- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- 2YT-2040-913/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00267-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Pareiškėjas
- J. R. K., E. R. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Registrų centro, VĮ Turto banko, Anykščių rajono savivaldybės administracija
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų VĮ Registrų centro, VĮ Turto banko ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. R. K. ir E. R. Š. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras, VĮ Turto bankas ir Anykščių rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai J. R. K. ir E. R. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti faktą, kad pareiškėjai J. R. K. ir E. R. Š. nuosavybės teise įgijo pagal įgyjamąją senatį ūkinį pastatą, pažymėtą plane 2I1ž, užstatytas plotas 38 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime nurodė, kad 1990-09-20 Anykščių rajono valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini)pv pareiškėjų motinai B. K. sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-09-12 išvada Nr. (duomenys neskelbtini), grąžino gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iki tol priklausiusį Anykščių būtų ūkio valdybai (nacionalizuotą). 1991-01-09 Anykščių valstybinės notorinės kontoros notarės Rimutės Bučinskienės sutartimi pareiškėjų motina B. K. gyvenamąjį namą, turintį 180,98 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini)lygiomis dalimis padovanojo savo vaikams – pareiškėjams J. R. K. ir E. R. Š.. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)namų valdą sudaro 0,1756 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas nuosavybės teise bendrasavininkiams lygiomis dalimis, įregistravimo pagrindas 1994-07-22 Valdybos potvarkis Nr. 199p-v/39. Nuo pat gyvenamojo namo grąžinimo dienos šalia gyvenamojo namo kaip priklausinys buvo ir yra ūkinis pastatas, pažymėtas plane 2I1ž, užstatytas plotas 38 kv. m. Pareiškėjai gyvenamojo namo savininkai, nuo pat turto dovanojimo jiems naudojosi šiuo ūkiniu pastatu, jį remontavo, nes jo būklė grąžinus buvo prasta. 2017 m. rugsėjo mėnesį paaiškėjo, kad ūkinis pastatas, pažymėtas plane 2I1ž, užstatytas plotas 38 kv. m., nėra įregistruotas viešajame registre. Buvo atlikti pareiškėjams priklausančio turto kadastriniai matavimai, kuriuose yra įtrauktas ir ūkinis pastatas, pažymėtas plane 2I1ž, užstatytas plotas 38 kv. m., ir jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl nuosavybės įregistravimo, nuosavybę įregistruoti buvo atsisakyta, nes pagal nuosavybės teise pagrindžiančius dokumentus kartu su gyvenamuoju namu šis ūkio pastatas nebuvo grąžintas B. K. ir todėl nebuvo sandoriu perduotas pareiškėjams – dabartiniams savininkams. Ūkinis pastatas, pažymėtas plane 2I1ž, užstatytas plotas 38 kv. m., esantis pareiškėjams priklausančioje namų valdoje, nuo gyvenamojo namo grąžinimo pareiškėjų motinai bei dovanojimo pareiškėjams, niekam daugiau nepriklausė, juo niekas nesinaudojo, perdavus pareiškėjų motinai gyvenamąjį namą, buvo apleistas ir apgriuvęs. Pareiškėjai, būdami įsitikinę, kad šis ūkinis pastatas yra namo priklausinys ir niekas kitas daugiau teisių į jį neturi, pradėjo juo naudotis. Šio fakto neslėpė. Niekas niekada pretenzijų dėl naudojimosi ūkiniu pastatu nepareiškė. 2018 m. gruodžio mėnesį pareiškėjų atstovė kreipėsi dėl informacijos apie šį ūkinį pastatą į Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorių, ir buvo gautas atsakymas, kad šis ūkio statinys nėra savivaldybės turto apskaitoje. Teisiškai neįregistruotą ūkinį pastatą, pažymėtas plane 2I1ž, užstatytas plotas 38 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atvirai, sąžiningai, teisėtai ir nepertraukiamai ir kaip savą valdo nuo 1991-01-09, t. y. daugiau kaip dešimt metų.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į pareiškėjų J. R. K. ir E. R. Š. pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškime nurodytas ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), ar nuosavybės teisės į jį nekilnojamojo turto registre nėra registruotos. CK 4.69 str. 3 d. nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą (net jeigu ši teisė nebūtų įregistruota viešame registre) reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją. Anykščių rajono valdybos 1990-09-20 potvarkiu Nr. 104pv „Dėl B. K. gyvenamojo namo grąžinimo“ B. K. buvo grąžintas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausęs Anykščių būtų ūkio valdybai. 