Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2011-10-12 · Civilinė byla Nr. 2A-862-160/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-10-12
Bylos Nr.
2A-862-160/2011
Teisminio proceso Nr.
2-04-3-00993-2009-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
Ieškovas
A. Š., J. Š.
Atsakovas
M. A. G.
Trečiasis asmuo
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-862-160/2011Teisminio proceso Nr. 2-04-3-00993-2009-1Procesinio sprendimo kategorija: 121.15; 121.18 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zitos Smirnovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės, Aldonos Tilindienės, sekretoriaujant Virginijai Kostenko, dalyvaujant, ieškovui A. Š., ieškovų atstovui adv. A. T., atsakovui M. A. G., jo atstovui adv. A. Š., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei M. M., kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. A. G. ir trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Š. ir J. Š. ieškinį atsakovui M. A. G. bei trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl teisės pripažinimo (leidimo) be atsakovo sutikimo vykdyti sodo namo rekonstrukciją.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai A. Š. ir J. Š. pateikė ieškinį atsakovui M. A. G. ir prašė pripažinti teisę (leisti) vykdyti sodo namo, esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., kv. plotas 0, 0580 ha, adresu Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Juodasis kelias, Vilniaus m. sav. sodų bendrijoje ,,Mikronas“ (duomenys neskelbtini) skl., rekonstrukciją pagal UAB ,,Geri projektai“ projektinį pasiūlymą Nr. 09-03-03 SP-AS (b. l. 114) be šalia esančio sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko – atsakovo M. A. G. sutikimo bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad J. Š. nuo 2005 m. priklausančiame žemės sklype dar 2001 m. buvo išduotas leidimas pasistatyti sodo namą ir pavėsinę. Pavėsinės statybai reikėjo gauti kaimyno M. A. G. sutikimą. Prie sodo namo buvo nuspręsta pasistatyti garažą bei priestatą. Kadangi buvo nukrypta nuo projekto, 2003 m. kompetentingų institucijų buvos A. Š. buvo įpareigotas suderinti statinio projektą, kuriame butų leidžiama statyti garažą. Priešingu atveju – garažą nugriauti. A.M. G. sutikimo statybai nepagrįstai neduoda nurodydamas, kad statiniai statomi per arti jo sklypo ribos. Atstumas nuo sodo namo iki kaimyno sklypo yra 1,76 m. Kadangi atsakovas taip at yra pasistatęs namą 1,72 m nuo J.š. sklypo ribos, atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas, nes atsakovo teisių naudotis sklypu nepažeidžia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino ieškovams A. Š. ir J. Š. teisę (leisti) vykdyti sodo namo, esančio žemės sklype (unikalus Nr. 0101-0075-0665), esančiame Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Juodasis kelias, Vilniaus m. sav. sodų bendrijoje ,,Mikronas“ (duomenys neskelbtini) skl., P. B. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukciją pagal UAB ,,Geri projektai“ projektinį pasiūlymą Nr. 09-03-03 SP-AS be šalia esančio sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (P. B. (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininko – atsakovo M. A. G. - sutikimo. Priteisė iš atsakovo M. A. G. ieškovams A. Š. ir J. Š. 132,10 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 1500 Lt atstovavimo teisme išlaidų. Priteisė iš atsakovo M. A. G. valstybei 28,38 Lt teismo (pašto) išlaidų.

