Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ernesto Rimšelio,

teismo posėdyje išnagrinėjęs L. Č., kurio atžvilgiu nagrinėjama byla dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria pratęstas L. Č. laikymo sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Respublikinėje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydymui bendro stebėjimo sąlygomis 2 mėnesiams laikas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Č. kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. 2014 m. spalio 5d., apie 12.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtavo artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, kad tyčia pastūmė nukentėjusiąją - savo motiną I. Č., kuri dėl to nugriuvo ir jai buvo padaryti sužalojimai: kraujosruva pakaušyje, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, kurie yra vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiais savo veiksmais jis nesunkai sužalojo šeimos narį.

Be to, L. Č. kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t.y. laikotarpiu nuo 2014m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. sausio 5d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtavo artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, kad nukentėjusiąją - savo motiną I. Č., tampė už plaukų ir sudavė per veidą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. Č. fizinį skausmą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartimi įtariamajam buvo paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens 1 mėnesiui. Šiuo metu jam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nesiartinti prie nukentėjusio asmens ir nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje, taip pat įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Tyrimo metu kilus abejonių dėl įtariamoje psichikos būklės, 2015m. sausio 29d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi jam buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Ekspertizės aktu Nr. 78TPK-84/2015 nustatyta, kad L. Č. konstatuojami lėtinio psichikos sutrikimo požymiai, tačiau dėl jo priešiškos nuostatos nėra galimybės atlikti visavertį tyrimą, todėl rekomenduota skirti jam stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25d. nutartimi L. Č. paskirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė.

Prokurorė 2015 m. spalio 26 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl įtariamojo L. Č. atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą - VšĮ Respublikinę Rokiškio psichiatrijos ligoninę gydymui bendro stebėjimo sąlygomis iki teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo bei bus priimtas teismo sprendimas, motyvuojant tuo, kad 2015 m. spalio 21d. raštu Nr. 68U-II-3S8 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie LR SAM Utenos ekspertinis skyrius informavo, jog L. Č. atlikta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė, kad ekspertinio tyrimo metu L. Č. diagnozuota paranoidinė šizofrenija, nustatyta, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Jam rekomenduojamas priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. L. Č. elgesys dėl lėtinio psichikos sutrikimo yra neprognozuojamas, dėl ko jis socialiai pavojingas. Rekomenduojama skubiai kreiptis į teismą dėl jo patalpinimo į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę iki įvyks teismas dėl priverčiamųjų medicininių priemonių taikymo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi prokurorės pareiškimą tenkino ir L. Č. patalpino į sveikatos priežiūros įstaigą - VšĮ Respublikinę Rokiškio psichiatrijos ligoninę gydymui bendro stebėjimo sąlygomis iki teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, bet ne ilgiau nei 2 mėnesiams.

2015 m. gruodžio 18 d. L. Č. byla perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

2015 m. gruodžio 29 d. teismas pratęsė L. Č. laikymo sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Respublikinėje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje terminą 2 mėnesiams.

Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymu kaltinamas L. Č. skundu prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir nebetęsti arba sutrumpinti jo laikymo psichiatrijos ligoninėje terminą, nes jo priverstinas laikymas gydymo įstaigoje neturi teisinio pagrindo. Skunde nurodo, kad jam reiškiami kaltinimai dėl smurto artimoje aplinkoje yra nepagrįsti. Teigia, kad 2014 m. spalio 5 d. motina jį pirma pastūmė į nugarą, o po jo stumtelėjimo ji net nepargriuvo ir negalėjo būti sužalota taip, kaip nustatyta byloje. Jam inkriminuojami kaltinimai dėl fizinio skausmo sukėlimo taip pat nepagrįsti, nes, supurtydamas savo mamą ir tempdamas jai už plaukų, jis bandė pažadinti stipriai miegančią ligonę. Toks jo elgesys nesukėlė jokių sužalojimų.

Teismo posėdyje prokuroras prašė baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymu kaltinamo L. Č. skundą atmesti, gynėjas - tenkinti.

Skundas atmetamas.

Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija, susipažinsi su skundu ir pateikta baudžiamąja byla dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo L. Č., sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi pratęsti baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymu kaltinamo asmens laikymą VšĮ Respublikinėje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje 2 mėnesiams ir neįžvelgia pagrindo ją keisti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 141 straipsnio nuostatos numato, kad tuo atveju, jeigu tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą prireikia įtariamajam (kaltinamajam) daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę, jis ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti atiduotas į ekspertizės įstaigą ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui arba teismui. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismo psichiatrijos ekspertizei nustačius, kad įtariamasis dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei, teisėjo nutartimi jo buvimo laikas ekspertizės įstaigoje gali būti pratęstas arba įtariamasis gali būti perkeltas į kitą specialią įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo.

Siekiant užtikrinti, kad teisinis procesas dėl nesavanoriško asmens patalpinimo į psichiatrijos įstaigą atitiktų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punkto reikalavimus, jame turi būti užtikrintos veiksmingos procesinės garantijos nuo savivalės. Pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punktą laisvė gali būti atimta tik įvykdžius tris minimalias sąlygas: turi būti patikimai įrodyta, kad asmuo yra psichiškai nesveikas; psichikos sutrikimas turi būti tokios rūšies ar laipsnio, kad dėl to būtų būtinas priverstinis gydymas; besitęsiančio laisvės atėmimo pagrįstumas priklauso nuo to, ar toks psichikos sutrikimas asmeniui išlieka ir toliau (Liuiza v. Lithuania, no. 13472/06, judgment of 31 July 2012).

Iš byloje esančio 2015 m. spalio 6 - 21d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-73/2015, taip pat Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertizės skyriaus 2015-10-21 rašto Nr. 68U-II-358 matyti, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymu kaltinamo asmens psichinė liga yra konstatuota tinkamai, kad dėl šios ligos asmuo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali dalyvauti procese, kad rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kad asmens pavojingumas visuomenei egzistuoja. Aukštesnysis teismas šioje proceso stadijoje neturi jokio pagrindo teigti, kad asmens pavojingumas dėl jo psichinio sutrikimo išnyko, kad dėl to tolesnis asmens laikymas gydymo įstaigoje yra nereikalingas ir negalimas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo metu baudžiamosios bylos nagrinėjimas iš esmės jau yra baigtas, ir netrukus, t.y. 2016 m. vasario 2 d., pirmosios instancijos teismas planuoja skelbti sprendimą byloje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, kartu pasisakydamas ir dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos faktinių aplinkybių vertinimo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti įtariamojo L. Č. skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.