- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-03
- Bylos Nr.
- eI-1721-402/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01725-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Čekanauskas, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „KIV“
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Infostendas“, uždarajai akcinei bendrovei „N Technologijos“, Kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „KIV“ atstovams direktoriui K. B. ir advokatui A. J.,
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „KIV“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Infostendas“, uždarajai akcinei bendrovei „N Technologijos“, Kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama:
1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-04-20 sprendimą, rašto Nr. 2D-5299(7.9), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą (prašymus);
2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-02-09 sprendimą Nr. 2D-1722(7.9);
3) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-01-17 sprendimą, kuriuo pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių buvo pažymėta negaliojančia (prašymo registracijos Nr. ACUB-20-170113-00062);
4) pripažinti galiojančia 2017-01-13 pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių;
5) atnaujinti terminą skundui paduoti, teismui nusprendus, kad jis yra praleistas.
Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu visiškai palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, jog 2017-01-13 UAB „KIV“, naudodamasi Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“, kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) dėl pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo (prašymo registracijos Nr. ACUB-20-170113-00062).
2017-01-13 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (naudotoja R. M.), naudodamasi IS „Infostatyba“, pasirašė ir išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (prašymo Nr. ACUB-20-170113-00062) Nr. LN-I170113103840546.
2017-01-17 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (naudotoja R. M.) IS „Infostatyba“ priemonėmis pažymą Nr. LN-I170113103840546 pažymėjo kaip negaliojančią. Laukelyje „pastabos“ nurodytas motyvas, kad nepateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimai.
2017-01-25 UAB „KIV“ kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos su skundu dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-01-17 sprendimo, kuriuo pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. LN-I170113103840546 buvo pažymėta negaliojančia (prašymo reg. Nr. ACUB-20-170113-00062), skunde pateikdama išsamius argumentus ir duomenis, paneigiančius pažymos pripažinimo negaliojančia motyvą, ir prašė pažymą pripažinti galiojančia.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2017-03-09 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkui pateikė skundą dėl neteisėto pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. LN-I170113103840546 panaikinimo (prašymo reg. Nr. ACUB-20-170113-00062) ir 2017-02-09 sprendimo Nr. 2D-1722(7.9) panaikinimo, kuriuo paneigė Inspekcijos 2017-02-09 sprendime nurodytus motyvus dėl pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių neišdavimo pagrindo buvimą.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017-04-20 sprendimu Nr. 2D-5299(7.9) skundo netenkino ir nurodė, kad UAB „KIV“ neatitinka statytojo teisei įgyvendinti keliamo reikalavimo, nustatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. UAB „KIV“ neturi išduoto statybą leidžiančio dokumento ir nėra kitos nei 2012 m. vasario 22 d. sklypo bendraturčių pasirašytos „Bendrasavininkų susitarimo“ sutarties dėl turtinių teisių pasidalijimo su sklypo dalies savininku, taip pat dėl pastato ar pastato dalies perleidimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priimtais sprendimais.
2017-01-13 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (naudotoja R. M.), naudodamasi IS „Infostatyba“, pasirašė ir išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. LN-I170113103840546.
2017-01-17 pažyma Nr. LN-I170113103840546 pažymėta negaliojančia. Laukelyje „pastabos“ nurodytas motyvas, kad nepateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimai. Kitų motyvų ar potvarkio dėl pažymos panaikinimo IS „Infostatyba“ pateikta nebuvo.
Pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 17 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnai pagal asmenų prašymus išduoda pažymas apie ypatingų ir neypatingų statinių statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Jeigu pagal pateiktus dokumentus Inspekcijos pareigūnas nenustato šio straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, pažymą jis išduoda per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų pateiktų dokumentų gavimo dienos (TPSVPĮ 17 str. 2 d.). Pažymos neišdavimo atvejai nurodyti TPSVPĮ 17 straipsnio 3 dalyje.
Pagal TPSVPĮ 17 straipsnio 4 dalį šiame straipsnyje nurodytų procedūrų atlikimo tvarką nustato ir surašomų dokumentų formas ir pateikiamų dokumentų sąrašą tvirtina Inspekcijos viršininkas. Vadovaudamasis minėta nuostata, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkas 2016-06-08 įsakymu Nr. 1V-73 yra patvirtinęs Pažymos apie statinio (-ių) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), kuris nustato pažymos apie ypatingo (-ų) ir neypatingo (-ų) statinio (-ių) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo tvarką (Aprašo 1 p.).
Aprašo 18 punktas numato, kad iki statinio (-ių) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre nustačius, kad pažyma išduota nesilaikant teisės aktų reikalavimų, Inspekcijos įgaliotas pareigūnas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas parengia tarnybinį pranešimą dėl pažymos panaikinimo ir Inspekcijos viršininko pavaduotojo, kuruojančio statybos valstybinę priežiūrą vykdančių Inspekcijos padalinių veiklą, potvarkio dėl pažymos panaikinimo IS „Infostatyba“ projektą Inspekcijos viršininko nustatyta tvarka. Inspekcijos pareigūnas, inicijavęs pažymos panaikinimą, apie priimtą potvarkį ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoja statytoją, o taip pat VĮ Registrų centrą, jeigu informacija apie panaikintą pažymą Nekilnojamojo turto registrui nėra pateikiama per sąsają su IS „Infostatyba“.
