Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus išdavimo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. I. Ginčo esmė

1. (duomenys neskelbtini) užregistruotas pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir pareiškėja, Tarnyba, Skyrius) prašymas dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, kuriuo prašoma išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametis vaikas, duktė, mergaitė), iš jos motinos (duomenys neskelbtini) ir tėvo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnamečio vaiko tėvai, atskirai – motina ir tėvas).

2. Nurodė, kad 2024 m. balandžio 8 d. 16 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – Skyrius) telefonu gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini) girtuokliauja nuo Šv. Velykų, neprižiūri savo vaikų, palieka juos svetimiems žmonėms, įžeidinėja kitus, vartoja necenzūrinius žodžius. Aiškinantis šio pranešimo aplinkybes, 2024 m. balandžio 8 d. 18 val. 31 min. nuvykus į šeimos gyvenamąją vietą durų niekas neatidarė, nors už durų buvo girdimi vaikų balsai ir lojantis šuo. Praėjus šešioms minutėms nuo atvykimo, duris atidarė pilnametė (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad prieš atidarant duris ji telefonu pasikalbėjo su vaikų motina (duomenys neskelbtini), kuri jai leido atidaryti duris atvykusioms specialistėms, teigė, kad (duomenys neskelbtini) kažkur išėjo parsinešti bulvių, kur – nežino, o ji pati liko prižiūrėti vaikus. Buvo paprašyta, kad (duomenys neskelbtini) paskambintų dar kartą (duomenys neskelbtini), atsiliepusi moteris specialistėms teigė, kad namo galės grįžti tik apie vidurnaktį, atsisakė nurodyti kur ji yra. Motinai grįžus į namus apie 18 val. 52 min., ji atsisakė pasitikrinti blaivumą, nors neneigė, kad yra vartojusi alkoholio. Moteris nurodė, kad ji alkoholį vartojo ne namuose, o vaikai buvo likę namuose prižiūrimi pilnamečio asmens. Moteris nenorėjo, kad vaikai būtų vežami pas budinčią globotoją, tikino, kad vaikų ji niekur neišleis. Vėliau moteris sutiko, kad vaikai būtų vežami į budinčios globotojos namus. Susitarta, jog kitą dieną ji sutiks su vaikais apsigyventi (duomenys neskelbtini). Moteris kalbėjo pakankamai rišliai, bet nuo jos sklido alkoholio kvapas. Moteris kalbėjo pakeltu balso tonu, nepagarbiai elgėsi vienos iš atvykusių specialisčių atžvilgiu, grasino, jog ji užmuš šią specialistę. Mažametės (duomenys neskelbtini) tėvas gyvena skyrium. Kadangi su vaiko tėvu nespėta susisiekti 2024 m. balandžio 8 d. iki 22 val., su juo bandyta susisiekti telefonu 2024 m. balandžio 11 d., tačiau niekas neatsiliepė, nors kviečiantis telefono signalas buvo geras. Su vaiko tėvu (duomenys neskelbtini) bendrauta telefonu 2024 m. balandžio 1 d. nagrinėjant Skyriuje registruotą ankstesnį pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Tuomet vaiko tėvas pasakojo, kad kartais aplanko dukrą, teigė, jog dažnai jos lankyti neturi galimybės. Tėvas pasakojo, kad gyvena toli, niekur nedirba, todėl pats sunkiai gyvena, išlaikymo dukrai neteikia. Vyriškis nurodė, kad paskutinį kartą dukrą buvo aplankęs šią žiemą sausio ar vasario mėnesį, jis negalėjo pasakyti, kaip gyvena jo dukra, kaip ja motina rūpinasi. Vyras teigė nežinantis, ar dukros motina vartoja alkoholį, teigė, kad pats alkoholio nevartoja. Skyriaus specialistai 2024 m. balandžio 11 d. bendravo su motina (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje. Motina patvirtino, kad pokalbio metu yra blaivi, paskutinį kartą alkoholį vartojo 2024 m. balandžio 9 d., kai Skyriaus specialistai išvežė jos vaiką, nes jai buvo skaudu. Intensyvi krizių įveikimo pagalba šeimai jau buvo teikta 3 kartus (nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. sausio 1 d., nuo 2021 m. birželio 17 d. iki 2021 m. liepos 17 d. ir nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2022 m. spalio 3 d.), šeimoje kartojasi alkoholio vartojimo epizodai. Darytina prielaida, kad (duomenys neskelbtini) nesprendžia