Padarė išvadą, kad atsakovo atsisakymo duoti sutikimą ieškovų sodo namelio rekonstrukcijai argumentai nepagrįsti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovai sunaikino atsakovo vynuogyną, kad sklinda blogas kvapas iš ieškovų sklypo ir nesutvarkytas elektros laidas, ir kad ieškovai nutraukė elektros laidą bei kad buvo potencialių atsakovo sklypo pirkėjų ir jog juos nubaidė būtent ieškovų statiniai. Ieškovų kanalizacijos duobė yra nutolusi daugiau nei 5 metrus (nuo vidurio skaičiuojant bus mažiau) nuo atsakovo sklypo krašto, todėl jo sutikimas nereikalingas dėl šio statinio (įrenginio), kadangi duobė yra prie pat bendro naudojimo žemės – kelio, - gautas sodų bendrijos „Mikronas“ pirmininkės rašytinis suderinimas. Įvykio vietos apžiūros metu nė vienas dalyvis nenurodė juntąs blogą kvapą. Ieškovų namas ilgesnis nei atsakovo, bet atsakovo sklypas yra šiauriau, o ieškovų piečiau, ir saulė nėra užstojama, o įstatymuose draudimo statyti ilgesnius statinius nėra. 2003 metais surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už 2003 metų įvykį neduoda pagrindo teigti apie ieškovų rekonstrukcijos neteisėtumą šiuo metu ir teisės rekonstruoti praradimą apskritai. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad nuo ieškovo stogo krinta krituliai į atsakovo sklypą. Ieškinio atmetimas šioje byloje paneigtų savininko teisę, nepažeidžiant kitų asmenų interesų, kurti ir gausinti savo turtą, tvarkytis nepažeidžiant kitų interesų kaip savininkui, taip pat asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą principą, kadangi atsakovo statinys stovi panašiu atstumu nuo žemės sklypų ribos kaip ir ieškovo, teisėtų lūkesčių ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus, įvertinant apskritai vietovę, kurioje yra šalių sklypai (sodininkų bendrija, sklypai po 6 arus) ir tokiose vietovėse vykstančias tendencijas (sodininkų bendrijų teritorijos tampa gyvenamųjų namų kvartalais), taip pat ir proporcingumo civiliniuose teisiniuose santykiuose principą, nes uždraudus ieškovams vykdyti planuojamą rekonstrukciją, neaišku, koks atsakovo interesas būtų apgintas, o ieškovų nurodytos teisės, teisėti lūkesčiai ir interesai būtų aiškiai neproporcingai paneigti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas M. A. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-07-01 sprendimą civilinėje byloje panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos (1000 Lt) ir apeliacinės instancijos (1000 Lt) teismuose. Paaiškino, kad teismas nenurodė svarbaus atsakovo atsisakymo duoti sutikimą ieškovams vykdyti sodo namo rekonstrukciją pagal pateiktą projektinį pasiūlymą motyvo, būtent gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimo. Prie neteisėtai ieškovo pastatyto priestato išorinės sienos į atsakovo pusę yra sukrautos malkos, tačiau sprendime į šią aplinkybę neatsižvelgta. Lietuvos Aukščiausias Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiškose bylose yra aiškiai ir vienareikšmiškai pasisakęs, kad kaimyninio sklypo savininkas, prieštaraujantis dėl statybų, nukrypstant nuo teisės aktuose nustatytu atstumų, neprivalo motyvuoti atsisakymo duoti sutikimą, t. y. įrodyti, kad tokios statybos sukels (sukelia) jam neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje E. Š. v. V. A. Ž, bylos Nr. 3K-3-296/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje V. O. v. V. C., bylos Nr. 3K-7-230/2010). Paskutinėje iš paminėtų nutarčių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija suvienodino teismų praktiką bylose dėl statybų kaimyniniuose sklypuose tuo aspektu, jog, kai kaimynas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklą negali tokio atsisakymo ginčyti. Ieškovai, savavališkai pasistatę namo priestatą reikalauja, kad be atsakovo sutikimo jiems būtų pripažinta teisė (leista) vykdyti sodo namo rekonstrukciją kuri jau seniausiai atlikta ir pripažinta savavališka bei neteisėta. Statiniai turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad ne tik atitiktų esminius statinio reikalavimus, kurie nustatyti Statybos įstatymo 4 straipsnyje, bet taip pat statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos veiklos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Prie tokių sąlygų yra priskiriama ir gaisrine sauga reglamentuojančiais dokumentais nustatytų saugos priemonių išsaugojimas (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas akcentavo, jog ieškovai, statydami priestatą arčiau atsakovo sklypo ribos nei leidžiama teisės aktuose, pažeidė gaisrinės saugos reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas į šiuos argumentus nepagrįstai neatsižvelgė. Ieškovo priestatas pastatytas ne pagal projektą, nes pagal 2003 m. projektą jokių buitinių patalpų nebuvo numatyta, o nuotekų išsiurbimo rezervuaras pagal projektą numatytas visai kitoje vietoje. Atstumai tarp atsakovo ir ieškovų pastatų yra 1,74 m.+1,72 m. = 3,46 m.; tarp stogų užlaidų - 0,60 m.+0,44 m. = 1,04 m.; tarp stogų užlaidų yra 3,46 m. - 1,04 m. = 2,42 m. Atsakovo sodo namas yra medinis, o ieškovų medinis, apmūrytas plytomis, t.y. priklauso II ugniai atsparumo grupei. Šio reikalavimo, kaip ir kitų aukščiau paminėtų, ieškovai, nei be nustatytų leidimų vykdydami statybas, nei rengdami projektinį pasiūlymą, nesilaikė. Atsakovo atsisakymas duoti sutikimą nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, nes tokiu pasirinktu savo elgesio modeliu naudojasi įstatyminėmis savo teisių apsaugos garantijomis. Asmens elgesys, kuris atitinka teisės aktų reikalavimus, negali pažeisti kito asmens teisių. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio laisvu susitarimu. Projektas turi būti rengiamas būsimam, o ne jau pastatytam daugiau nei prieš 7 metus pastatui, todėl mano, kad ieškovai teismo keliu ketina įteisinti savavališkomis pripažintas statybas (b.l.151-157).