Pareiškėja, atlikdama užsakovo funkcijas, investavo lėšas į ginčo objekto (A korpuso) statybą. Pagal pareiškėjos buhalterinės apskaitos apie patirtas išlaidas, susijusias su A korpuso statybos darbais, duomenis, UAB „KIV“ per visą laikotarpį nuo žemės sklypo įsigijimo 2014-03-04 ir A korpuso statybos pradžios yra investavusi ne mažiau kaip 1 639 268,83 Eur į A korpuso statybą.
Pareiškėja, tik įsigijusi žemės sklypą ir pradėjusi pastato A korpuso statybas, pati veikdama kaip statytoja ir užsakovė, savarankiškai užtikrino statybų techninę priežiūrą. 2014-03-10 buvo sudaryta statybos techninės priežiūros sutartis su techniniu prižiūrėtoju T. D., kuris vykdo statinio statybos techninę priežiūrą.
Pareiškėja, žemės sklypo dalies, kurioje yra statomas A korpusas, savininkė, savarankiškai, veikdama kaip statytoja (užsakovė), investavo lėšas į A korpuso statybą ir vykdė visas statytojos (užsakovės) funkcijas.
2014-09-02 M. K. išdavė sutikimą naudotis jos ir kitų bendraturčių užsakymu parengtu techniniu projektu bei išduotu leidimu statybai. M. K. sutikime patvirtino, kad UAB „KIV“ iš jos įsigijo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 1/2 dalį (duomenys neskelbtini), su galiojančiu projektu ir leidimu statybai. Iki 2014-03-04 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis, kurioje buvo numatyta statyti statinį – A korpusą (toliau – A korpusas), priklausė M. K..
Iki 2012-05-09 žemės sklypo dalys, kuriose buvo numatyta statyti B korpusą (toliau – B korpusas), priklausė UAB „Eurosano“, A. D. ir A. D.: 1/10 (900/9000) žemės sklypo dalis priklausė UAB „Eurosano“ bei 4/10 (3600/9000) žemės sklypo dalys priklausė A. D. ir A. D..
2012-03-23 buvo sudaryta naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartis tarp bendraturčių M. K., UAB „Eurosano“, A. D. ir A. D., kurioje aiškiai pažymėta, kad tik M. K. atskirai nuo bendraturčių naudosis, valdys ir/ar disponuos žemės sklypo dalimi, kurioje numatyta statyti A korpusą (žemės sklypo dalys plane pažymėtos indeksais A, B, C, D). Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartyje išskirta teisė savo sklypo dalyje savarankiškai statyti ir/ar rekonstruoti pastatus, vykdyti bet kurią su žemės sklypu susijusią įstatymų leidžiamą veiklą.
Pagal 2012-03-23 naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį, 2014-03-04 pirkimo–pardavimo sutartį, 2014-09-02 sutikimą UAB „KIV“ turi teisę nevaržomai disponuoti savo žemės sklypo dalimi, taip pat statyti ir/ar rekonstruoti pastatus bei vykdyti bet kurią su žemės sklypu susijusią įstatymų leidžiamą veiklą, todėl UAB „KIV“ atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąlygą, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.
2012-03-23 naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartis buvo patvirtinta notariškai ir įregistruota viešame registre, todėl ji tapo privaloma ir asmenims, kurie vėliau įgijo dalį žemės sklypo.
Šalies argumentai
Pareiškėja, siekdama nustatyti, ar 2016-12-29 pažyma Nr. ACUB-100-161229-01634, kurią nurodė atsakovė, pažeidžia jos teises, 2017-03-09 skunde kartu prašė atsakovės pateikti 2016-12-29 pažymos Nr. ACUB-100-161229-01634 kopiją bei prašymo ją išduoti kopiją su visais priedais.
Pareiškėja aiškiai nurodė duomenų gavimo tikslą, kad UAB „KIV“ galėtų nustatyti, ar išduodant 2016-12-29 pažymą Nr. ACUB-100-161229-01634 nebuvo pažeistos UAB „KIV“ teisės ir teisėti interesai. Pati atsakovė savo raštuose yra pateikusi nuorodą į šią pažymą ir net netiesiogiai vadovaujasi šia pažyma, tačiau atsisakė pateikti pažymą formaliai nurodydama, kad tariamai atsakovei nėra žinomas duomenų naudojimo tikslas.
Jeigu 2016-12-29 pažyma Nr. ACUB-100-161229-01634 būtų išduota dėl pareiškėjos UAB „KIV“ žemės sklypo dalyje esančių bet kokių statinių, tokiu atveju ši pažyma pažeistų pareiškėjos interesus. Priešingai, jei ši pažyma nėra išduota dėl pastato, kuris buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2014-09-26 UAB „KIV“ vardu išduotos pažymos Nr. PASS-00-140926-00865 pagrindu, ir neapima statinių, esančių UAB „KIV“ žemės sklypo dalyje, tokiu atveju ši pažyma pareiškėjos UAB „KIV“ teisių nepažeidžia. Būtent tai siekdama nustatyti pareiškėja ir prašė pateikti 2016-12-29 pažymos Nr. ACUB-100-161229-01634 kopiją bei prašymo ją išduoti kopiją su visais priedais. Atsakovė 2017-02-09 sprendime nurodo 2016-12-29 pažymą Nr. ACUB-100-161229-01634 kaip vieną iš motyvų, kodėl negalėjo būti patenkintas UAB „KIV“ 2017-01-10 pateiktas prašymas, todėl susipažinimas su 2016-12-29 pažymos Nr. ACUB-100-161229-01634 turiniu yra būtinas UAB „KIV“ teisėtų interesų gynimui.
