Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. A. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo J. O. (J. O.) 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimo, kuriuo A. G. A. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 80 eurų bauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas J. O., nustatęs, kad A. G. A., 2019 m. rugsėjo 29 d. apie 14.30 val. Lukiškių aikštėje, Vilniuje, tyčia raudonais dažais apipylė memorialinį skulptūrinį maketą ir pasišalino, tokiais veiksmais sutrikdydama viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nes šie A. G. A. veiksmai sukėlė atgarsį visuomenėje, t. y. A. G. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimu A. G. A. skyrė administracinę nuobaudą – 80 eurų dydžio baudą.

II. Skundo argumentai

A. G. A. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo J. O. 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimą. Pareiškėja skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, nes A. G. A. savo veiksmais siekė ne sutrikdyti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o meninės išraiškos būdu atkreipti visuomenės dėmesį į Lukiškių aikštės istorinį palikimą kaip kančių vietą. Pareiškėjos teigimu, ji iš įvykio vietos nepasišalino, o fotografavosi prie savo performanso ir buvo ten pakankamai ilgą laiką, viskas vyko šviesiu paros metu, ji neturėjo jokio tikslo savo veiksmų slėpti. Pareiškėja neigia padariusi kokią nors žalą – memorialinį skulptūrinį maketą ji apipylė vandeniniais dažais, kurie per naktį buvo nuplauti lietaus. Meniniam performansui atlikti leidimas nėra reikalingas, nes ši meno rūšis laikina. Pareiškėja teigia moraliu ir ribų neperžengiančiu būdu išreiškusi savo nuomonę, kas nelaikytina chuliganišku išpuoliu, dėl ko, jos manymu, ji buvo nubausta nepagrįstai.

III. Atsiliepimo į skundą argumentai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja N. G. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagoje yra surinkta pakankamai faktinių duomenų, įrodančių, kad A. G. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, dėl ko pareiškėjos skundas netenkintinas.

IV. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

Teismo posėdžio metu A. G. A. pakartojo savo skundo reikalavimus ir paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2016 m. Seimas buvo nusprendęs, kad Lukiškių aikštė turėtų būti valstybine aikšte, o valstybingumo simbolis yra Vytis. Ji rugsėjo 10 dieną buvo suorganizavusi gana didelį mitingą Lukiškių aikštėje su savivaldybės leidimu. Atidengiant maketą Vilniaus meras pasakė, kad kviečia vilniečius išreikšti savo nuomonę, ir taip per dvi savaites sužinos, kaip žmonės reaguoja į šį naują maketą. Pastatytas maketas buvo okupacijos ir mirties tema, todėl ji, pasitarusi su dailininkais, nusprendė padaryti performansą, manydama, kad bent taip atkreips spaudos dėmesį. Ji aikštėje buvusius žmones pakvietė pažiūrėti performansą, tuomet praskiestais vandeniniais dažais iš stiklainiuko apliejo maketą. Ji pati niekur nebėgo, o ten buvo iki 17 valandos, tačiau buvo nuėjusi nusiplauti rankas bei striukę, nes pastarąją buvo apliejusi dažais. Ji suorganizavo net kelis mitingus ir visiems jiems buvo gavusi leidimus, o šiuo atveju jokio leidimo nereikėjo, nes performansas yra laikinas. Ji planavo vėliau nuplauti aplietą maketą, tačiau pradėjo lyti lietus, todėl ji pamanė, kad lietus ir taip nuplaus dažus. Ji jokios žalos tikrai nepadarė, nes apliejo ne statinį ar paminklą, o maketą, kuris buvo laikinas. Jokio visuomenės pasipiktinimo ji taip pat nesukėlė, priešingai – ją visi sveikino.