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-07-01 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Paaiškino, kad, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į trečiojo asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-12-31 patikslintame atsiliepime išdėstytus argumentus, kad ieškovas vykdė statybos darbus mažesniu nei 3 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos neturėdamas šio sklypo savininko rašytinio sutikimo bei statybos leidimo ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1918-808/2009 pagal ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui A. Š. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Teismas, priimdamas sprendimą neatsižvelgė ir į teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovės paaiškinimus, kad ieškovas, statydamas gyvenamąjį namą, gerokai nukrypo nuo suderinto projekto ir negavo atsakovo sutikimo, reikalingo suderinti savo statybą. Pagal 2003 m. projektą turėjo būti statoma tik stoginė automobiliams, jokių buitinių patalpų nebuvo numatyta. Netgi pavėsinės projektas buvo suderintas su pastaba: pavėsinės įrengimui būtina gauti kaimyninio sklypo savininko notariškai patvirtintą sutikimą. Ieškovai aukščiau nurodyto kaimyninio sklypo savininko sutikimo negavo, o vietoje projekte nurodytos pavėsinės pastatė garažą, dėl kurio statybos surašytas savavališkos statybos aktas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo atsisakymo duoti sutikimą ieškovo sodo namelio rekonstrukcijai argumentai nepagrįsti tinkamais įrodymais ir nesudaro pagrindo ieškinio netenkinti. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010-07-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 konstatavo, kad Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl šie reikalavimai negali būti vertinami kaip formalus teisės būti statytoju kaip vienos iš nuosavybės teisės įgyvendinimo formų ribojimas. Atsižvelgiant į tai, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 1 priedo normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrą taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi ( b.l. 167-169, 183-185).

Ieškovai atsiliepimu į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus apeliacinis skundus prašo atmesti, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisingą bei teisėtą sprendimą. Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimu, nei atsiliepime į ieškinį, nei teisminio nagrinėjimo teismo posėdžio metu savo atsisakymo duoti sutikimą namo rekonstrukcijai negrindė aplinkybėmis ir argumentais dėl gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimo. Jokiuose galiojančiuose teisės aktuose nėra numatyta draudimų laikyti malkų ar kitų daiktų savininko nuosavybėje. Malkos sukrautos ne atsakovo žemės sklype ir ne ant besiribojančių sklypų ribos. Atsakovas nenurodo pagrįstų teisinių argumentų, kaip šiuo atveju yra pažeidžiamos jo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, teisės ar teisėti interesai. Atsakovas reikalavo iš ieškovų 80 000 Lt už sutikimą, vėliau, teisminio proceso metu nusileido iki 50 000 Lt. Tai matyti iš teismo posėdžio protokolo. Tai reiškia, kad jis siekia ieškovų sąskaita praturtėti, o ne apginti pažeistas teises. Atsakovą esama padėtis 7 metus tenkino, nes įstatymo nustatyta tvarka ginti savo pažeistų teisių jis nesikreipė. Atsakovas apeliacinio skundo argumentus grindžia iš konteksto "išimdamas" dalį LAT išaiškinimo dėl įrodinėjimo dalyko bylose, kuriose ginčijamas statybų teisėtumas statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu (2010-07-02 nutartis c/b Nr. 3K-7-230/2010), kuri yra naudinga pagrįsti jo poziciją, tačiau, kaip matyti iš pilnos apimties ir turinio teismo argumentų ir išaiškinimų pateiktoje nutartyje, atsakovo argumentas būtų pagrįstas, jeigu byla būtų nagrinėjama kitu pagrindu, t.y. dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Atsakovas nėra pateikęs priešieškinio nei LR CK 4.103 str. 2 d., nei kitokiu pagrindu. Iš LAT išaiškinimo seka, kad tuo atveju, kai ieškinys reiškiamas siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę, įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams, todėl atsakovas turėjo pareigą įrodyti jo teises pažeidžiančius faktus, kokį neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantiems statiniams galėtų padaryti sodo namo rekonstrukcija. Pastato rekonstrukcija laikoma savavališka, tik dėl to, kad atsakovas atsisako duoti sutikimą, nes dar 2003 metais kompetentingų institucijų ieškovas buvo įpareigotas suderinti statinio projektą kuriame būtų leidžiama statyti garažą ir priestatą bei gauti leidimą rekonstrukcijai. Būtent šios aplinkybės privertė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės. Trečiojo asmens nesutikimas su tokia teismo išvada grindžiamas netinkamai taikant ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri yra suformuota bylose dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo (b.l. 173-181).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ginčas yra kilęs dėl sutikimo statyti statinį – gyvenamojo namo priestatą ir garažą – žemės sklype, kuris yra sodininkų bendrijos žemės sklypų teritorijoje. Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 p. sodo sklype statiniai statomi laikantis ne mažesnio kaip 3 metrų atstumo nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Taigi apylinkės teismo motyvai dėl to, ar ieškovai statydami ir naudodami statinius daro žalą atsakovo žemės sklypui, šioje situacijoje neduoda pagrindo nei tenkinti, nei atmesti ieškinį, kadangi ieškiniu siekiama gauti sutikimą statyti statinį mažesniu nei 3 metrai atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir kaimyninio sklypo savininkas – atsakovas, nereiškia prieštaravimo, kad statyba darytų žalą jo sklypui, jei būtų statoma išlaikant 3 metrų atstumą nuo sklypo ribos.

