Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo R. Z. gynėjos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutarties, kuria R. Z., įtariamam padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 249 straipsnio 2 dalyje, 249 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 249 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje, 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 206 straipsnyje, 249 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 249 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 249 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 180 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 249 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2009 m. spalio 27 d.

Teisėja, išnagrinėjusi įtariamojo gynėjos skundą ir susipažinusi su pateikta ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z. įtariamas tuo, kad nuo 1993 metų vasario 21 d. (įsigaliojus Lietuvos Respublikos BK 227-1 straipsniui, priimtam Lietuvos Respublikos 1993 m. sausio 28 d. įstatymu Nr. 1-57), turėdamas pravarde „XXX“, iš anksto susitaręs bendrai nusikalstamai veiklai, kartu su K. M., pravarde „XXX“, V. S., pravarde „XXX“, V. V., S. V., pravarde „XXX“, R. L., pravarde „XXX“, G. J., pravarde „XXX“, A. Š., pravarde „XXX“, A. G., pravarde „XXX“, V. V., pravarde „XXX“, R. S. (XXX), pravarde „XXX“, Ž. J., pravarde „XXX“, D. G., pravarde „XXX“, R. U., pravarde „XXX“ dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, tapo H. D. pravarde „XXX“, A. V. L., pravarde „XXX“, E. A. pravarde „XXX“, V. G., pravarde „XXX“, R. G., pravarde „XXX“, I. P., pravarde „XXX“, R. Ž., pravarde „XXX“, V. S., pravarde „XXX“ organizuoto ir H. D., V. G., E. A., A. V. L., V. S. vadovaujamo, dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, sprogmenimis – ne mažiau kaip trimis 7,62 mm kalibro pistoletais „TT“, 9 mm pistoletu „PM“, 9 mm kalibro pistoletu „Beretta“, ne mažiau kaip dviem 9 mm kalibro pistoletais „Glock“, 9 mm kalibro pistoletų-kulkosvaidžiu „Agram 2000“, 7,62 mm kalibro automatu „AK“, 5,45 mm kalibro automatu „AK-74“ Nr. 1085043, 7,62 mm kalibro automatu „AKMS“ Nr. AH 3199, ne mažiau kaip dviem 12 mm kalibro lygiavamzdžiais medžiokliniais šautuvais; ne mažiau 100 vnt. 5,45 mm, 7,62 mm, 9 mm šovinių šiems ginklams; ne mažiau kaip dviem rankinėm granatom „F-l“, ginkluoto „XXX“ nusikalstamo susivienijimo sunkiems nusikaltimams (nužudymams, plėšimams, turto prievartavimams) daryti dalyviu ir iki 1997 metų pabaigos dalyvavo šio susivienijimo veikloje: dalyvaudavo nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimuose, vykusiuose restorano-pramogų ir poilsio komplekse „XXX“ („XXX“) (duomenys neskelbtini) mieste, pirties komplekso „XXX“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) mieste, kur buvo aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai, konkretūs nusikaltimai, skirstomi nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenys nusikaltimų darymo metu, renkami 10 procentų nusikalstamu būdu įgytų lėšų (bendrą pinigų fondą – „obščiaką“, skirtą pareigūnų papirkinėjimui, pagalbai sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, pasirengimui nusikaltimams (ryšio priemonių, ginklų įgijimui ir pan.), skirstomos nusikalstamu būdu gautos lėšos, sprendžiami nesutarimai tarp Kauno miesto veikusių organizuotų nusikalstamų grupuočių bei nustatomi kontaktai su kitomis Lietuvos ir užsienio (Rusijos, Latvijos) nusikalstamomis grupuotėmis. R. Z. kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo organizatoriais ir dalyviais padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 180 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 254 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 206 straipsnyje, t. y. A. M. nužudymą kankinant ir itin žiauriai, UAB „XXX“, R. C. ir L. R. didelės vertės turto pagrobimą, panaudojant nukentėjusiųjų A. R., V. J. ir P. I. atžvilgiu fizinį smurtą, grasinimus tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, šaunamuosius ginklus; ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų nukentėjusiųjų didelės vertės turto pagrobimą, panaudojant šaunamuosius ginklus ir grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą; R. B. nužudymą kankinant ir itin žiauriai; A. G. ir G. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, fizinio skausmo sukėlimą D. M., D. B., G. B. turto pagrobimą panaudojant fizinį smurtą ir įsibrovus į automobilį, A. G., G. B., D. B., D. M. neteisėtą laisvės atėmimą, panaudojant smurtą, E. B. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų.

Šiais savo veiksmais R. Z. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, R. Z. įtariamas tuo, kad, būdamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto „XXX“ nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovais H. D., E. A., V. G., A. V. L., V. S., dalyviais D. G., K. M., V. S., V. V., S. V., R. L. , G. J., A. Š., R. S., dalyvavo nusikalstamo susivienijimo vadovų bei dalyvių K. M. ir D. G. organizuotame A. M. pravarde „XXX“ nužudyme kankinant ir itin žiauriai, o būtent:

1994 m. birželio mėnesį, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, H. D., E. A., V. G., V. S., D. G., K. M., turėdami tikslą nužudyti A. M., iš keršto dėl D. G. buto, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, apšaudymą, taip pat dėl K. M. asmeninių priešiškų santykių su nukentėjusiuoju, organizavo A. M. iškvietimą į restorano-pramogų ir poilsio komplekso „XXX“ („XXX“) patalpas, parinko asmenis, turėjusius dalyvauti nukentėjusiojo kankinime, nužudyme bei lavono paslėpime. 1994 m. birželio mėnesį, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, A. M. pagal H. D. kvietimą antroje dienos pusėje atvykus į jam parengtą pasalą restorano-pramogų ir poilsio komplekso „XXX“ („XXX“) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), V. S. ir K. M. nurodė V. S., V. V. S. V., A. Š., R. S. R. L., G. J. susirinkti sporto salėje, į kurią atvedė A. M. . Sporto salėje, stebint jam, t. y. R. Z., H. D., D. G., V. S., K. M., V. S., V. V., S. V., G. J., A. Š., R. S., R. L. kankino A. M. pakaitomis bei kartu suduodami nukentėjusiajam daugybinius smūgius rankomis, kojomis ir medine beisbolo lazda į galvą, kitas kūno vietas, tuo sukeldami nukentėjusiajam ilgalaikes fizines kančias, po ko H. D. ir V. S. nurodymu nužudyti A. M., surišę nukentėjusiajam rankas už nugaros, išvedė A. M. iš komplekso „XXX“ („XXX“) patalpų bei įsodino į V. S. priklausantį automobilį „XXX“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Susėdę į paminėtą automobilį bei į tyrimo nenustatytą ir A. Š. vairuojamą automobilį „XXX“, V. S., K. M., V. S., V. V., S. V., G. J., A. Š., R. S., R. L. nuvežė A. M. į mišką, esantį (duomenys neskelbtini) rajone. Atvykę į vietą G. J., A. Š., R. S. liko prie automobilių stebėti aplinką, o V. S., K. M., V. S., V. V , S. V., R. L. nuvedė nukentėjusįjį toliau nuo automobilių į mišką. Ten V. S. nurodymu V. S. laikė ir saugojo A. M., o K. M., V. V., S. V. ir R. L. pakaitomis iškasė A. M. akivaizdoje duobę, sudavė nukentėjusiajam kelis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, po ko K. M. ir R. L., suveržę A. M. kaklą virve, jį pasmaugė, o lavoną V. S. ir S. V. pagalba įmetė į iškastą duobę ir užkasė. Tokiu būdu jis, t. y. R. Z., veikdamas kartu su šaunamaisiais ginklais ginkluoto „XXX“ nusikalstamo susivienijimo vadovais H. D., E. A., V. G., A. V. L., V. S., šio susivienijimo dalyviais D. G., K. M., V. S., V. V., S. V., R. L., G. J., A. Š., R. S., kankindamas (ilgą laiką daugybiniais smūgiais sukeldamas didelį skausmą ir kančias), itin žiauriai (ilgą laiką kankindamas, veždamas į mišką, kasdamas nukentėjusiojo akivaizdoje duobę ir tuo sukeldamas šiam ypatingus dvasinius išgyvenimus ir kančias), nužudė A. M. .

Šiais savo veiksmais R. Z. įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

Taip pat, R. Z. įtariamas tuo, kad, būdamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto „XXX“ nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovais H. D., E. A., V. G., A. V. L., V. S., dalyviais Ž. J. K. M., V. S., V. V., S. V., R. L. R. S. A. G., G. J., A. Š., dalyvavo H. D., E. A., V. G., A. V. L., V. S. organizuotame UAB „XXX“, R. C. ir L. R. didelės vertės turto pagrobime, panaudojant grasinimus tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, šaunamuosius ginklus ir fizinį smurtą, būtent:

1994 metų rugpjūčio 10–13 d., nusikalstamo susivienijimo vadovai H. D., E. A., V. G., A. V. L., V. S., gavę iš tyrimo nenustatyto asmens informaciją apie į Klaipėdą gabenamą kontrabandinių cigarečių krovinį, turėdami tikslą pagrobti šį didelės vertės krovinį, restorano-pramogų ir poilsio komplekso „XXX“ („XXX“) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) mieste, organizavo vilkiko, vežančio paminėtą krovinį, užpuolimą ir pagrobimą: parinko nusikaltime dalyvavusius asmenis – R. Z., Ž. J., K. M., V. S., S. V., R. L., G. J., R. S., A. Š.; paskirstė nusikaltime dalyvavusių asmenų vaidmenis, jam, t. y. R. Z., K. M., nurodžius sustabdyti vilkiką, saugoti vairuotoją, kitiems – stebėti aplinką ir esant reikalui užpulti bei sulaikyti krovinį lydėjusius asmenis; nurodė nusikaltimo padarymo būdą – sustabdyti krovinį vežusį vilkiką patikrinimui apsimetus policijos pareigūnais; parinko nusikaltimo padarymo priemones – šaunamuosius ginklus, policijos uniformas. Tiesiogiai prieš išvykimą, 1994 m. rugpjūčio 13 d., V. S. restorano-pramogų ir poilsio komplekso „XXX“ („XXX“) patalpose susirinkusiems jam, t. y. R. Z., Ž. J., K. M., V. S., S. V., R. L., G. J., R. S., A. Š. išdėstė detalų nusikaltimo padarymo planą ir paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu, nurodydamas skubiai sėsti į automobilius ir dideliu greičiu vykti link Klaipėdos, pasivyti vilkiką su kroviniu, jį sustabdyti, užpulti vairuotoją ir galimą krovinio palydą, pagrobtą vilkiką su kroviniu pristatyti į Kauną, užtikrinti vairuotojo ir galimos palydos apsaugą, palaužti jų galimą pasipriešinimą. Tuomet K. M. apsivilko policininko uniformą, jis, t. y. R. Z., ir V. S. – maskuojančius drabužius, apsiginklavo 9 mm kalibro pistoletu „Makarov“, 9 mm kalibro automatais „Uzi“ ir „Agram 2000“, sėdo į baltos spalvos automobilį „XXX“ su mėlynos spalvos švyturėliu ir išvažiavo. Paskui juos, apsiginklavę automatu „Kalašnikov“ ir pistoletais, automobiliais „XXX“ ir „XXX“ nuvažiavo Ž. J., V. S., S. V., R. L., G. J., R. S., A. Š. 1994 m. rugpjūčio 13 d., apie 22 val., automagistralėje Kaunas–Klaipėda ties Klaipėdos miesto riboženkliu, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, Klaipėdos rajone, jis, t. y. R. Z., V. S., K. M., veikdami pagal iš anksto aptartą nusikaltimo planą, apsimesdami ir prisistatydami policijos pareigūnais, sustabdė tariamam dokumentų ir gabenamo krovinio patikrinimui UAB „XXX“ priklausantį vilkiką „XXX“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „XXX“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamą A. R., ir grasindami jam į šoną įremtu šaunamuoju ginklu, panaudodami fizinį smurtą, ištraukė nukentėjusįjį iš vilkiko kabinos, paguldė ant žemės. S. V. ir R. L. nuvedė vilkiko vairuotoją toliau nuo automobilio į lauką, kur R. L. liko jį saugoti. Tuo metu kiti užpuolimo dalyviai, prisistatydami policijos pareigūnais, užpuolė automobiliu „XXX“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusius ir užpuolimą stebėjusius V. J. ir P. I., panaudodami fizinį smurtą, suduodami smūgius per sprandą, galvą, grasindami šaunamaisiais ginklais, atėmė galimybę nukentėjusiesiems priešintis, rankas ir kojas surišo virvėmis, jėga įsodino į automobilį, nuvežė į mišką, esantį automagistralės Kaunas–Klaipėda šalikelėje, kur antrankiais prikaustė prie medžio ir ten paliko, neteisėtai atimdami V. J. ir P. I. laisvę. Įsėdę į vilkiką su puspriekabe bei į savo automobilius ir nuvykę į Kauną, jis, t. y. R. Z., veikdamas kartu su šaunamaisiais ginklais ginkluoto „XXX“ nusikalstamo susivienijimo vadovais H. D., E. A. V. G., A. V. L., V. S., šio susivienijimo dalyviais Ž. J., K. M., V. S., V. V., S. V., R. L., R. S., A. G., G. J. A. Š., pagrobė UAB „XXX“ priklausantį vilkiką „XXX“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „XXX“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 150 000 Lt vertės, pakrautą durpėse paslėptomis nenustatytos vertės cigaretėmis „West“ dėžėse, Valstybės saugumo departamento pareigūno V. J. tarnybinį ginklą – pistoletą „PSM“ su šoviniais dėtuvėje, leidimą tarnybiniams ginklui, tarnybinį pažymėjimą, piniginę su 100 Lt ir 150 JAV dolerių (600 Lt), diplomatą 30 Lt vertės, P. I. automobilio „XXX“ techninio paso kopiją, vairuotojo pažymėjimą, užrašus, piniginę su joje buvusiais 200 JAV dolerių (800 Lt) ir 15 litų, automobilio „XXX“ techninį pasą.

Šiais savo veiksmais R. Z. įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje, 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 206 straipsnyje.

Taip pat, R. Z. įtariamas tuo, kad, būdamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto „XXX“ nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovais H. D., E. A., V. G., A. V. L., V. S., dalyviais I. P., Ž. J., K. M., V. S., V. V., S. V., R. S., R. L., G. J., A. Š., dalyvavo H. D., E. A., V. G., A. V. L., V. S., I. P. organizuotame ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų nukentėjusiųjų didelės vertės turto pagrobime, panaudojant šaunamuosius ginklus ir grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, o būtent:

1996 metų pradžioje, žiemos metu, nenustatytu tyrimo tikslesniu laikotarpiu, H. D., E. A., V. G., A. V. L., V. S., I. P., turėdami tikslą pagrobti didelės vertės spirito krovinį, nurodė ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui apsimesti pirkėju, susisiekti su spirito pardavėjais, sutarti su jais sandorio datą, vietą ir laiką, o „XXX“ nusikalstamo susivienijimo dalyviams jam, t. y. R. Z., Ž. J., K. M., V. S., V. V., S. V., R. L., G. J., R. S., A. Š. nurodė vykti į plėšimo vietą, ir, panaudojant šaunamuosius ginklus, grasinant jais tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, palaužti galimą spirito pardavėjų pasipriešinimą, užtikrinti pagrobto spirito saugų iškrovimą. Ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, vykdžiusiam H. D., E. A., V. G., A. L., V. S., I. P. nurodymus ir veikusiam pagal iš anksto parengtą nusikaltimo padarymo planą, susitarus su ikiteisminio tyrimo nenustatytais spirito pardavėjais dėl sandorio kelyje (duomenys neskelbtini) gyvenviete, Kauno rajone, įvykdymo, V. S. kelių dienų laikotarpiu iki įvykio restorano-pramogų ir poilsio komplekso „XXX“ („XXX“) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) mieste, ten susirinkusiems jam, t. y. R. Z., Ž. J., K. M., V. S., V. V., S. V., R. L., G. J., R. S., A. Š. išdėstė detalų nusikaltimo padarymo planą ir paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu, nurodydamas užpulti spirito pardavėjus ir pagrobus tris vilkikus su spiritu pristatyti juos į iškrovimo vietą (duomenys neskelbtini), užtikrinti saugų spirito iškrovimą, galimo vilkikų vairuotojų pasipriešinimo palaužimą. 1996 m. žiemą, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, tamsiu paros metu, veikdami pagal nusikaltimo padarymo planą, H. D., E. A., V. G., V. S., A. V. L., V. V., Ž. J., K. M., V. S., S. V., R. L., G. J., R. S., A. Š. ir jis, t. y. R. Z., susirinko restorano-pramogų ir poilsio komplekso „XXX“ („XXX“) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) mieste, iš kur keliais automobiliais, H. D., E. A., V. G. likus, nuvyko į nusikaltimo vietą, esančią kelyje (duomenys neskelbtini) Kauno rajone. Ten V. S. išdalino atsivežtus šaunamuosius ginklus, sau pasiimdamas 9 mm kalibro pistoletą kulkosvaidį „Agram 2000“, V. V. duodamas automatą „Kalašnikov“ S. V. lygiavamzdį pompinį šautuvą, o kitiems nusikaltimo dalyviams, tarp jų ir jam, t. y. R. Z., tyrimo nenustatytus pistoletus bei automatus „Kalašnikov“ bei liepė laukti pasaloje. Į sutartą sandėrio vietą atvykus lengvajam automobiliui, kuriame buvo du spirito pardavėjai ir tariamas pirkėjas, taip pat trims vilkikams su spiritu, pasaloje buvę V. S., K. M. V. S., S. V. ir V. V., panaudodami šaunamuosius ginklus ir jais grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, atėmė spirito pardavėjams galimybę priešintis, kai tuo tarpu A. V. L., I. P., Ž. J., R. L., G. J., R. S., A. Š., panaudodami šaunamuosius ginklus ir jais grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, atėmė vilkikų vairuotojams galimybę priešintis. V. S., K. M., V. S., V. V., S. V. likus saugoti užpultus ir automobilyje laikomus spirito pardavėjus bei tariamą pirkėją, A. V. L., Ž. J., R. L., G. J., R. S., A. Š. ir jis, t. y. R. Z., pergabeno vilkikus su ne mažiau kaip 60 tonų spirito, išpilstyto į butelius, supakuotus į dėžes, į iškrovimo vietą Romainiuose. Po 2–3 valandų nuo užpuolimo pradžios, V. S. nurodžius visiems plėšimo dalyviams grįžti į Kauną, jis, t. y. R. Z., veikdamas pagal išankstinį susitarimą ir vaidmenų pasiskirstymą su nusikalstamo susivienijimo vadovais H. D., E. A., V. G., A. V. L., V. S. ir dalyviais I. P., Ž. J., K. M., V. S., V. V., S. V., R. L., G. J., R. S., A. Š., pagrobė ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims priklausantį ne mažiau kaip 360 000 Lt vertės turtą.

Šiais savo veiksmais R. Z. įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat, R. Z. įtariamas tuo, kad, veikdamas bendrai su šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis ginkluoto „XXX“ nusikalstamo susivienijimo vadovais H. D., E. A. V. G., A. V. L., V. S. ir dalyviais Ž. J., V. S., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais R. S., I. Š., G. L. K., kitais tyrimo nenustatytais asmenimis, organizavo R. B., pravarde „XXX“, nužudymą kankinant ir itin žiauriai, o būtent:

H. D., H. A., V. G., A. V. L., V. S. turint tikslą susidoroti su 1993 m. gruodžio 25 d. nužudyto R. G. , pravarde „XXX“ bendrininku R. B., pravarde „XXX“, iš keršto už R. G. paramą, pagarsinimą žinių apie V. G. ir kitų „XXX“ nusikalstamo susivienijimo vadovų ir dalyvių kaltę dėl R. G. nužudymo, buvo suplanuotas R. B. nužudymas. 1997 m. sausio 25 d. naktį, restorano-pramogų ir poilsio komplekso „XXX“ („XXX“) patalpose (duomenys neskelbtini) mieste, A. V. L., pastebėjęs „XXX“ esantį R. B. , nurodė nusikalstamo susivienijimo dalyviams Ž. J. , V. S. , S. V., jam, t. y. R. Z. bei nusikalstamam susivienijimui nepriklausantiems R. S., pravarde „XXX“, I. Š., pravarde „XXX“, G. L. K. , pravarde „XXX“, užpulti R. B. restorano salėje. A. V. L. , Ž. J. , V. S., S. V. , R. S. , I. Š. , G. L. K. ir jis, t. y. R. Z. , užpuolė R. B. , suduodami daugybinius smūgius rankomis ir kojomis, medinėmis kėdėmis ir sulūžusių kėdžių dalimis į galvą, įvairias kūno vietas, palaužė nukentėjusiojo galimybę priešintis ar pabėgti, išvilko R. B. iš „XXX“ patalpų bei jėga patalpino į A. V. L. vairuojamą automobilį „XXX“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) šiuo ir tyrimo nenustatytu automobiliais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mišką, Kauno mieste. Atvykę į vietą ir išvilkę R. B. iš automobilio, A. V. L. , Ž. J. , V. S. , S. V. , R. S. , I. Š. , G. L. K. ir jis, t. y. R. Z. , kartu ir pakaitomis, turėdami tikslą sukelti didelį fizinį skausmą ir ilgalaikes fizines kančias, sudavė nukentėjusiajam daugybinius smūgius rankomis ir kojomis, buteliu, peiliu ir medinėmis sulūžusių kėdžių dalimis į galvą, į vairias kūno vietas, viso ne mažiau kaip 35 smūgius, smaugė R. B. virve, vilko ledu ir asfaltu, tuo padarydami nukentėjusiajam durtinę pjautinę žaizdą kaklo dešinėje pusėje, keturias kiaurymines durtines pjautines žaizdas krūtinės kairėje pusėje, kurios viena pažeidė kairį širdies skilvelį, muštinę žaizdą viršugalvio kairėje pusėje su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kaukolės pamato kaulų lūžimu kaukolės priekinėje dalyje, kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, dešinės akies vokuose ir antakyje, nosies nugarėlėje, abiejuose žanduose, smakre, abiejų ausų kaušeliuose, odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, nosies nugarėlėje, dešiniajame skruoste, dešinės speninės ataugos srityje, dešinės ausies kaušelyje, apatinėje lūpoje, smakro dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas kairės ir dešinės alkūnių sąnario srityje, kairės ir dešinės plaštakų nugariniame paviršiuje, kairiame žaste, krūtinės kairėje pusėje, odos nubrozdinimus dešinėje šlaunyje, dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, dešinėje blauzdoje, dešinio kulkšnelio srityje, kairėje šlaunyje, dešinio čiurnos sąnario sumušimą, platų odos nubrozdinimą nugaroje ir juosmenyje, juostos formos kraujosruvą kairėje šlaunyje, stranguliacinę vagą kakle. Tokiu būdu jis, t. y. R. Z. , veikdamas kartu su šaunamaisiais ginklais ginkluoto „XXX“ nusikalstamo susivienijimo vadovais H. D. , E. A. , V. G. , A. V. L. , V. S. , dalyviais Ž. J. , V. S. , S. V. bei nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais R. S. , I. Š. , G. L. K. iš keršto, kankindamas ir itin žiauriai nužudė R. B. .

Šiais savo veiksmais R. Z. įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

Taip pat, R. Z. įtariamas tuo, kad, veikdamas bendrai su šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis ginkluoto „XXX“ nusikalstamo susivienijimo vadovais H. D. , E. A. , V. G. , A. V. L. , V. S. ir dalyviais V. S. , S. V. , Ž. J. , nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu V. B. , su pastaruoju organizavo viešosios tvarkos pažeidimą, A. G. ir G. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, fizinio skausmo sukėlimą D. M. , D. B. , G. B. turto pagrobimą panaudojant fizinį smurtą ir įsibrovus į automobilį, A. G. , G. B. , D. B. , D. M. neteisėtą laisvės atėmimą panaudojant smurtą, o būtent:

1997 metų rugsėjo–spalio mėnesį, V. B. , gavęs duomenų, kad į degalinę „Diford“, esančią (duomenys neskelbtini) rajone, automobiliu „XXX“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) atvykstantys asmenys neva savivaliauja, triukšmauja, pranešė apie tai R. Z. . R. Z. , disponuodamas tokia pat informacija, H. D. , V. G. , E. A. , A. V. L. , V. S. nurodžius „XXX“ nusikalstamo susivienijimo dalyviams palaikyti ir kelti susivienijimo autoritetą Kaune ir kitose Lietuvos vietovėse, spręsti galimas konfliktines situacijas, grobti asmeninį piliečių turtą, siekiant nusikalstamai praturtėti, su V. B. , V. S. , S. V. , Ž. J. , susitarė nuvykti į degalinę, viešoje vietoje sumušti ten aptiktus asmenis, pagrobti jų turtą. 1997 m. spalio 11 d., apie 22–23 val., jo, t. y. R. Z. vairuojamu automobiliu „XXX“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) atvykus į degalinę „Diford“, esančią (duomenys neskelbtini) rajone, apie 1–2 valandas degalinės teritorijoje pralaukus tariamų triukšmadarių, jis, t. y. R. Z. , V. B. , V. S. , S. V. ir Ž. J. gavo duomenų, kad automobiliu „XXX“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) važinėjantys asmenys gali būti (duomenys neskelbtini) rajone, prie kultūros centro. Tuomet R. Z. , V. B. , V. S. , S. V. ir Ž. J. 1997 m. spalio 12 d., apie 1 val., automobiliu „XXX“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) atvyko prie kultūros centro (duomenys neskelbtini) rajone, kur gatvėje užblokavo kelią automobiliui „XXX“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) bei juo važiavusiems A. G. , D. M. , G. ir D. B. , B. K. . Iššokę iš savo automobilio, pribėgę prie automobilio„XXX“, atidarę jo dureles, jis, t. y. R. Z. , V. B. , V. S. , S. V. ir Ž. J. , viešoje vietoje, įžūliu elgesiu ir smurto veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimti ir tvarką, sudavė daugybinius smūgius pagaliais, šampano buteliais, rankomis ir kojomis A. G. , D. M. , G. ir D. B. į galvas ir kitas kūno vietas, jėga ištraukė juos iš automobilio „XXX“, mušė gatvėje, po ko jėga įsodino į automobilio „XXX“ saloną. B. K. pabėgus, tuo pat metu R. Z. , V. B. , V. S. , S. V. ir Ž. J. iš G. B. automobilio „XXX“ pagrobė magnetolą „Sony“, 400 Lt vertės; garso stiprintuvą, 500 Lt vertės; mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 1300 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam 2200 Lt žalą. Panaudodami smurtą, įsodinę nukentėjusiuosius į automobilį „XXX“, R. Z. , V. B. , V. S. , S. V. ir Ž. J. nuvežė nukentėjusiuosius į degalinę „Diford“, esančią (duomenys neskelbtini) rajone, kelionės metu V. S., S. V. ir Ž. J. suduodant nukentėjusiesiems daugybinius smūgius rankomis, kojomis, pagaliais ir buteliu į įvairias kūno vietas, sukeldami D. M. ir D. B. fizinį skausmą, A. G. padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį traumine galvos smegenų liga ūmaus periodo, lengvos formos, lengvo laipsnio bendro sumušimo sindromu, muštine žaizda galvoje, kairės rankos 4 piršto 3 pirštikaulio lūžimu, nubrozdinimais ir kraujosruvomis veide, G. B. padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kirstine žaizda kaktos srityje, poodinėmis kraujosruvomis veide, kakle, kairio peties sąnario srityje, nugaroje, krūtinėje, dešinio alkūnkaulio lūžimu, neteisėtai atimdami A. G. , D. M. , G. B. , D. B. laisvę. Atvykus į degalinės „Diford“ teritoriją R. Z. , V. B. , V. S. , S. V. ir Ž. J. išmetė nukentėjusiuosius iš automobilio, parodė juos degalinės darbuotojams atpažinimui, o paaiškėjus, kad A. G. , D. M. , G. B. , D. B. yra niekuo dėti, paliko nukentėjusiuosius gulėti ant žemės, patys pasišalindami iš įvykio vietos. Tokiu būdu R. Z. , veikdamas kartu su šaunamaisiais ginklais ginkluoto „XXX“ nusikalstamo susivienijimo vadovais H. D. , E. A. , V. G. , A. V. L. , V. S., šio susivienijimo dalyviais V. S. , S. V. , Ž. J., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu V. B., viešoje vietoje, įžūliu elgesiu ir smurto veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimti ir tvarką, dėl chuliganiškų veiksmų nesunkiai sutrikdė sveikatą A. G. ir G. B., sukėlė fizinį skausmą D. M. ir D. B., panaudodami smurtą ir įsibraudami į automobilį, pagrobė G. B. turtą –2200 Lt vertės, panaudodamas smurtą neteisėtai atėmė laisvę A. G. , D. M. , G. B. , D. B.

Šiais savo veiksmais R. Z. įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 180 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, R. Z. įtariamas tuo, kad, veikdamas bendrai su šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis ginkluoto „XXX“ nusikalstamo susivienijimo vadovais E. A. , V. G. , A. V. L. , V. S. ir dalyviais V. S. , V. V. , nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu R. K. , dalyvavo E. A. organizuotame E. B. nužudyme iš keršto ir dėl savanaudiškų paskatų, o būtent:

2000 metų vasaros – rudens laikotarpiu E. A. , gavęs duomenų, kad jo namuose (duomenys neskelbtini) rajone, pagalbiniu darbuotoju dirbantis E. B. netinkamai elgiasi su vaikais, susitiko su V. L. ir perdavė šiam nurodymą organizuoti E. B. nužudymą, pasitelkiant nusikalstamo susivienijimo dalyvius R. Z. , V. S. , V. V. ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausantį R. K., pravarde „XXX“. V. L. perdavė R. Z. , V. S. , V. V. ir R. K. , E. A. nurodymą nužudyti E. B. Tuomet R. Z. , V. S. , V. V. ir R. K. , vykdydami nusikalstamo susivienijimo vadovų E. A. ir A. L. nurodymą, siekdami savanaudiškų tikslų – pelnytis iš bendros nusikalstamos veiklos, ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, apie 22 val., susitiko (duomenys neskelbtini) plente, po kelio (duomenys neskelbtini) viaduku, (duomenys neskelbtini) mieste, kur aptarė nusikaltimo padarymo planą, paskirstė vaidmenis. Apvažiavę (duomenys neskelbtini) seniūnijoje esančius miškus R. Z. , V. S. , V. V. ir R. K. parinko vietą (duomenys neskelbtini) rajone, tinkamą E. B. nužudymui ir jo lavono paslėpimui. Tuomet V. S. nurodė R. Z. įvilioti E. B. į pasalą – atvežti šį tariamam kontrabandinių cigarečių krovinio iškrovimui į nurodytą vietą miške, o pats su V. V. ir R. K. liko laukti sutartoje vietoje miške. R. Z. automobiliu „XXX“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) nuvyko į E. A. namus (duomenys neskelbtini) rajone, paėmė iš ten E. B. ir atvežė šį į (duomenys neskelbtini) girininkijos mišką. E. B. išlipus iš automobilio ir kiek paėjus miško keliu, V. S. užmetė nukentėjusiajam ant kaklo virvę, o V. V. ir R. K. laikė E. B., kad šis nesipriešintų. R. Z., tuo metu būdamas automobilyje stebėjo aplinką, turėdamas tikslą įspėti apie galimą pavojų. Pasmaugus nukentėjusįjį, V. S. apvyniojo nužudyto E. B. galvą lipnia izoliacine juosta, su R. K. bei V. V. iškasė miške duobę ir joje užkasė lavoną. R. Z., veikdamas kartu su šaunamaisiais ginklais ginkluoto „XXX“ nusikalstamo susivienijimo vadovais E. A. , V. G. , A. V. L. , V. S. , šio susivienijimo dalyviais V. S. , V. V. , nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu R. K. , dėl savanaudiškų paskatų nužudė E. B.