Atsakovės sprendimo dalis dėl atsisakymo pateikti 2016-12-29 pažymos Nr. ACUB-100-161229-01634 kopiją bei prašymo ją išduoti kopiją su visais priedais taip pat yra nepagrįsta ir atsakovė įpareigotina pateikti nurodytus dokumentus (ABTĮ 56 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde išsamiai nurodo ginčo teisinį reglamentavimą.
Atsiliepimas
Atsakovė su skundu nesutinka, jos atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad Inspekcijos įgaliotas pareigūnas 2017-01-13 pasirašė ir užregistravo pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-20-170113-00062 (toliau – ir 2017-01-13 pažyma), tačiau 2017-01-17 IS „Infostatyba“ pažymėjo 2017-01-13 pažymą negaliojančia.
Pareiškėja 2017-01-25 skundu „Dėl pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. LN-I1700113103840546 panaikinimo (prašymo reg. Nr. ACOB-20-170113-00062)“ (toliau – 2017-01-25 skundas) Inspekcijos prašė panaikinti Inspekcijos 2017-01-17 sprendimą, kuriuo 2017-01-13 pažyma buvo pažymėta negaliojančia (toliau – 2017-01-17 sprendimas), ir 2017-01-13 pažymą pripažinti galiojančia.
Pareiškėja 2017-03-09 skundu „Dėl neteisėto pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. LN-I1700113103840546 panaikinimo ir 2017-02-09 sprendimo Nr. 2D-1722-(7.9)“ prašė: panaikinti Inspekcijos 2017-02-09 sprendimą ir 2017-01-17 sprendimą; pateikti išsamią informaciją apie 2016-12-29 pažymos Nr. ACUB-100-161229-01634 kopiją bei prašymo ją išduoti kopiją su visais priedais, kad UAB „KIV“ galėtų nustatyti, ar išduodant šią pažymą nebuvo pažeistos UAB „KIV“ teisės ir teisėti interesai, taip pat Inspekcijai nustačius, kad 2016-12-29 pažyma Nr. ACUB-100-161229-01634 yra išduota dėl pastato, kuris statomas UAB „KIV“ nuosavybės teise valdomoje žemės sklypo dalyje, prašė panaikinti šią pažymą.
Žemesnės instancijos teismas
Inspekcija 2017-04-20 sprendimu Nr. 2D-5299-(7.9) „Dėl Jūsų 2017-03-09 skundo“ (toliau – Inspekcijos 2017-04-20 sprendimas) pareiškėjos 2017-03-09 skundo netenkino.
Atkreipia dėmesį, jog pareiškėja neturi subjektinės reikalavimo teisės. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad „teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu“ (LVAT 2009-03-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-377/2009, 2008-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-836/2008).
Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad ji, pateikdama Inspekcijai prašymą išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, turėjo teisę būti statytoja. Pareiškėja elgėsi nesąžiningai, pateikdama Inspekcijai 2017-01-13 prašymą ir nuslėpdama faktą, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. A-1287-520/2017 pagal BUAB „Informo“ apeliacinį skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui ir UAB „KIV“ dėl sprendimų, susijusių su pastato įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, panaikinimu. Pareiškėja, kreipdamasi į Inspekciją su 2017-01-13 prašymu, neturėjo teisės būti statytoja Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi neturėjo išduoto galiojančio privalomo statybos leidimo, taigi Inspekcija 2017-01-17 sprendimu niekaip negalėjo pažeisti pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų, kurių ji ir neturėjo.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad Inspekcija vadovavosi išimtinai vien tik 2012-02-22 žemės sklypo bendraturčių susitarimu ir nesivadovavo 2012-03-23 naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartimi, notarinis Nr. SK-2318. Atsakovė neginčija 2012-03-23 sutarties 3.4 punkte nurodytų teiginių, kad žemės sklypo dalių savininkai turi teisę „vykdyti bet kurią su žemės sklypu susijusią įstatymų leidžiamą veiklą“. Pagal nustatytą žemės sklypo naudojimo būdą „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorija“ žemės sklypo bendraturčiams buvo (ir yra) suteikta teisė vykdyti daugiabučių pastatų statybą ir su ja susijusią veiklą įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau 2012-03-23 sutartimi sutarta dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.48 straipsnio 2 dalis (galiojusi Inspekcijos 2017-01-17 sprendimo priėmimo metu) numatė, kad „perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita“. Ginčo atveju pareiškėja 4500/9000 žemės sklypo dalis 2014-03-04 įsigijo iš buvusios žemės sklypo dalies savininkės M. K. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-1206 pagrindu. Taigi pareiškėja, įsigydama 4500/9000 žemės sklypo dalis, įgijo į perduotą turtą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo M. K., kuri, kaip nurodyta Inspekcijos 2017-02-09 sprendime, pasirašė 2012-02-22 susitarimą, kuriuo susitarė, kad: statybos leidimas statyti pastatą žemės sklype būtų išduotas vienos bendraturtės – UAB „Eurosano“ vardu; pagal šį statybos leidimą pastatytas pastatas ir atskiros jo patalpos būtų registruoti UAB „Eurosano“ vardu; po pastato registracijos UAB „Eurosano“ kompensuos kitiems bendraturčiams jų žemės sklypo dalyse pastatyto pastato užimamą žemės sklypo plotą pagal tuo metu galiojančias rinkos kainas; susitarimas įsigalioja nuo pasirašymo ir galioja iki visų įsipareigojimų įvykdymo.