1991-01-09 dovanojimo sutartimi Nr. 19 B. K. padovanojo pareiškėjams po ½ minėto gyvenamojo namo. Nei 1990-09-20 potvarkyje, nei 1991-01-09 dovanojimo sutartyje nėra įrašyta, kad kartu įgyjamas ūkinis pastatas ar kitas statinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal pareiškėjų į bylą pateiktus dokumentus ūkinio pastato statyba pradėta ir baigta 1965 m. Įvertinus šias aplinkybes, manytina, kad ūkinis pastatas galimai liko valstybės (savivaldybės) nuosavybe. Vadovaujantis CK 4.69 str. 1 d. nuostata, įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimis į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės objektas ir neatitinka CK 4.69 str. 1 d. reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tai tokiais atvejais nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti. Kaip jau nurodyta anksčiau, ūkinis pastatas, esantis Vilniaus g. 1, Anykščiuose, plane pažymėtas indeksu 2I1ž, nekilnojamojo turto registre nėra registruotas. Tuo atveju, jeigu ūkinis pastatas nuosavybės teise nepriklauso valstybei (savivaldybei), nagrinėjant civilinę bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo turėtų būti įvertinta, ar ūkinis pastatas gali būti privačios nuosavybės teisės objektu ir yra tenkinamas CK 4.69 str. 1 d. numatytas reikalavimas. Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. įtvirtinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą teisiniai pagrindai. Pareiškėjai teismui pateiktame pareiškime nenurodė, kokiomis aplinkybėmis ir dokumentais grindžia, kad ūkinis pastatas atitinka CK 4.69 str. 1 d. keliamą reikalavimą. Pareiškimą teismo posėdyje prašė nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, VĮ Turto bankas nėra ir nebuvo gavęs duomenų apie galimą minėto turto perėjimą valstybei, todėl pareiškimo tenkinimo bei įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimą palieka spręsti teismo prerogatyvai. Teismui įsitikinus šio pareiškimo pagrįstumu, VĮ Turto bankas neprieštaraus dėl nuosavybės teisės įgijimo fakto nustatymo pagal įgyjamąją senatį. Civilinę bylą prašė nagrinėti VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo Anykščių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Anykščių rajono savivaldybės administracija 2018 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo“ pateikė informaciją, kuria patvirtino, jog ūkinis pastatas (pažymėtas plane 2I1ž), esantis (duomenys neskelbtini), nėra įtrauktas į savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą. Savivaldybė, papildomai patvirtina, kad šio atsiliepimo į pareiškimą teikimo momentu, ankstesniame savivaldybės rašte nurodyti faktai, nėra pasikeitę, t. y. ūkinis pastatas (pažymėtas plane 2I1ž), esantis (duomenys neskelbtini), nėra įtrauktas į savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą. Savivaldybė pažymi, kad neturi jokių pretenzijų ar prieštaravimų dėl pareiškėjų pateikto pareiškimo, mano, jog jis yra teisėtas ir pagrįstas bei turėtų būti tenkinamas visa apimtimi, t. y. turėtų būti nustatomas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, nustačius nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygų egzistavimo visumą. Prašė civilinę bylą nagrinėti suinteresuoto asmens Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant.
6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. R. K. paaiškino, kad kai grąžino pastatą (namą), pasirodė, kad žemė neatiduota. Paskui neįrašė ir to ūkinio pastato. Dabar jie galvoja, kad viskas normalu, nes pastatas atiduotas, žemė atiduota, o ūkinis – neatiduotas. Jų buvo ūkinis pastatas didelis, su langais, bet kai nacionalizavo, tą jų ūkinį pastatą nuvertė, ir pastatė iš lentų šitą ūkinį. Name apgyvendino keturias šeimas, todėl reikėjo keturių sandėliukų malkoms sudėti. Šitas sandėliukas ir buvo pastatytas su keturiomis durimis. Atėjo ir pasakė, kad čia reikia statyti ir pastatė. Nieko daugiau ir nereikėjo. Jei tarybų valdžia pastatė tą pastatą be dokumentų, tai prie ko čia jie tada. Įstatymai juos įvarė į kampą dėl šito sandėliuko. Ne jie patys statė šitą ūkinį pastatą. Seną jų ūkinį pastatą nuvertė 1962 metais, ir tada tarybų valdžia pastatė naują, šitą ūkinį pastatą.
7. Teismo posėdžio metu pareiškėja E. R. Š. paaiškino, kad tą seną tvartą nuvertė, o kadangi ten gyveno keturios šeimos, pastatė jiems naują ūkinį ir po vienas dureles davė malkoms susidėti. Jie net nepagalvojo, kad jiems neatiduotas tas ūkinis pastatas. Dabar jie su broliu nori pasidalinti namą, bet iškilo problemos. Gavo iš Utenos atsakymą, kad yra neregistruotas ūkinis pastatas. Tada jie ir sužinojo, kad ūkinis jiems nepriklauso.
8. Apie bylos nagrinėjimą suinteresuotiems asmenims pranešta tinkamai, teismo šaukimai įteikti, todėl byla išnagrinėta suinteresuotų asmenų VĮ Registrų centras, VĮ Turto bankas ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas netenkintinas.
9. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
10. Pažymėtina, kad įgyjamoji senatis yra pirminis privačios nuosavybės teisės (CK 4.69 straipsnio 1 dalis) įgijimo būdas.