Šiais savo veiksmais R. Z. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2009 m. sausio 8 d. nutarimu R. Z. pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška.

R. Z. 2009 m. sausio 29 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartimi R. Z. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, to paties teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartimi R. Z. nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi R. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartimi suimtajam kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas trims mėnesiams.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams.

Skirdamas įtariamajam R. Z. suėmimo terminą trims mėnesiams, Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus).

Skunde įtariamojo R. Z. gynėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį kaip nepagrįstą bei neteisėtą ir suimtąjį iš suėmimo paleisti.

Nurodo, kad teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, motyvavo iš esmės vien tik nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas R. Z. sunkumu ir įstatymu, reglamentuojančių atsakomybę už šių nusikaltimų padarymą, sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių griežtumu. Pažymi, jog tokia teismo argumentacija yra labai formali, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, išvadomis, nepatvirtintomis prielaidomis, kad dėl minėtų priežasčių įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Tokia teismo argumentacija yra labai formali, o atsižvelgiant į R. Z. suėmimo taikymo trukmę (suėmimas taikomas daugiau nei 9 mėnesius) yra nepakankama pagrįsti pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo teisėtumą bei prieštaraujanti Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) taikymo ir aiškinimo praktikai bei Lietuvos Respublikos BPK nuostatoms, reglamentuojančioms suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio nuostatos taip pat reikalauja, kad, nustatant bet kurį iš šiame straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrindų, turi būti nustatytas objektyvus pagrindas išvadai, jog įtariamasis atliks atitinkamus veiksmus, galinčius trukdyti ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo procesui. Dėl to Vilniaus apygardos teismas turėjo nutartyje nurodyti objektyvius faktus, kurie leistų pagrįstai prognozuoti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo arba kitokiu būdu trukdys procesui.

Skunde taip pat gynėja nurodo, jog gresiančios bausmės griežtumas kaip esminės aplinkybės, apsprendžiančios pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymą, argumentas iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 31 straipsniui bei Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo esmei, nes kaltinimas padarius atitinkamą veiką, už kurią numatyta griežta bausmė, bylą nagrinėjant teisme gali ir nepasitvirtinti.

Gynėja skunde pažymi, kad Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, jog jis atvyks į teismą. Pabrėžtina, jog šios garantijos turi būti taikomos kiekvienam asmeniui, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK įtvirtintu visų asmenų prieš įstatymą principu, turi būti taikoma visiems asmenims, toje pačioje byloje įtariamiems asmenims, kaltinamiems tų pačių nusikalstamų veikų padarymu. Todėl skundžiamos nutarties nurodyti papildomi motyvai, kad R. Z. yra teistas, nedirba, iki sulaikymo slapstėsi, turi ryšiu užsienyje, nesudaro jokio teisinio pagrindo taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę bei teigti, jog jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Teismas nutartyje ne tik neįvertino, kad asmens laikymas suimtu, suėmimo taikymo būtinybę grindžiant gresiančios bausmės griežtumu, iš esmės pažeidžia Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį, bet ir taikė suėmimą net neapsvarstęs galimybės skirti švelnesnę kardomąją priemonę, nors kitiems šioje byloje įtariamiesiems asmenims, kurie kaltinami tų pačių nusikalstamų veikų padarymu, yra pritaikytos žymiai švelnesnės kardomosios priemonės.

Be to, įtariamojo R. Z. gynėja pažymi, jog teismas skundžiamojoje nutartyje neįvertino aplinkybių, kurias objektyviai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, jog suimtasis iki 2007 m. gegužės mėnesio dirbo, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą.

Todėl, visos šios nurodytos aplinkybės rodo, kad taikant R. Z. pačią griežčiausiąją kardomąją priemonę – suėmimą, buvo suimtajam neužtikrintos minimalios Konvencijos garantuotos teisės ir pažeistos Lietuvos Respublikos BPK reglamentuojamos bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos.

Skunde atkreipiamas dėmesys, jog Konvencija kaip sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis yra tiesioginio taikymo aktas, todėl EŽTT išaiškinimai dėl Konvencijos nuostatų taikymo yra privalomi ir nacionaliniai teismai turi jais vadovautis.

Teismo posėdyje įtariamojo R. Z. gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo R. Z. gynėjos skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 27 d. nutartimi įtariamajam R. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, nepažeidė Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnių, 130 straipsnio reikalavimų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą medžiagą aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog R. Z. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra įtariamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, jų parodymų patikrinimo vietoje protokolai, procesinių veiksmų protokolai, akistatos protokolai, atliktų kratų protokolai, specialistų išvados, paskirti objektų tyrimai, vykdoma įtariamojo K. M. paieška Anglijoje bei įtariamojo A. Š. paieška JAV ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Atkreipiamas dėmesys, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Dėl to nėra pagrindo teigti, jog pažeidžiamas Konstitucijos 31 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas.