alkoholio vartojimo problemos, todėl šiuo metu optimaliausias alkoholio vartojimo problemos sprendimo būdas ir galimybė - motinos gydymasis nuo priklausomybės alkoholiui ilgalaikės reabilitacijos centre. Skyriaus specialistai, išnagrinėję gautus pranešimus apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nustatė šiuos rizikos veiksnius vaiko atstovams pagal įstatymą: 1) vaiko motinai nustatytas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 (2022-06-30 įsakymo Nr. A1-449 redakcija) patvirtinto Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo (toliau - ir Aprašas) 26.3 papunktyje numatytas rizikos veiksnys: vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio <...>. Šis rizikos veiksnys nustatytas todėl, kad 2024 m. balandžio 8 d. motina buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, buvo iškviesti policijos pareigūnai, bet ji kategoriškai atsisakė tikrintis girtumą. Moteris pripažino, kad ji yra vartojusi alkoholio. Nepilnametis mergaitės brolis nurodė, kad mama dažnai alkoholį vartoja su kaimynu. Mergaitė nurodė, kad mama alkoholį vartoja dažnai ir ji tai mato. Remiantis SPIS duomenimis, moters piktnaudžiavimas alkoholiu kartojasi, 2024 m. kovo 30 d. (jai buvo nustatytas 2,73 promilių girtumas), 2024 m. balandžio 1 d. (buvo akivaizdžiai neblaivi, atsisakė tikrintis blaivumą); 2024 m. balandžio 10 d., iš ryto, apie 8 val., vaiko motinai (duomenys neskelbtini) nustatytas 0,61 promilių neblaivumas. Alkoholio vartojimo problema šeimoje kartojasi. Motinos alkoholio vartojimas daro neigiamą žalą vaikui, įtakoja jo saugumo jausmą; motina, vartodama alkoholį, rodo netinkamą pavyzdį savo vaikui, būdama neblaivi negali atlikti savo pareigų vaikui užtikrinant jo teises ir teisėtus interesus. Apsaugos veiksnys šiam rizikos veiksniui nenustatytas. Vaiko motinai ir tėvui nustatytas Aprašo 26.10 papunktyje numatytas rizikos veiksnys: kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Šis rizikos veiksnys nustatytas todėl, kad vaiko motina vengia laikytis susitarimų su pagalbą teikiančiais specialistais – ji tiek po 2024 m. vasario 18 d., tiek po 2024 m. kovo 30 d. alkoholio vartojimo atvejų saugioje aplinkoje apgyvendintus vaikus savavališkai susigrąžino į savo namus, tuo pažeisdama vaiko teisėtus interesus į saugią aplinką. Moteris, nors buvo rekomenduota, vengia gydytis nuo priklausomybės alkoholio vartojimui, nesupranta žalos, kuri daroma vaikui dėl jos alkoholio vartojimo bei pasekmių vaiko vystymuisi. Moteriai stinga tėvystės įgūdžių, ji vengia pradėti darbinius santykius, ne kartą anksčiau fiksuota, jog buto, kuriame gyvena vaikas, virtuvėje yra rūkoma. Pagal atvejo vadybininko pateiktą informaciją, Pagalbos plane šeimai numatytomis pagalbos priemonėmis (duomenys neskelbtini) naudojasi minimaliai, moteris vykdo tik vieną susitarimą – bendrauja su (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja darbui su šeimomis, teikia jai informaciją apie šeimą. Pastebima, kad moteris nėra nusiteikusi spręsti ilgalaikio nedarbo problemos. Vaiko tėvas nuo dukros priežiūros, auklėjimo yra visiškai nusišalinęs, su ja matosi retai, todėl tinkamai pasirūpinti dukra negali. Apsaugos veiksnys šiam rizikos veiksniui nenustatytas. Atsižvelgiant į vaiko situacijos vertinimo metu paaiškėjusias aplinkybes ir nustatytus rizikos veiksnius, Skyriuje nustatytas vaiko teisių į tinkamas gyvenimo sąlygas pažeidimas, priimtas sprendimas nustatyti šeimoje augančiai mažametei (duomenys neskelbtini) apsaugos poreikį, nes šeimoje kartojasi alkoholio vartojimo epizodai, (duomenys neskelbtini) nesprendžia alkoholio vartojimo problemos. Alkoholį vaikų motina vartojo netgi po vaikų apgyvendinimo saugioje aplinkoje momento. Tinkamam vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui vaikui reikalinga stabili ir emociškai saugi aplinka, pats vaikas sako, kad jam nepatinka, jog motina būna neblaivi. Vaiko tėvas nuo rūpinimosi vaiku yra visiškai nusišalinęs.