11. Nagrinėjamoje byloje iš pareiškėjų paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad ūkinis pastatas, pažymėtas plane 2I1ž, užstatytas plotas 38 kv. m., esantis pareiškėjams priklausančios namų valdos žemės sklype, buvo pastatytas 1965 metais (b. l. 33), anot pareiškėjų paaiškinimų – 1962 metais, prieš tai nugriovus jų nacionalizuotą ūkinį pastatą. Visa tai įvyko tuo metu, kai Lietuva buvo okupuota, ir toje santvarkoje nebuvo privačios nuosavybės. 1990 m. rugsėjo 20 d. Anykščių rajono valdybos potvarkiu Nr. 104 pv pareiškėjų motinai B. K. buvo grąžintas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), iki tol priklausęs Anykščių butų ūkio valdybai (b. l. 9). Kartu su namu, jokie kiti pastatai grąžinti nebuvo. Iš to seka, kad pareiškėjų motinai buvo grąžintas nacionalizuotas namas, tačiau sovietinės santvarkos metu pastatytas naujas statinys – ūkio pastatas, nebuvo perduotas ir liko valstybės nuosavybė.
12. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, buvo pradėtas įgyvendinti privačios nuosavybės teise grindžiamo šalies ūkio (Konstitucijos 46 straipsnis) formavimas, ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka perleidžiama privatiems subjektams. Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai – Atkuriamajam Seimui 1990 m. kovo 11 d. aktais atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, nustojo veikę svetimos valstybės primesti įstatymai, kuriais okupacinė valdžia iš Lietuvos Respublikos piliečių neteisėtai atėmė jų turėtą turtą, todėl Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nebuvo panaikintos ir turėjo tęstinumą, o nacionalizuotas turtas buvo grąžinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, kuris atitinkamai vėlesniais laikotarpiais buvo keičiamas. Tačiau kaip nustatyta šioje byloje, ginčo dalykas – ūkio pastatas, pažymėtas plane 2I1ž, užstatytas plotas 38 kv. m., esantis pareiškėjams priklausančios namų valdos žemės sklype, esančioje Vilniaus g. 12, Anykščiuose, buvo naujai pastatytas sovietiniu laikotarpiu, t. y. 1965 (ar 1962) metais. Kodėl jis nebuvo perduotas kaip gyvenamojo namo priklausinys kartu su grąžinamu nacionalizuotu namu pareiškėjų motinai B. K., šiuo metu nustatyti galimybių nėra. Tačiau tai nekeičia tos faktinės aplinkybės, kuri šioje byloje yra akivaizdi, kad šis ginčo ūkio pastatas nuo jo pastatymo momento buvo valstybės nuosavybė ir tokiu išliko iki šiol.
13. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokio daikto teisėtai valdyti kaip savo. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus nesiejamas su šių daiktų registracija valstybės vardu, skirtingai nei toje pačioje normoje įtvirtintas draudimas įgyti nuosavybės teisę į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas priešingai vertinti, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal AB ,,Pakruojo arka“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008). Tokia skirtinga viešąja ir privačiąja nuosavybe esančių daiktų savininko apsauga nuo nuosavybės teisės praradimo kitam asmeniui sąžiningai įgijus daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdant jį visą įgyjamosios senaties terminą paaiškinama šią normą analizuojant teleologiniu metodu bei atsižvelgiant į po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo vykstančius nuosavybės rūšių ir formų transformavimo procesus, kai nepriklausomybę atkūrusi valstybė nėra tinkamai apskaičiusi savo turto ir atitinkamai nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad sistemiškai aiškinant specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačion nuosavybėn kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, o įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei transformuotis į privačiąją.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymi, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma yra imperatyvioji, todėl netgi remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, negalima paneigti joje įtvirtinto draudimo ir konstatuoti, jog nuosavybės teisė gali būti įgyjama įgyjamąja senatimi į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, ir juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo statinys – ūkio pastatas, buvo sukurtas 1965 metais ir priklausė Anykščių butų ūkio valdybai. Grąžinus nacionalizuotą gyvenamąjį namą (atkūrus nuosavybės teisę į gyvenamąją namą), ginčo statinys nebuvo perduotas namo savininkei kartu kaip namo priklausinys. Todėl konstatuotina, kad ginčo statinys, sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas privačių asmenų nuosavybėn ir tebepriklauso valstybei, todėl negali būti įgytas įgyjamąja senatimi. Dėl nurodyto pareiškėjų J. R. K. ir E. R. Š. pareiškimas nustatyti faktą, kad pareiškėjai įgyjamąją senatimi įgijo ūkinį pastatą, pažymėtą plane 2I1ž, užstatytas plotas 38 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), netenkintinas.
17. Byloje susidarė 9,62 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos iš pareiškėjų J. R. K. ir E. R. Š. lygiomis dalimis po 4,81 Eur į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjų J. R. K. ir E. R. Š. pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras, VĮ Turto bankas ir Anykščių rajono savivaldybės administracija, netenkinti.
Priteisti valstybei iš pareiškėjų J. R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – po 4,81 Eur (keturis eurus 81 centą) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.