Pažymėjo, jog atsakovė neturi galimybės pateikti 2012-02-22 susitarimo originalą. Statybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis numatė, kad leidimą statyti naują statinį, leidimą rekonstruoti statinį ir leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Ginčo atveju Savivaldybės administracija 2015-12-03 statybos leidimo išdavimo procedūras atliko, naudodamasi IS „Infostatyba“. Atsižvelgdama į tai, atsakovė negali pateikti 2012-02-22 susitarimo originalo, nes jo neturi. Todėl pateikė nuskenuoto 2012-02-22 susitarimo iš IS „Infostatyba“ kopiją.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, jog pastato statybas žemės sklype vykdo teisėtai pagal 2015-12-03 statybos leidimą. Pagal projektą Savivaldybės administracija 2012-05-31 išdavė statytojai UAB „Eurosano“ statybos leidimą Nr. 417/12-1026, pasikeitus statytojui 2013-02-19 buvo išduotas naujas SLD Nr. 16/13-0451 sklypo dalį ir statytojo teisę perėmusiai UAB „Informo“; 2015-12-03 išduotas statybos leidimas Nr. LNS-01-151203-01540 sklypo dalies nuomininkei UAB „Infostendas“. Nurodyti statybos leidimai išduoti statyti pastatą žemės sklype. Pareiškėja savo argumento nepatvirtino leistinais faktą patvirtinančiais įrodymais, kad UAB „Infostendas“, kurios vardu buvo išduotas nurodytas statybos leidimas, sutiko perleisti statytojo teises pagal šį statybos leidimą, todėl turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjos reikalavimų patenkinimas nesukels pareiškėjai siekiamų teisinių pasekmių, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-27 sprendimo pagrindu pastatas yra išregistruotas iš NTR ir ginčijama 2014-09-26 pažyma.
Dėl pareiškėjos reikalavimo pripažinti 2017-01-13 pažymą galiojančia pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimo, priskirtino viešojo administravimo institucijos kompetencijai pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012). Įstatymai dažniausiai nesuteikia teismui viešojo administravimo teisių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-155/2008). Todėl šiuo atveju pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Pažymėjo, jog pareiškėja praleido terminą skundui paduoti, todėl prašė bylą nutraukti. Atsiliepime išsamiai išdėstė ginčo teisinį reglamentavimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama:
1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-04-20 sprendimą, rašto Nr. 2D-5299(7.9), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą (prašymus);
2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-02-09 sprendimą Nr. 2D-1722(7.9);
3) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-01-17 sprendimą, kuriuo pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių buvo pažymėta negaliojančia (prašymo registracijos Nr. ACUB-20-170113-00062);
4) pripažinti galiojančia 2017-01-13 pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių;
5) atnaujinti terminą skundui paduoti, teismui nusprendus, kad jis yra praleistas.
Skundu pareiškėja siekia, jog teismo sprendimu būtų pripažinta galiojančia 2017-01-13 pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, o vėlesni sprendimai, susiję su šia pažyma, būtų panaikinti.
Bylos duomenimis, 2017-01-13 UAB „KIV“, naudodamasi IS „Infostatyba“ priemonėmis, kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo (prašymo registracijos Nr. ACUB-20-170113-00062).
2017-01-13 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, naudodamasi IS „Infostatyba“, pasirašė ir išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (prašymo Nr. ACUB-20-170113-00062) Nr. LN-I170113103840546.
2017-01-17 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos IS „Infostatyba“ priemonėmis pažymą Nr. LN-I170113103840546 pažymėjo kaip negaliojančią. Laukelyje „pastabos“ nurodytas motyvas, kad nepateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimai.
2017-01-25 UAB „KIV“ kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos su skundu dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-01-17 sprendimo, kuriuo pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. LN-I170113103840546 buvo pažymėta negaliojančia (prašymo registracijos Nr. ACUB-20-170113-00062), skunde pateikdama išsamius argumentus ir duomenis, paneigiančius pažymos pripažinimo negaliojančia motyvą, ir prašė pažymą pripažinti galiojančia.
Pareiškėja 2017-03-09 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkui pateikė skundą dėl neteisėto pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. LN-I170113103840546 panaikinimo (prašymo registracijos Nr. ACUB-20-170113-00062) ir 2017-02-09 sprendimo Nr. 2D-1722(7.9) panaikinimo, kuriuo paneigė Inspekcijos 2017-02-09 sprendime nurodytus motyvus dėl pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių neišdavimo pagrindo buvimą.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017-04-20 sprendimu Nr. 2D-5299(7.9) skundo netenkino ir nurodė, kad UAB „KIV“ neatitinka statytojo teisei įgyvendinti keliamo reikalavimo, nustatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. UAB „KIV“ neturi išduoto statybą leidžiančio dokumento ir nėra kitos nei 2012 m. vasario 22 d. sklypo bendraturčių pasirašytos „Bendrasavininkų susitarimo“ sutarties dėl turtinių teisių pasidalijimo su sklypo dalies savininku, taip pat dėl pastato ar pastato dalies perleidimo.