Ginčas yra keliamas dėl kitos, įstatymu numatytos situacijos – leisti statyti statinį, kai jo atstumas nuo kaimyninio sklypo ribos bus mažiau nei 3 metrai ( pagal paruoštą 2009 metais UAB „Geri projektai“ projektą – komplekso Nr.09-03-03-SP-AS – 1,76 metro nuo atsakovo žemės sklypo ribos). Tokiai statybai reikalingas gretimo sklypo savininko sutikimas ir įstatymas nebereikalauja, kad būtų svarstoma, ar bus daroma žala kaimyninio sklypo naudotojui. Taigi iš įstatymo prasmės išeina, kad leidimas statyti statinį arčiau sklypo ribos priklauso nuo gretimo sklypo savininko valios ir teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad 3 metrų atstumas galėtų būti mažinamas teismo sprendimu, nes kaimyninio sklypo savininko valiai nuginčyti įstatymas nėra nustatęs jokių sąlygų. Todėl apylinkės teismo išvada, kad sutikimo leisti statyti suprojektuotą statinį atsakovas nedavė nepagrįstai, yra priešinga įstatymo prasmei ir neteisinga. Analogiškai yra išaiškinta Lietuvos aukščiausiojo teismo civilinėje byloje 3K-7-230/2010 padarius išvadą, kad gretimo sklypo savininkas neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti.

Teismo išvada, kad atsakovo sklype pastatas pastatytas taip pat neišlaikius 3 metrų atstumo nuo sklypo ribos, negali būti pagrindu šiam ginčui išspręsti, kadangi ginčas iškeltas ne dėl atsakovo statinių, o dėl ieškovo teisės statyti statinį arčiau nei 3 metrai nuo sklypo ribos. Tai, kad atsakovas be leidimo jau yra pasistatęs statinius, šioje byloje reikšmės neturi, nes be leidimo pastatytų statinių šioje byloje nėra pareikšta reikalavimų.

Taigi yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Atsakovas pateikė pinigų paėmimo kvitus, pateisinančius išlaidas advokato pagalbai apmokėti – pirmosios instancijos teisme 1000,00 Lt (kvitai ser. LAT Nr.386550 ir LAT Nr. 386549 – b.l. 137-138) ir apeliacinės instancijos teisme 1000,00 Lt sumai (kvitas ser.LAT Nr.605977), viso 2000,00 Lt. Kadangi teismo sprendimas naikinamas ir ieškinys atmetamas, atsakovui priteistina 2000,00 Lt advokato pagalbai apmokėti ( iš kiekvieno iškovo po 1000,00 Lt) (CKP 98 str 1 d., 3 d.).

28,38 Lt pirmosios instancijos teismo pašto išlaidos išieškotinos iš ieškovų, taip pat iš jų priteistina 12,85 Lt apeliacinės instancijos pašto išlaidų (b.l. 182), iš kiekvieno po 18,12 Lt. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str 1 d. 2 p., kolegija

nusprendė:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovų A. Š. ir J. Š. ieškinį atsakovui M. A. G. bei trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl teisės pripažinimo (leidimo) be atsakovo sutikimo vykdyti sodo namo rekonstrukciją, kuriuo ieškovams A. Š. ir J. Š. pripažinta teisė (leisti) vykdyti sodo namo, esančio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Juodasis kelias, Vilniaus m. sav. sodų bendrijoje ,,Mikronas“ (duomenys neskelbtini) skl., P. B. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukciją pagal UAB ,,Geri projektai“ projektinį pasiūlymą Nr. 09-03-03 SP-AS be šalia esančio sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (P. B. (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko – atsakovo M. A. G. – sutikimo, panaikinti.

Priimti naują sprendimą – A. Š. ir J. Š. ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. Š. 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) ir J. Š. 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) M. A. G. naudai.

Priteisti iš A. Š. ir J. Š. po 18,12 Lt pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Teisėjai: Zita SmirnovienėNeringa ŠvedienėAldona Tilindienė