V. Teismo argumentai

Dėl žalos

ANK 664 straipsnyje numatyta, jog administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali atlyginti savo noru, tokiu atveju padarytos turtinės žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir administracinį nusižengimą padariusio asmens rašytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktą. Tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. ANK 665 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija gali priteisti tik vieno šimto penkiasdešimt eurų neviršijančios turtinės žalos atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, nesant galimybių turtinės žalos dydį nustatyti neatidėjus bylos nagrinėjimo, institucija, priimdama nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. ANK nenumatyti atvejai, kuomet administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala būtų tiesiog nepriteisiama.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo, be kita ko, nustatyti, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Skundžiamą nutarimą vertinant minėtų teisės nuostatų kontekste pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 7 d. rašte nurodyta, jog savivaldybės administracijos užsakymu UAB „Grinda“ atliko dažais aplieto memorialinio skulptūrinio maketo darbus, dėl ko Vilniaus miesto savivaldybės administracija patyrė 135,40 eurų žalą. A. G. A. neigia savo veiksmais padariusi kokią nors žalą, savanoriškai žalos ji neatlygino, tačiau, nors bylos medžiagoje esančiame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašte nurodyta, jog dėl aplieto maketo valymo darbų Vilniaus miesto savivaldybė patyrė 135,40 eurų žalą, skundžiamu nutarimu žalos atlyginimo klausimas neišspręstas, taigi jau vien dėl šios aplinkybės skundžiamas nutarimas nėra teisėtas.

Dėl administracinio nurodymo

Jei skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas nemanė esant pagrindo laikyti, jog 135,40 eurų suma laikytina turtine žala, padaryta Vilniaus miesto savivaldybei, pažymėtina, kad:

ANK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nesant ANK 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, pareigūnas į administracinio nusižengimo protokolą įrašo administracinį nurodymą, kuriame: 1) nurodoma, kokio dydžio piniginę baudą siūloma sumokėti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui ir, kai už padarytą veiką šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nustatytas privalomas specialiosios teisės atėmimas, – kokios trukmės specialiosios teisės atėmimas skiriamas asmeniui; 2) nurodoma, per kiek laiko, kokiu įmokos kodu ir į kokią sąskaitą asmuo turi sumokėti baudą, taip pat laikas ir vieta, kur turi būti atiduotas šio kodekso 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išduotas laikinasis dokumentas ar kitas specialiąją teisę patvirtinantis dokumentas; 3) išaiškinama, kad, nesumokėjus baudos arba neatidavus šio kodekso 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išduoto laikinojo dokumento ar kito specialiąją teisę patvirtinančio dokumento nustatytu laiku, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu ir administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas teismui ar kitai institucijai, kurios pareigūnai įgalioti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka; 4) nurodomi šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje už asmens padarytą administracinį nusižengimą nustatytos baudos minimalus ir maksimalus dydžiai ir specialiosios teisės atėmimo minimalus ir maksimalus terminai.

ANK 610 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, o jei asmuo padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą šio kodekso 415 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 416 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 463 straipsnyje, – minimalią baudą, nustatytą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą. Kai šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, nustatytas privalomas asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam terminui. Kai šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, nustatytas privalomas asmeniui suteiktos specialiosios teisės, išskyrus teisę vairuoti transporto priemones, atėmimas, į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus atitinkamai institucijai (sutikti su specialiosios teisės atėmimu šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam terminui).

ANK 610 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems egzistuojant administracinis nurodymas negali būti surašomas, t. y. 1) ANK specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankcijoje už administracinį nusižengimą nustatyta didesnė negu vieno tūkstančio penkių šimtų eurų maksimali bauda; 2) asmuo per metus padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, išskyrus šio kodekso 415 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 416 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus; 3) asmuo administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, vengė patikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo; 4) administracinis nusižengimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą; taip pat administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala, kuri nėra visiškai atlyginta; 5) šio kodekso specialiojoje dalyje už asmens padarytą veiką nustatytas privalomas turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas; 6) asmuo padarė administracinį nusižengimą, susijusį su naudojimusi šio kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta specialiąja teise, šios teisės neturėdamas arba kai ji iš asmens buvo atimta.