3. (duomenys neskelbtini) užregistruotas pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus, prašymas dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, kuriuo prašoma išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį (duomenys neskelbtini), gimusį (duomenys neskelbtini), iš jo motinos (duomenys neskelbtini).

4. Prašyme iš esmės nurodyti tapatūs argumentai ir aplinkybės, kaip ir prašyme paimti nepilnametę (duomenys neskelbtini) iš jos tėvų. Papildomai nurodyta, kad tėvystė (duomenys neskelbtini) nenustatyta. Taip pat nurodyta, kad Skyriaus specialistai 2024 m. balandžio 8 d. 20 val. 00 min. susitiko ir bendravo su vaiku (duomenys neskelbtini) budinčios globotojos šeimoje. Vaikas nurodė, kad jis nežino, kiek laiko mama vartoja alkoholinius gėrimus, jis į tai nesigilina ir jam neįdomu. Paklausus, ar jam patinka, kad mama vartoja alkoholinius gėrimus, atsakė, jog nepatinka, tačiau teigė, kad, kai mama būna girta, ji būna geresnė, rūpestingai klausia ko reikia, ko trūksta. (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad mama turi draugą, kuris gyvena tame pačiame name apatiniame aukšte ir su juo „laka“ kai kada. Pasak (duomenys neskelbtini), kai mama su kaimynu vartoja alkoholinius gėrimus, jis su sese būna namuose. Paklausus (duomenys neskelbtini), ar mama turi problemų dėl alkoholio vartojimo, vaikas atsakė, kad mama geria, kai jai „su širdele blogai“. Paklausus berniuko, kaip dažnai mama vartoja alkoholinius gėrimus, jis atsakė, jog dažniausiai savaitgaliais pora dienų.

5. (duomenys neskelbtini) nutartimi civilines bylas (duomenys neskelbtini) sujungė ir suteikė bylai Nr. (duomenys neskelbtini).

II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties, priimtos suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas paimti nepilnamečius vaikus iš jų įstatyminių atstovų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

16. Kadangi pareiškėjos pateiktas naujas įrodymas buvo išduotas po skundžiamos nutarties priėmimo, teismas, vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, 40 punktas), suinteresuotas asmuo dėl šio naujo įrodymo turėjo galimybę pateikti savo nuomonę, teismas tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui pareiškėjos pateiktą naują įrodymą priima ir vertina kartu su visa bylos medžiaga.

Dėl civilinio proceso (ne)pažeidimo

18. Kaip minėta, pareiškėja (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą dėl teismo leidimo paimti nepilnametę (duomenys neskelbtini) iš jos tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išdavimo (tuo pagrindu užvesta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašymą dėl teismo leidimo paimti nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini) iš jo motinos (duomenys neskelbtini) išdavimo (tuo pagrindu užvesta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad abi šios bylos tarpusavyje yra susijusios, 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi civilines bylas Nr. (duomenys neskelbtini) sujungė ir suteikė bylai Nr. (duomenys neskelbtini).

19. Pareiškėja teisingai nurodo, jog CPK 582 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje procesinį sprendimą paskelbė vienuoliktą darbo dieną po pareiškėjos prašymų priėmimo, tačiau šio proceso teisės normos pažeidimo nėra pagrindo laikyti esminiu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl teismo leidimo (ne)išdavimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad abu nepilnamečiai vaikai 2024 m. balandžio 8 d. yra paimti iš jų motinos šeimos, gyvena jiems saugioje aplinkoje, kurioje sudaromos sąlygos gauti reikiamą pagalbą, t. y. nepilnamečių vaikų teisės ir interesai yra užtikrinti.