Dėl termino atnaujinimo.
Prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis numato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino eigos pradžia siejama su diena, kurią pareiškėjai sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą (CK 1.127 str.). LVAT praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.
Atsakovės atstovė pažymėjo, jog pareiškėja praleido terminą skundui paduoti, kadangi 2017-04-20 sprendimas pareiškėjos atstovui elektroniniu paštu buvo pateiktas 2017-04-20, todėl atsakovės sprendimas teismui galėjo būti apskųstas iki 2017-05-20 imtinai (byloje pateikta siunčiamo Inspekcijos 2017-04-20 rašto duomenų iš dokumentų valdymo informacinės sistemos „Avilys“ kopija).
Nagrinėjamuoju atveju skundas teismui pateiktas per elektroninių paslaugų sistemą 2017-05-22, užregistruotas teisme 2017-05-23. Pažymėtina, jog 2017-05-20 buvo šeštadienis, atitinkamai 21-oji buvo sekmadienis, o 22-ąją skundas buvo pateiktas teismui, kaip jau minėta, per elektroninių paslaugų sistemą. Esant tokiai situacijai laikytina, jog terminas skundui paduoti nepraleistas, todėl ir atnaujinti jį nėra pagrindo.
Dėl administracinių aktų panaikinimo.
Pareiškėja prašo:
1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-04-20 sprendimą, rašto Nr. 2D-5299(7.9), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą (prašymus);
2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-02-09 sprendimą Nr. 2D-1722(7.9);
3) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-01-17 sprendimą, kuriuo pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių buvo pažymėta negaliojančia (prašymo registracijos Nr. ACUB-20-170113-00062).
Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 str., 8 str. 1 d. įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (ABTĮ 13, 20 ir 57 str.). Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui ABTĮ nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 89 str. nurodytų pagrindų, kuriems esant viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (ABTĮ 13 ir 20 str., LVAT 2010-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).
Ginčo atveju pareiškėjos skunde nurodytas esminis ginčijamas atsakovės pareigūno veiksmas yra 2017-01-17 sprendimas, kuriuo 2017-01-13 pažyma IS „Infostatyba“ buvo pažymėta negaliojančia, nurodant pastabose, kad nepateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimai.
Skundžiamuose 2017-02-09 ir 2017-04-20 sprendimuose atsakovė motyvuotai, išsamiai ir pagrįstai nurodė papildomus motyvus, kad pareiškėja neturėjo teisės būti statytoja teisės aktų nustatyta tvarka, nurodyta sprendimų apskundimo tvarka.
Pagal 2012-03-23 susitarimą, žemės sklypo dalių savininkai turi teisę „vykdyti bet kurią su žemės sklypu susijusią įstatymų leidžiamą veiklą“. Pagal nustatytą žemės sklypo naudojimo būdą „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorija“ žemės sklypo bendraturčiams buvo (ir yra) suteikta teisė vykdyti daugiabučių pastatų statybą ir su ja susijusią veiklą įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau 2012-03-23 sutartimi sutarta dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Bendraturtis, kai yra nustatoma bendro daikto naudojimosi tvarka ir atskira šio daikto dalis paskiriama jam naudoti, turi teisę naudoti ją savo nuožiūra, kiek tai neprieštarauja nustatytai naudojimosi tvarkai, tačiau bendras daiktas bendraturčiams ir toliau priklauso bendrosios nuosavybės teise, įgyvendindamas kitas nuosavybės teisės turinį sudarančias savo teises, jis privalo laikytis bendraturčiams įstatyme nustatytų įpareigojimų. Vienam bendraturčiui bendrame sklype pastačius statinį, nepriklausomai nuo to, ar sklypo dalis paskirta naudotis šiam bendraturčiui, tai gali turėti įtakos visų bendraturčių teisėms ir interesams: pasikeičia galimybės ateityje sklype statyti kitus statinius, nes padidėja sklypo užstatymo tankis, statinys gali lemti insoliacijos sumažėjimą ir kitas neigiamas pasekmes. Dėl to, nors bendraturčiai sutarė dėl bendro sklypo naudojimo tvarkos, tai neatleidžia statytojos nuo pareigos, įgyvendinant teisę į statybą, savo privatų interesą suderinti su bendraturčių teisėmis ir teisėtais interesais, joms kartu bendradarbiaujant. Taigi, ir ginčo atveju reikia įvertinti sudarytų susitarimų įtaką statybai.
Atsakovės 2017-02-09 sprendime nurodyta, kad kito susitarimo, kuriuo pareiškėja gauna bendraturčių sutikimus statyti žemės sklype, nėra. Ginčo atveju pareiškėja 4500/9000 žemės sklypo dalis 2014-03-04 įsigijo iš buvusios žemės sklypo dalies savininkės M. K. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-1206 pagrindu. Taigi pareiškėja, įsigydama 4500/9000 žemės sklypo dalis, įgijo į perduotą turtą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo M. K., pasirašiusi 2012-02-22 susitarimą, kuriuo susitarė, kad: statybos leidimas statyti pastatą žemės sklype būtų išduotas vienos bendraturtės – UAB „Eurosano“ vardu; pagal šį statybos leidimą pastatytas pastatas ir atskiros jo patalpos būtų registruoti UAB „Eurosano“ vardu; po pastato registracijos UAB „Eurosano“ kompensuos kitiems bendraturčiams jų žemės sklypo dalyse pastatyto pastato užimamą žemės sklypo plotą pagal tuo metu galiojančias rinkos kainas; susitarimas įsigalioja nuo pasirašymo ir galioja iki visų įsipareigojimų įvykdymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.48 straipsnio 2 dalis (galiojusi 2017-01-17 sprendimo priėmimo metu) numatė, kad „perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita“.