Nagrinėjamu atveju, jei skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas nemanė esant pagrindo laikyti, jog 135,40 eurų suma laikytina turtine žala, galima daryti išvadą, jog nebuvo nei vieno pagrindo, nurodyto ANK 610 straipsnio 2 dalyje, kuriam egzistuojant nebūtų buvę galima A. G. A. į administracinio nusižengimo protokolą įrašyti administracinį nurodymą, taip suteikiant galimybę jai sumokėti pusę minimalios baudos:

1) ANK 481 straipsnio 1 dalies sankcijoje už administracinį nusižengimą nustatyta mažesnė negu vieno tūkstančio penkių šimtų eurų maksimali bauda;

2) A. G. A. nebuvo bausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taigi A. G. A. įkaltinama veika, numatyta ANK 481 straipsnio 1 dalyje, negali būti laikoma kaip padaryta pakartotinai;

3) A. G. A. aptariamų įvykių metu neblaivumas nustatytas nebuvo, be to, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog A. G. A. buvo neblaivi;

4) Jei skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas nemanė esant pagrindo laikyti, jog 135,40 eurų suma laikytina turtine žala, tokiu atveju nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja ANK 610 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas pagrindas, eliminuojantis galimybę A. G. A. į administracinio nusižengimo protokolą įrašyti administracinį nurodymą;

5) už ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą nėra nustatytas turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas;

6) A. G. A. įkaltinama veika nėra susijusi su nei viena ANK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta specialiąja teise.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-222/2019 konstatavo, kad ANK įtvirtintas administracinio nurodymo institutas ne tik leidžia administracinio nusižengimo teiseną baigti bylos neperdavus nagrinėti teismui, taip pagreitinant bylos procesą, sumažinant jo sąnaudas, bet ir suteikia teisę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasinaudoti švelnesne sankcija. ANK 609 straipsnio 2 dalyje, 610 straipsnyje nustatytų reikalavimų, keliamų administracinio nusižengimo protokolo turiniui, laikymasis svarbus tiek tinkamam, pagal galimybes – operatyviam inkriminuojamo pažeidimo išnagrinėjimui, reikšmingų bylai aplinkybių teisiniam įvertinimui, tiek ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėms užtikrinti, iš jų – teisei žinoti, kad jis turi galimybę būti švelniau nubaustas ir turi atitinkamo pasirinkimo teisę. Be jokio pagrįsto ir teisėto pagrindo administracinio nusižengimo protokole nenurodant galimybės ir kartu – nepasiūlant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise įvykdyti administracinį nurodymą, neišaiškinus kitų ANK 609 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, iš esmės bloginama šio asmens procesinė padėtis, pažeidžiami visų lygybės prieš įstatymą, teisingo proceso principai, kurie įtvirtinti ir bendruosiuose administracinių nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrinduose (ANK 32 straipsnis), ir administracinių nusižengimų teisenos nuostatose (ANK 566 straipsnis). Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, nurodė, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo protokolo surašymo metu nesutinka su pareikštu kaltinimu, nėra sąlyga, paneigianti ANK 609 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą, jog tais atvejais, kai nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, pareigūnas į administracinio nusižengimo protokolą įrašo administracinį nurodymą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK 609 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo protokole nurodomas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną, tačiau nagrinėjamu atveju A. G. A. surašytame administracinio nusižengimo protokole apie tokį prašymą nenurodyta.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad, skundžiamą nutarimą priėmusiam pareigūnui nusprendus, jog administraciniu nusižengimu turtinė žala nebuvo padaryta, A. G. A. nepagrįstai nebuvo taikytas administracinio nurodymo institutas; ir priešingai – laikant, jog turtinė žala visgi buvo padaryta, skundžiamu nutarimu nepagrįstai neišspręstas turtinės žalos priteisimo klausimas. Skundžiamas nutarimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, dėl ko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo J. O. 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai bei skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai išspręsti klausimą dėl turtinės žalos priteisimo, o nustačius, kad turtinė žala nebuvo padaryta – tinkamam administracinio nusižengimo protokolui (su administraciniu nurodymu) surašyti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4-6 dalimis, 664, 665 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo J. O. (J. O.) 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimą, kuriuo A. G. A. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 80 eurų bauda, panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai bei skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai išspręsti klausimą dėl turtinės žalos priteisimo, o nustačius, kad turtinė žala nepadaryta – tinkamam administracinio nusižengimo protokolui surašyti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.