Dėl leidimo paimti vaikus iš jų tėvų

20. Prašymą panaikinti skundžiamą teismo nutartį, kuria atsisakyta leisti paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų, apeliantė (pareiškėja) motyvuoja tuo, kad nepilnamečiams vaikams gyvenant kartu su motina yra nuolat pažeidinėjamos jų teisės dėl įstatyminio atstovo – motinos – žalingo alkoholio vartojimo. Vartodama alkoholį motina nusišalina nuo vaikų priežiūros, perleidžia savo pareigas kitiems asmenims, tarnyboms teikia melagingą informaciją, slapsto vaikus.

21. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus duomenimis bei išklausęs pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 2 d. posėdžio garso įrašą (pažymėtina, kad byloje nėra 2024 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašo, nors teismo 2024 m. balandžio 25 d. informacinėje pažymoje nurodyta, kad garso įrašas daromas), sutinka su pareiškėjos argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, reikšmingas bylai aplinkybes, kai kurių ypatingai reikšmingų faktinių aplinkybių apskritai nevertino ir dėl jų nepasisakė, neatsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus.

22. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). CK yra įtvirtinta tėvų pirmumo teisė prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus. Biologinių tėvų teisė į privatų šeimos gyvenimą nėra absoliuti, todėl sprendžiant tokio pobūdžio bylas svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Švediją, peticijos Nr. 24484/97; 2007 m. sausio 25 d. sprendimas byloje E. prieš Austriją, peticijos Nr. 21949/03).

23. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, kai yra CK 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nustatyti pagrindai, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. CK 3.254 straipsnyje nustatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui; 4) tėvai yra nežinomi (kol bus nustatyti tėvystės ar artimos giminystės ryšiai); 5) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra neveiksnūs ar ribotai veiksnūs nepilnamečiai.

24. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis VTAPĮ 36⁵ straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

25. Kaip nustatyta VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalyje, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

26. Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad:

16.1. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, laikinai apribojo motinos valdžią (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir nustatė 12 mėnesių apribojimo terminą; nustatė (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą, jo rūpintoja paskiriant (duomenys neskelbtini); nustatė (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą, jo globėju paskiriant (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad pagrindinės šeimos problemos yra piktnaudžiavimas alkoholiu, silpni socialiniai ryšiai, kontaktų stoka, menkas vaikų socialinis išprusimas, nedarbas, finansiniai sunkumai bei konfliktiškas mamos būdas, namuose trūksta švaros, tvarkos. (duomenys neskelbtini) 2015 m. birželio 17 d. rekomendacijoje Nr. 20-150 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) trūksta kasdieninių gyvenimo įgūdžių, ji yra linkusi vartoti alkoholį, pas ją namuose dažnai lankosi asmenys, kurie girtuokliauja, ji nesupranta savo problemų ir kodėl negali vaikai gyventi su ja, nepripažįsta savo problemų. (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. birželio 23 d. išvadoje Nr. VT-4-599 nurodyta, kad su šeima yra dirbamas socialinis darbas, teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos; šeimoje situacija yra sudėtinga. Seniūnijos duomenimis, jau nuo 2012 metų balandžio mėnesio šeimoje nuolat girtaujama, namuose lankosi abejotinos reputacijos girtauti linkusios kompanijos, moteris nebendradarbiauja su socialinėmis darbuotojomis ir yra nusiteikusi priešiškai, agresyviai. (duomenys neskelbtini) jau ilgą laiką nevykdo savo kaip motinos pareigos vaikų atžvilgiu, nesirūpina vaikų auklėjimu, priežiūra, ugdymu, išlaikymu, piktnaudžiauja alkoholiu, savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką vaikams.

16.2. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, neterminuotai apribojo motinos valdžią ir sustabdė asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovei (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

16.3. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) tėvas, o (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) dukra; suteikė (duomenys neskelbtini) pavardę (duomenys neskelbtini); nustatė (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina (duomenys neskelbtini); priteisė iš (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 Eur nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant (duomenys neskelbtini); nustatė, kad (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) gali bendrauti pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant į dukters poreikius ir interesus, užtikrinant dukters saugumą, jeigu tai neprieštaraus dukters interesams.