Griežčiausia kardomoji priemonė taikoma esant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Pratęsdamas įtariamojo R. Z. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir 3 punkte – darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Lietuvos apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog įtariamojo R. Z. gynėja skunde nesutinka su Vilniaus apygardos teismo nutarties motyvais dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

R. Z. įtariamas padaręs labai sunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 4 dalis, 5 dalis, 6 dalis), už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, kad R. Z. iki sulaikymo slapstėsi, praeityje teistas Lietuvos Respublikoje ir Estijos Respublikoje, neturintis nei darbo, nei legalaus pragyvenimo šaltinio, be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys leidžia manyti, jog įtariamasis turi pažįstamų asmenų užsienyje.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą Vilniaus apygardos teismas nustatė pagrįstai.

Šio pagrindo buvimo nešalina ir suimtojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės, jog R. Z. iki 2007 m. gegužės mėnesio dirbo, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, nes siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

R. Z. įtariamas nusikaltimų, kurie patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, padarymu. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog nusikaltimai buvo vykdomi ilgą laiko tarpą, t. y. nuo 1993 m. iki 2001 m., buvo nusikalstamo susivienijimo sunkiems nusikaltimams daryti dalyviu. Nusikaltimų darymo sistemingumas, jų kartotinumus ir pobūdis leidžia pagrįstai manyti, jog įtariamasis R. Z., būdamas laisvėje, gali daryti naujus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

Todėl Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytas pagrindas, jog įtariamasis R. Z. būdamas laisvėje galimai darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas.

Teismas pažymi, jog nepagrįsti ir deklaratyvūs gynėjos skundo argumentai, kad Vilniaus apygardos teismas nutartyje turėjo nurodyti objektyvius faktus, kurie leistų pagrįstai prognozuoti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos BPK nuostatas, reglamentuojančias suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas, bei Konstitucijos 31 straipsnyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo esmę. Kadangi kuo sunkesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas.

Skunde teigiama, jog įtariamasis R. Z. yra laikomas suėmime daugiau nei devynis mėnesius, todėl tęsiant jo suėmimo terminą iš esmės pažeistos Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos bei remiamasi EŽTT bylomis Letellier prieš Prancūziją, Clooth prieš Belgiją, Miuler prieš Prancūziją, Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją, Bykov prieš Rusiją.

Lietuvos apeliacinis teismas nurodo, jog remiantis EŽTT praktika, suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti įvertinamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes individualiai.

Pažymima, jog Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog byla sudėtinga, labai didelės apimties. Tyrimas atliekamas dėl nusikalstamų veikų, padarytų nusikalstamo susivienijimo, keliems įtariamiesiems paskelbta tarptautinė paieška.

Dėl šių nurodytų aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikomas sudėtingu ir didelės apimties, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl R. Z. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas ilgiau nei šešiems mėnesiams. Atkreipiamas dėmesys, kad aptariamas Lietuvos Respublikos BPK straipsnis numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminą pratęsti iki aštuoniolikos mėnesių. Įtariamojo R. Z. suėmimo terminas tęsiasi žymiai trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia.

Atkreipiamas dėmesys, jog šiuo atveju nepratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo, nebūtų įmanoma pasiekti Lietuvos Respublikos BPK numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.

Taip pat, gynėja skunde atkreipia dėmesį, jog kitiems įtariamiesiems, kuriems pateikti įtarimai dėl tų pačių nusikalstamų veikų kaip ir jos ginamajam, nėra suimti, jiems pritaikytos žymiai švelnesnės kardomosios priemonės. Ta aplinkybė, kad R. Z. bei kitiems asmenims yra pareikšti analogiški įtarimai, nereiškia, kad jų teisinė situacija, kalbant apie kardomosios priemonės skyrimo pagrindus ir sąlygas, yra vienoda. Vien to, kad asmenys įtariami tų pačių nusikaltimų padarymu, neužtenka konstatuoti, kad jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Aplinkybė, kad ne visiems nusikalstamų veikų padarymu įtariamiems asmenims šioje byloje yra taikomas suėmimas, nėra pagrindas netaikyti griežčiausiosios kardomosios priemonės R. Z., kadangi kardomoji priemonė kiekvienam įtariamam (kaltinamam) asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 4 d. nurodytas aplinkybes.

Skunde taip pat nurodoma, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo įtariamojo teises, numatytas tarptautiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žmogaus teises. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti Lietuvos Respublikos BPK numatytų tikslų. Apeliacinis teismas mano, kad šiuo metu R. Z. teisės suvaržytos laikantis Lietuvos Respublikos BPK nustatytų reikalavimų, ir toks įtariamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Apygardos teismas Konstitucijos ir Eu­ro­pos žmogaus tei­sių ir pagrindi­nių lais­vių apsaugos konvencijos nuo­sta­tų, nu­ro­dan­čių, kad nie­kam negali bū­ti atim­ta laisvė ki­taip kaip to­kiais pagrindais ir pagal to­kias pro­ce­dū­ras, kokias yra nusta­tęs įstatymas, nepažeidė. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartyje padarytos išvados neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimams.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo R. Z. gynėjos skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.