Pareiškėja kartu su skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. 44/1441103 (toliau – išrašas), duomenis, iš kurių matyti, jog pareiškėja nuosavybės teise valdo 4500/9000 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,900 ha, (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), dalį 2014-03-04 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-1206 pagrindu, įrašas NTR galioja nuo 2014-03-14.
Pareiškėjos įgaliotas asmuo, pasinaudodamas IS „Infostatyba“, 2014-09-11 pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pareiškėjos vardu. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė statytojai UAB „Informo“ 2013-02-16 išduotą statybos leidimą Nr. 16/13-0451 ir UAB „Informo“ vienintelės akcininkės J. M. (toliau – akcininkė) 2014-09-15 sutikimą, kuriuo neprieštaraujama, kad nurodytas statybos leidimas būtų perrašytas pareiškėjos vardu.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybės administracija) UAB „KIV“ 2014-09-16 išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-140916-01068 (toliau – 2014-09-16 statybos leidimas).
Pareiškėja, pasinaudodama IS „Infostatyba“, 2014-09-25 pateikė atsakovei prašymą išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Kartu su prašymu pareiškėja taip pat pateikė „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. 417/12-1026“, parengtą 2012 m. (toliau – projektas), 2014-09-16 statybos leidimą, „Statinio pririšimo schemos M1:1000“ brėžinį, pastato 2014-09-25 atliktų kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/1441103, UAB „KIV“ 2014-09-25 pažymą apie projekto sprendinius, kurioje pažymima, kad „projekto sprendiniai keisti nebuvo“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1084-560/2017 pagal ieškovės BUAB „Informo“ patikslintą ieškinį atsakovams UAB „KIV“, Inspekcijai, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Planai“, BIGBANK AS dėl nuosavybės teisės panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo, sprendimo suteikti adresą panaikinimo, kadastrinių matavimų bylos, 2014-09-26 pažymos ir teisinės registracijos panaikinimo.
Pagal išrašo duomenis, nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas, plane žymimas 2A4/b, baigtumo procentas – 21 %, (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas), esantis žemės sklype, ir pareiškėjos nuosavybės teisės į jį išregistruoti iš NTR, išregistravimo pagrindas: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017-04-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017 (toliau – LVAT 2017-04-27 sprendimas). Nurodytu teismo sprendimu buvo panaikintas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014-09-29 sprendimas, kuriuo NTR (registro Nr. 44/1441103) buvo įregistruotas pastatas ir pareiškėjos nuosavybės teisės į jį (įregistravimo pagrindas – 2014-09-26 pažyma).
Pareiškėja, pasinaudodama IS „Infostatyba“, 2017-01-13 pateikė atsakovei prašymą išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-20-170113-00062 (toliau – 2017-01-13 prašymas). Kartu su prašymu pareiškėja pateikė Savivaldybės administracijos statytojai UAB „Infostendas“ 2015-12-03 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-151203-01540 (toliau – 2015-12-03 statybos leidimas).
Atsakovės įgaliotas pareigūnas 2017-01-13 pasirašė ir užregistravo pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-20-170113-00062 (toliau – 2017-01-13 pažyma), tačiau 2017-01-17 IS „Infostatyba“ pažymėjo 2017-01-13 pažymą negaliojančia.
Teisėjų kolegijos nuomone, pagrindinis ginčas kilęs dėl to, jog atsakovės įgaliotas pareigūnas 2017-01-17 IS „Infostatyba“ pažymėjo 2017-01-13 pažymą negaliojančia. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl vieno tikslo – pripažinti galiojančia 2017-01-13 pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Dėl siekiamo tikslo pareiškėja prašo panaikinti ginčijamus sprendimus.
Taigi, nustačius byloje ginčo esmę, kurią, kaip jau minėta, sudaro 2017-01-17 IS „Infostatyba“ pažymėjimo 2017-01-13 pažymos negaliojančia reikalavimas, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-01-17 sprendimą, kuriuo pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių buvo pažymėta negaliojančia (prašymo reg. Nr. ACUB-20-170113-00062), laikomas pagrindiniu, o kiti bylos reikalavimai išvestiniai, atsiradę kaip pripažinimo 2017-01-13 pažymos negaliojančia padarinys.
Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimą / neišdavimą reglamentuoja ginčijamo atsakovės 2017-01-17 sprendimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 17 straipsnio nuostatos. Priežiūros įstatymo 17 straipsnio 1 dalis numatė, kad Inspekcijos pareigūnai pagal asmenų prašymus išduoda pažymas apie ypatingų ir neypatingų statinių statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Jeigu pagal pateiktus dokumentus Inspekcijos pareigūnas nenustato šio straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, pažymą jis išduoda per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų pateiktų dokumentų gavimo dienos (Priežiūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalis). Pažymos neišdavimo atvejai buvo nurodyti Priežiūros įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje, t. y. pažyma neišduodama: 1) jeigu yra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių; 2) asmeniui, neturinčiam teisės būti šio statinio statytoju; 3) nepateikti visi privalomi pateikti dokumentai; 4) jeigu tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktų reikalavimus negalima; 5) jeigu pagrįstai įtariama, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai; 6) jeigu teisme pagal viešojo administravimo subjektų ar prokuratūros prašymą nagrinėjamas statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimas; 7) jeigu teisme pagal kitų, negu nurodyti šios dalies 6 punkte, asmenų prašymus nagrinėjamas statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimas ir Inspekcija nustato, kad šis dokumentas išduotas neteisėtai; 8) jeigu viešajame registre yra registruota juridinių faktų dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo sustabdymo arba draudimo vykdyti statybą. Pagal Priežiūros įstatymo 17 straipsnio 4 dalį šiame straipsnyje nurodytų procedūrų atlikimo tvarką nustato ir surašomų dokumentų formas ir pateikiamų dokumentų sąrašą tvirtina Inspekcijos viršininkas.
Atsakovės 2017-01-17 sprendimo priėmimo metu galiojusio Pažymos apie statinio (-ių) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2016-06-08 įsakymu Nr. 1V-73 „Dėl Pažymos apie statinio (-ių) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – aprašas), 1 punkto nuostatos nustatė pažymos apie ypatingo (-ų) ir neypatingo (-ų) statinio (-ių) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo tvarką. Apraše, be kita ko, reglamentuota pažymos apie ypatingo ir neypatingo statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo procedūra, t. y. nurodyti su prašymu pateikiami dokumentai, Inspekcijos pareigūnų sprendžiant minėtos pažymos išdavimo klausimą atliekami veiksmai ir kt.
Aprašo 4.1 papunktis numatė, kad, pateikiant prašymą išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, pateikiamas ir statybą leidžiantis dokumentas (toliau – SLD). Jo galiojimo laikas gali būti pasibaigęs. Jei SLD buvo išduotas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, jo pateikti neprivaloma.
Pareiškėjos pateikti IS „Infostatyba“ išrašų duomenys patvirtina, kad pareiškėja kartu su 2017-01-13 prašymu išduoti pažymą atsakovei pateikė 2015-12-03 statybos leidimą, išduotą žemės sklypo bendraturtės – UAB „Infostendas“ vardu. Aprašo 4.5 papunktis nustatė, kad tuo atveju, jei prašymą pateikia statytojo įgaliotas asmuo, kartu su prašymu išduoti pažymą privaloma pateikti statytojo paprastos rašytinės formos įgaliojimą pateikti prašymą. Ginčo atveju pareiškėja aprašo 4.5 papunktyje nurodyto dokumento nepateikė. Darytina išvada, jog atsakovė pagrįstai ir teisėtai skundžiamuose sprendimuose papildomai nurodė, kad pareiškėja neatitinka statytojo teisei įgyvendinti keliamo reikalavimo, numatyto Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kadangi neturi statybą leidžiančio dokumento pagal projektą.
Pagal ABTĮ 52 straipsnio 3 dalį, šalys procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Pareiškėja, pateikdama atsakovei 2017-01-13 prašymą, nuslėpė faktą, kad LVAT yra nagrinėjama administracinė byla Nr. A-1287-520/2017 pagal BUAB „Informo“ apeliacinį skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui ir UAB „KIV“ dėl sprendimų, susijusių su pastato įregistravimu NTR, panaikinimu. Pareiškėja, kreipdamasi su 2017-01-13 prašymu, neturėjo teisės būti statytoja Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi neturėjo išduoto galiojančio privalomo statybos leidimo įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-04-27 sprendimu konstatavo, kad „kadastre yra įregistruotas vienintelis leidimas, suteikiantis teisę žemės sklype <...>, Vilniuje statyti BUAB „Informo“. Šis leidimas buvo pakeistas 2013 m. vasario 19 d. leidimu Nr. 16/13-0451“. LVAT 2017-04-27 sprendimu nustatytos aplinkybės dėl statybos leidimų, suteikiančių teisę statyti žemės sklype, turi prejudicinę reikšmę ir šioje byloje, ir tai tik patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja negalėjo ir negali įgyvendinti statytojo teisės žemės sklype. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti.
Atmestini pareiškėjos argumentai, kad ji atitinka visus statytojo teisei įgyvendinti keliamus reikalavimus ir turi teisę gauti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Pareiškėjos teigimu, pastato statybas žemės sklype ji vykdo teisėtai pagal 2015-12-03 statybos leidimą. Tačiau, kaip ir nurodyta atsakovės 2017-02-09 sprendime, pagal projektą Savivaldybės administracija 2012-05-31 išdavė statytojai UAB „Eurosano“ statybos leidimą Nr. 417/12-1026, pasikeitus statytojui 2013-02-19 buvo išduotas naujas SLD Nr. 16/13-0451 sklypo dalį ir statytojo teisę perėmusiai UAB „Informo“; 2015-12-03 išduotas statybos leidimas Nr. LNS-01-151203-01540 sklypo dalies nuomininkei UAB „Infostendas“. Nurodyti statybos leidimai išduoti statyti pastatą žemės sklype. Pareiškėja argumentavo, kad pastatą stato, turėdama 2015-12-03 statybos leidimą, išduotą pagal projektą, nepagrindžia leistinais įrodymais, patvirtinančiais faktą, kad UAB „Infostendas“, kurios vardu buvo išduotas nurodytas statybos leidimas, sutiko perleisti statytojo teises pagal šį statybos leidimą.