16.4. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, panaikino (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu (duomenys neskelbtini) nustatytą neterminuotą motinos valdžios apribojimą ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatymu, jos nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; panaikino nuolatinę globą (duomenys neskelbtini) ir paskyrimą vaiko nuolatine globėja (duomenys neskelbtini); panaikino (duomenys neskelbtini) nustatytą nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); nustatė (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; panaikino iš (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos; panaikino globėjai (duomenys neskelbtini) suteiktą uzufrukto teisę tvarkyti nepilnamečio (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistas lėšas. Teismas nustatė, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) elgesys po (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. priimto sprendimo dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo pasikeitė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažyma dėl informacijos pateikimo taip pat patvirtina, kad nustačius vaiko apsaugos poreikį – laikinąją priežiūrą – nuo 2021 m. birželio 16 d. ieškovė kartu su dukra (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) šeimos namuose, ten priėmė teikiamą pagalbą, nebuvo fiksuota taisyklių pažeidimų, alkoholio vartojimo atvejų, tinkamai rūpinosi buitimi, todėl nuo 2021 m. liepos 16 d. buvo nutraukta vaikui laikinoji priežiūra. Ieškovė nustojo vartoti alkoholinius gėrimus, gydosi nuo alkoholizmo, dirba, susitvarkė savo buitį, nuolat bendrauja su dukra ir pozityviai ją veikia. Teismas pripažino, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) pakeitė savo elgesį, charakterizuojama teigiamai, todėl gali auginti ir auklėti sūnų (duomenys neskelbtini), motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

27. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo; atvejo vadyba (duomenys neskelbtini) šeimai 2024 m. vasario 22 d. inicijuota ketvirtą kartą. Atvejo vadybos procesas taikytas laikotarpiais: nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d., nuo 2020 m. sausio 21 d. iki 2021 m. kovo 4 d. ir nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2023 m. gegužės 4 d. Vaiko teisių pažeidimai (duomenys neskelbtini) šeimoje kartojasi.

18.1. 2019 m. vasario 14 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai į tinkamas gyvenimo sąlygas, nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis, vaikui nesaugi aplinka jo gyvenamojoje vietoje;

18.2. 2019 m. kovo 24 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (motina neblaivi, netinkamai maitinamas kūdikis), nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis, vaikui nesaugi aplinka jo gyvenamojoje vietoje;

18.3. 2019 m. balandžio 7 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką (vaiko motina neblaivi, galima vaiko nepriežiūra), nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis, vaikui nesaugi aplinka jo gyvenamojoje vietoje;

18.4. 2019 m. gegužės 15 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką (vaiko motinai nustatytas 2,48 promilių girtumas, galima vaiko nepriežiūra), nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis, vaikui nesaugi aplinka jo gyvenamojoje vietoje;

18.5. 2019 m. liepos 7 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką (vaiko motinai nustatytas 2,10 promilių girtumas, galima vaiko nepriežiūra), nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis, vaikui nesaugi aplinka jo gyvenamojoje vietoje;

18.6. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. mažametei (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta laikinoji globa;

18.7. 2020 m. balandžio 19 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaiko motinai nustatytas 2,13 promilių girtumas), vaikui užtikrinta saugi aplinka, vertinta vaiko situacija, inicijuota atvejo vadyba;

18.8. 2020 m. balandžio 27 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaiko motinai nustatytas 1,5 promilių girtumas). Vaikui užtikrinta saugi aplinka, vertinta vaiko situacija, inicijuota atvejo vadyba;

18.9. 2020 m. balandžio 29 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaiko motinai nustatytas 1,85 promilių girtumas, namuose lankosi pašaliniai asmenys); vaikui užtikrinta saugi aplinka, vertinta vaiko situacija, inicijuota atvejo vadyba;

18.10. laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. birželio 4 d. vaikui organizuota laikina priežiūra pas giminaičius;

18.11. 2020 m. gegužės 4 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaiko motina savavališkai vaiką pasiėmė iš giminaičių, kurie vykdė laikiną vaiko priežiūrą, ir parsivežė namo); vertinta vaiko situacija, informacija perduota atvejo vadybai;

18.12. 2021 m. birželio 15 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaiko motinai nustatytas 1,89 promilių girtumas); vaikui užtikrinta saugi aplinka, vertinta vaiko situacija, informacija perduota atvejo vadybai;

18.13. 2021 m. lapkričio 8 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaiko motinai nustatytas 1,02 promilių girtumas); vaikui užtikrinta saugi aplinka, vertinta vaiko situacija, informacija perduota atvejo vadybai;

