- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-22
- Bylos Nr.
- 1S-532-658/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis (pirm.), Rimas Švirinas, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- L. S.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Nerijaus Meilučio, teisėjų Dariaus Kantaravičiaus ir Rimo Švirino, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. S. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. kovo 2 d. priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. S. bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2007-11-07 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme (bausmės pabaiga 2021-02-16).
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) 2016 m. kovo 2 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam L. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo L. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, yra socialiai pavojingas, todėl jam dar negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis L. S. skunde prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nuteistasis nurodo, kad likusi didelė neatliktos bausmės dalis, į ką atsižvelgė apylinkės teismas, negali būti pagrindu asmeniui netaikyti lygtinio paleidimo. Nuteistojo nuomone, teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, taip pat nepagrįstai atsižvelgė, kad jis yra anksčiau teistas keturis kartus, nors teistumas yra išnykęs ir šiuo metu jis yra laikomas neteistu. Tai, kad paskutinį kartą jis buvo teistas 1994 metais, po to sukūrė šeimą, dirbo, rodo, jog jis taisė savo elgesį teigiama linkme. Tuo tarpu nagrinėjamą nusikaltimą nuteistasis vertina kritiškai, pripažįsta savo kaltę ir labai dėl šio nusikaltimo gailisi, per daugiau nei penkerius bausmės atlikimo metus teigia supratęs savo klaidas ir padaręs reikiamas išvadas. Skundo autorius taip pat prašo teismo atkreipti dėmesį, kad jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką yra 32 balai (žema rizika), be to, jis turi šeimą, gyvenamąją vietą, du mažamečius vaikus, kuriems yra labai reikalingas, taip pat turi galimybę grįžti dirbti į darbovietę, kurioje dirbo iki suėmimo. Teismas turėtų įvertinti ir tai, kad nuteistojo prašymas dėl lygtinio paleidimo Komisijoje jau yra svarstomas antrą kartą, po pirmojo svarstymo jis už gerą elgesį ir atliktą darbą buvo dar kartą paskatintas (iš viso skatintas 5 kartus), šios aplinkybės taip pat rodo, kad jis stengiasi taisytis. Skunde L. S. taip pat atkreipia dėmesį, kad klausimą dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo Alytaus rajono apylinkės teisme antrą kartą sprendė ta pati teisėja, kas prieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms ir turėtų būti vertinama kaip procesinis pažeidimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. S. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 32 balai. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri, šiuo atveju atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Nors nuteistasis skunde nurodė nemažai jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių (penkis kartus skatintas, palaiko artimus ryšius su šeima, pasižymi teigiama darbine motyvacija), kurios neva nebuvo vertintos apylinkės teismo, tačiau, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
Kaip minėta, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis išklausė naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programas, dalyvavo projekte „Mano kelias 2“ ir tikslinių socialinių–terapinių grupių vedimo programose, tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje šiuo konkrečiu atveju nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Po daugiau nei pusės bausmės laiko atlikimo L. S. vis dar nustatytas jo riziką nusikalsti didinantis veiksnys – ankstesni teisės pažeidimai. Nors minėtas kriminogeninis veiksnys yra gana statiškas, tačiau elgesio korekciją šiuo aspektu galėtų atspindėti nepriekaištingas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir su tuo susijęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas. Tačiau nagrinėjamu atveju L. S. nesielgė nepriekaištingai – bausmės atlikimo metu neteisėtai disponavo uždraustais daiktais ir už tai jam buvo pareikštas papeikimas (nuobauda negaliojanti). Be to, L. S. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką jau ne pirmą kartą įvertinta 32 balais, tai yra vertinimo rezultatas nemažėja, ir tai šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos mažinant šią riziką.
Nors nuteistasis kritikuoja apylinkės teismo nutarties argumentaciją dėl jo ankstesnio neteisėto elgesio ir skunde teisingai pažymi, kad teisine prasme jis laikomas pirmą kartą teistu asmeniu (teistumas yra išnykęs), tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl ankstesnio teistumo ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Darant šią išvadą, akcentuotina, kad ankstesni L. S. nusikalstami veiksmai pagal 2016 m. vasario 10 d. Socialinio tyrimo išvados duomenis išskiriami kaip nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintis paskatinti veiksnys, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė ir įvertino, kad jis anksčiau tris kartus teistas už tyčinius savanaudiško pobūdžio nusikaltimus, jo daromos veikos sunkėja, be to, jam anksčiau jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kurio laikotarpiu jis padarė naują nusikaltimą.
Šiuo atveju abejonių pakankama L. S. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir jo lėšų tvarkymo specifika. Šių duomenų įvertinimas nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nusikaltimo, už kurį L. S. atlieka bausmę, pobūdį ir motyvus (finansinis), yra itin aktualus. Nors nuteistasis pabrėžia šeimos svarbą, išreiškia susijaudinimą dėl to, kad taip ilgai gyvena atskirai nuo jos, ir siekia išeiti į laisvę, deklaruodamas norą padėti mažamečių vaikų išlaikymui, tačiau pastebėtina, kad bausmės atlikimo metu jis pinigus vaikų išlaikymui siuntė nuo 2015-02-09 ir tik tris kartus po 90 Eur, kai bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2015-02-10 iki 2016-02-10 į asmeninę sąskaitą nuteistasis gavo 3666,48 Eur, iš kurių didžiąją dalį (3178,25 Eur) išleido savo asmeniniams poreikiams tenkinti, didesniam komfortui bausmės atlikimo vietoje susikurti, o ne vaikų interesams, kas neabejotinai nuteistojo asmenybę apibūdina labiau neigiamai ir verčia abejoti jo skunde išdėstytų teiginių nuoširdumu. Be to, šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nei šeima ir mažamečiai vaikai, nei darbo, į kurį nuteistasis planuoja grįžti lygtinio paleidimo atveju, turėjimas nesulaikė jo nuo labai sunkaus nusikaltimo padarymo, todėl skunde nurodomi nuteistojo argumentai dėl šeiminių aplinkybių ir darbinių planų laisvėje nesuteikia pakankamo pagrindo tikėtis jo teigiamo ir pozityvaus elgesio lygtinio paleidimo laikotarpiu.
Nuteistojo skundas grindžiamas ir tuo, kad klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti L. S. lygtinį paleidimą tvirtinimo du kartus nagrinėjo ta pati apylinkės teismo teisėja, tačiau, priešingai nei nurodoma skunde, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos nedraudžia tam pačiam teisėjui kelis kartus svarstyti minėtą klausimą. Todėl šie skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu ar laikyti priimtą procesinį sprendimą neteisėtu.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis, kad L. S. ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Todėl skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2016 m. kovo 2 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo L. S. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.