojo 2016-12-23 patvarkymą. Vengdamas (a) įvykdyti antstolio A. Liaškovo patvarkymą skolininkas vadovas (ė) direktorė L. G. nebuvo pakankamai apdairus (i) ir atsakingas (a).

Vykdant antstolio nurodymą, šiuo atveju antstolio A. Liaškovo pateiktą vykdymo proceso metu priimamą dokumentą, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės jų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymo ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Suinteresuotas asmuo skolininko vadovas (ė) direktorė L. G. yra konkrečiai tas subjektas, kuriam už antstolio pateikto vykdymo procese priimto dokumento nevykdymą, tokiu atveju taikytinos CPK 771 str. 5 d., numatytos priemonės. Nevykdydamas (a) nurodytų antstolio patvarkyme įpareigojimų konkrečiai direktorė L. G. pažeidė CPK 771 str. 5 d., t. y. imperatyviąją proceso teisės normą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais suinteresuotam L. G. skirtina 200 Eur bauda už laikotarpį nuo 2016-12-28 (patvarkymo įteikimo momento) iki teismo nutarties priėmimo 2017-04-10 įskaitytinai.

Šiuo atveju teismas remiasi teisės teorijos principu „ultima ratio“, kuomet esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma griežčiausia atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis. „Ultima ratio“ principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę. Teismas skirdamas direktorei L. G. piniginę baudą įvertina ir tą aplinkybę, jog jam (jai) ir ateityje gali būti už analogišką neveikimą irgi skirta piniginė bauda.

Pastebėtina, kad šioje nagrinėjamojoje byloje šia nutartimi bauda pirmiausia, yra skiriama direktorei L. G. už jo (jos) veiksmus, susijusius su antstolio 2016-12-23 patvarkymo reikalavimu nevykdymu, atsižvelgiant į tai, jog jis (ji) tuo pat metu yra ir buvo skolininko vadovė (direktorė). Be to ši turtinė prievolė laikytina asmenine pirmininkės L. G. asmenine prievole, nes nėra susijusi nei su jo (jos) šeimos turtu (CK 3.115 str. 1d.), nei su konkrečiu daiktu, o tik su jo (jos) atliekamomis pareigomis. Tokiu atveju laikytina, kad nors bauda yra skirta L. G. kaip bendrovės vadovui (ei) direktorei, tačiau baudą jis (ji) turi sumokėti ne iš bendrovės, o iš savo asmeninių lėšų, tai yra asmeniškai iš savo gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Pastebėtina, kad asmeninėmis turtinėmis prievolėmis taip pat yra laikomos prievolės, susijusios su žalos (nuostolių) padarymu. Asmeninės prievolės atsiranda pagal sutartį ar įstatymą. Būtent skolininko atstovo vadovo (ės) direktorės L. G. netinkami veiksmai sąlygoja piniginės baudos jam (jai) skyrimą. Pažymėtina, kad vadovas (ė) už šios prievolės neįvykdymą atsako visu savo asmeniniu turtu. Kitoks šio teisinio santykio aiškinimas prieštarautų ne tik šį santykį reglamentuojančių procesinės teisės normų paskirčiai, bet ir aukščiau paminėtoms materialinės teisės normoms.

Be to teismas skirdamas skolininko vadovui (ei) piniginę baudą tokiu atveju remiasi ne tik bendrąja CPK 585 str. 2 d. nuostata, bet ir specialiąja teisės norma (CPK 771 str. 5 d.), kuri taikytina esant konkrečiam antstolio reikalavimui pagal Joniškio raj. apylinkės teismo 2016-12-22 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko UAB ,,Žiemgalos automobiliai“ atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skirti skolininko UAB ,,Žiemgalos automobiliai“ buv. adresas (duomenys neskelbtini) (į. k. 257593180) vadovui (ei) direktorei L. G., (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą už laikotarpį nuo 2016-12-28 iki 2017-04-10 įskaitytinai.

Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 6800) iš UAB ,,Žiemgalos automobiliai“ (į. k. 257593180) buv. (duomenys neskelbtini), vadovo (ės) direktorės L. G., (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninių lėšų.

Išsiųsti nutarties kopijas antstoliui A. Liaškovui, UAB ,,Žiemgalos automobiliai“ vadovui (ei) direktorei L. G. ir išieškotojui.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui vykdomąją bylą (du tomai).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.