Atsakovės 2017-02-09 ir 2017-04-20 sprendimuose nurodyta, kad atsakovės 2017-01-17 sprendimas yra tiesiogiai susijęs su 2014-09-26 pažymos išdavimo teisėtumu. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1084-560/2017 pagal ieškovės BUAB „Informo“ patikslintą ieškinį atsakovams UAB „KIV“, Inspekcijai, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Planai“, BIGBANK AS dėl nuosavybės teisės panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo, sprendimo suteikti adresą panaikinimo, kadastrinių matavimų bylos, 2014-09-26 pažymos ir teisinės registracijos panaikinimo.
Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiškėjos reikalavimų patenkinimas nesukels jos siekiamų teisinių pasekmių, kadangi LVAT 2017-04-27 sprendimo pagrindu pastatas yra išregistruotas iš NTR ir ginčijama 2014-09-26 pažyma.
Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos išdėstytais argumentais, jog atsakovės įgaliotas pareigūnas, 2017-01-17 IS „Infostatyba“ pažymėdamas 2017-01-13 pažymą negaliojančia, nesilaikė tam nustatytos tvarkos. Pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 17 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnai pagal asmenų prašymus išduoda pažymas apie ypatingų ir neypatingų statinių statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Jeigu pagal pateiktus dokumentus Inspekcijos pareigūnas nenustato šio straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, pažymą jis išduoda per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų pateiktų dokumentų gavimo dienos (TPSVPĮ 17 str. 2 d.). Pažymos neišdavimo atvejai nurodyti TPSVPĮ 17 straipsnio 3 dalyje.
Pagal TPSVPĮ 17 straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje nurodytų procedūrų atlikimo tvarką nustato ir surašomų dokumentų formas ir pateikiamų dokumentų sąrašą tvirtina Inspekcijos viršininkas. Vadovaudamasis minėta nuostata, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkas 2016-06-08 įsakymu Nr. 1V-73 yra patvirtinęs Pažymos apie statinio (-ių) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo tvarkos aprašą, kuris nustato pažymos apie ypatingo (-ų) ir neypatingo (-ų) statinio (-ių) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo tvarką (Aprašo 1 p.).
Aprašo 18 punktas numato, kad iki statinio (-ių) įregistravimo NTR nustačius, jog pažyma išduota nesilaikant teisės aktų reikalavimų, Inspekcijos įgaliotas pareigūnas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas parengia tarnybinį pranešimą dėl pažymos panaikinimo ir Inspekcijos viršininko pavaduotojo, kuruojančio statybos valstybinę priežiūrą vykdančių Inspekcijos padalinių veiklą, potvarkio dėl pažymos panaikinimo IS „Infostatyba“ projektą Inspekcijos viršininko nustatyta tvarka. Inspekcijos pareigūnas, inicijavęs pažymos panaikinimą, apie priimtą potvarkį ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoja statytoją, o taip pat VĮ Registrų centrą, jeigu informacija apie panaikintą pažymą Nekilnojamojo turto registrui nėra pateikiama per sąsają su IS „Infostatyba“.
Kaip jau minėta, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos argumentais dėl padarytų procedūrinių pažeidimų, tačiau dėl pirmiau nustatytų aplinkybių (kad pareiškėjos reikalavimų patenkinimas nesukels jai siekiamų tikslų ir padarinių) naikinti ginčijamus administracinius aktus dėl procedūrinių pažeidimų nėra tikslo ir prasmės, juolab kad ginčas tokiu būdu nebus išspręstas iš esmės, pareiškėjos tikslai nebus pasiekti, kadangi iš esmės pagal susidariusią situacija ji neturi teisės aktuose nustatytų ir reikiamų atsakovei pateikti dokumentų, t.y. neturi reikalavimo teisės.
Pareiškėjos skundo reikalavimas, kuriuo ji prašo pripažinti galiojančia 2017-01-13 pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, yra išvestinis reikalavimas. Nustačius, jog netenkintinas pareiškėjos pagrindinis reikalavimas, nėra pagrindo tenkinti išvestinių reikalavimų.
Be to, pažymėtina, jog taip suformuluotas reikalavimas negali būti tenkinamas ir dėl kitų priežasčių. Viešojoje teisėje galioja principas, kad viešojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai yra leidžiama. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (LVAT 2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2015-01-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A361-492/2015). Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjos reikalavimas pripažinti 2017-01-13 pažymą galiojančia yra nepagrįstas, prieštaraujantis minėtų teisės aktų nuostatoms, nes tik statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija pagal savo kompetenciją, nagrinėdama pareiškėjos prašymą dėl pažymos išdavimo, turi teisę priimti sprendimą išduoti arba neišduoti pažymą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimo, priskirtino viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (LVAT 2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012). Įstatymai dažniausiai nesuteikia teismui viešojo administravimo teisių (LVAT 2008-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-155/2008). Todėl šiuo atveju pareiškėjos reikalavimas yra netenkintinas.
Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas.
Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.