18.14. 2022 m. sausio 25 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaiko motina neblaivi, atsisakė tikrintis girtumą); vaikui užtikrinta saugi aplinka, vertinta vaiko situacija, informacija perduota atvejo vadybai;

18.15. 2022 m. vasario 15 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaiko motinai nustatytas 1,88 promilių girtumas); vaikui užtikrinta saugi aplinka, vertinta vaiko situacija, informacija perduota atvejo vadybai;

18.16. 2022 m. gegužės 2 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaiko motinai nustatytas 2,82 promilių girtumas); vaikui užtikrinta saugi aplinka, vertinta vaiko situacija, informacija perduota atvejo vadybai;

18.17. laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2022 m. spalio 3 d. vaikui organizuota laikina priežiūra (duomenys neskelbtini) Šeimos namuose kartu su motina;

18.18. 2024 m. vasario 18 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaiko motina galimai neblaivi; nuo policijos pareigūnų slapstėsi, vėliau tikrintis girtumą atsisakė. Motina paskambinusi Tarnybos specialistams į tarnybinį telefoną nurodė esanti neblaivi, tačiau teisinosi, jog nuo vaistų. Vaikai patvirtino, kad mama alkoholį vartoja nuo vasario 14 d. Vaikas namuose galimai buvo paliktas vienas ir be priežiūros. Motina namuose policijos pareigūnų apsilankymo metu nerasta, į namus grįžti atsisakė); vaikui užtikrinta saugi aplinka, vertinta vaiko situacija, inicijuota atvejo vadyba;

18.19. 2024 m. kovo 31 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (2024 m. kovo 30 d. vaiko motinai nustatytas 2,73 promilių girtumas. 2024 m. kovo 30 d. ir 2024 m. kovo 31 d. vaiko motina atsisakė nurodyti vaiko buvimo vietą; 2024 m. balandžio 1 d. motina buvo akivaizdžiai neblaivi, atsisakė tikrintis blaivumą); vaikui užtikrinta saugi aplinka, vertinta vaiko situacija, inicijuota atvejo vadyba.

19.1. laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini) buvo laikinai apribota motinos valdžia sūnaus;

19.2. laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. motinos valdžia (duomenys neskelbtini) sūnaus atžvilgiu apribota neterminuotai;

19.3. nustatyti tapatūs pažeidimai kaip ir nepilnametės atžvilgiu, nurodyti nutarties 28.13 – 28.19 punktuose.

30. Nepilnamečių vaikų motinai (duomenys neskelbtini) administracinė atsakomybė dėl vaiko teisių pažeidimų bei tėvų valdžios naudojimo priešingai vaiko interesams (iki pareiškėjos prašymo teismui pateikimo dienos) taikyta 2022 m. gegužės 9 d. (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 72 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pažeidimas), 2022 m. kovo 21 d. (ANK 73 straipsnio 2 dalis, Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams), 2021 m. lapkričio 9 d. (ANK 73 straipsnio 2 dalis, Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams), 2021 m. birželio 15 d. (ANK 73 straipsnio 2 dalis, Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams), 2020 m. gegužės 3 d. (ANK 73 straipsnio 2 dalis, Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams), 2020 m. gegužės 3 d. (ANK 73 straipsnio 1 dalis, Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams), 2019 m. gegužės 20 d. (ANK 72 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pažeidimas) ir 2019 m. balandžio 8 d. (ANK 72 straipsnio 1 d., Vaiko teisių pažeidimas).

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina pareiškėjos atskirojo skundo argumentų pagrįstumą – šiuo metu nepilnamečiams vaikams nėra saugu gyventi su jų motina.

32. Kaip nurodyta priimamos nutarties 22 punkte, nors tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Viena iš tokių tėvų valdžios ribojimo priemonių yra vaiko paėmimas iš šeimos, kuri taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais.

33. Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, kadangi (duomenys neskelbtini) šeimai ne kartą buvo taikyta atvejo vadyba, sudarytas pagalbos šeimai planas, teikta pagalba, tačiau priemonių taikymo metu vaikų motinos pastangos atsisakyti priklausomybės nuo alkoholio nebuvo pakankamos ir ilgalaikės. Pažymėtina, jog atvejo vadybą (duomenys neskelbtini) šeimai vykdančios (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 11 d. rašte Nr. 10GD-2396 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) sudarant pagalbos planą šeimai įsitraukė nenoriai, teigė, kad jai nėra reikalingos socialinės priežiūros šeimoms paslaugos, moteris neįžvelgė turinti problemų, įvardino, jog nurodytų, kad specialistai nevykdytų intervencijos į jos šeimos gyvenimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) šeimoje toliau išlieka realus pavojus nepilnamečių vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, galinčiam sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai ar grėsti jo gyvybei. Kartu tai paneigia pirmosios instancijos teismo nutarties bei šiai nutarčiai pritariančios motinos argumentus, jog atvejo vadyba (duomenys neskelbtini) šeimoje gali būti vykdoma ir vaikams gyvenant kartu su motina, o pastarosios polinkis girtavimui yra suvaldomas. Reikšminga (duomenys neskelbtini) centro 2024 m. gegužės 2 d. Medicinos dokumentų išraše užfiksuota aplinkybė, jog vaikų motina ją gydančiam gydytojui taip pat nurodė, kad savęs priklausomos nuo alkoholio nelaiko, mano, kad taip atrodo kitiems.

34. Labai svarbu tai, kad vienam iš nepilnamečių vaikų nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, antrasis vaikas yra mažametis, jam tik penkeri metai, jis ugdomas pagal pritaikytą ikimokyklinio ugdymo programą, nustatyti specialieji poreikiai; ugdymosi įstaigoje teikiama visapusiška pagalbos mokiniui specialistų pagalba: logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo asistento; su individualia pagalba geba atlikti užduotis, tačiau savarankiškai ugdymo veikti nesugeba. Taigi akivaizdu, kad nepilnamečiams vaikams reikalinga ypatinga motinos priežiūra ir rūpestis, tačiau (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 11 d. rašte Nr. 2-740 pabrėžta, kad specialistams bendraujant su šeima nei vaikai, nei jų motina nenurodė jokių bendro laisvalaikio praleidimo būdų ir formų.

35. Vaiko teisių specialistų apklausta mažametė (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jai patinka gyventi su mama. Anot jos, mama dažnai geria alkoholinius gėrimus, ir ji tai mato. Mergaitė teigė, jog ji žino, kad alkoholis yra gėrimas (Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 10VSV-639). Vaiko teisių specialistų apklaustas nepilnametis sūnus (duomenys neskelbtini) nurodė nežinantis, kiek laiko mama vartoja alkoholinius gėrimus, jis nesigilina ir jam neįdomu. Paklausus (duomenys neskelbtini), ar jam patinka, kad mama vartoja alkoholinius gėrimus, atsakė, jog nepatinka, tačiau, kai mama būna girta, ji būna geresnė. Berniukas teigė, kad, kai mama vartoja alkoholinius gėrimus labai rūpestingai klausia, ko reikia, ko trūksta, būna labai gera. Paklausus, ar mamos dažnai nebūna namie, atsakė, jog mama daugiausia būna namuose. (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad mama turi draugą, kuris gyvena apačioje ir su juo „laka kai kada“; kai mama su kaimynu vartoja alkoholinius gėrimus, jis su sese būna namuose. Paklausus (duomenys neskelbtini), ar mama turi problemų dėl alkoholio vartojimo, atsakė, kad mama geria, kai jai „su širdele blogai“. Paklausus berniuko, kaip dažnai mama vartoja alkoholinius gėrimus, jis atsakė, jog dažniausiai savaitgaliais pora dienų. Berniukas teigė, kad mama, vartodama alkoholinius gėrimus, juo rūpinasi taip pat, kaip ir būdama blaivi (Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 10VSV-640).

36. Šie vaikų apklausos duomenys patvirtina, kad jų motina dėl savo priklausomybės alkoholio vartojimui negeba užtikrinti vaikams saugios aplinkos, šeimoje dėl to kartojasi vaiko teisių pažeidimai.

37. Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaikų motina nenaudoja smurto prieš savo nepilnamečius vaikus, kad ji ėmėsi priemonių priklausomybės nuo alkoholio panaikinimui (t. y. yra lankėsi pas gydytoją psichiatrą, vartoja vaistus).

38. Smurto prieš vaiką formos yra ne tik fizinis smurtas, tačiau ir psichologinis smurtas, seksualinis smurtas, taip pat nepriežiūra (VTAPĮ 3 straipsnis). Taigi, motinos girtavimas ir buvimas apsvaigusiems nuo alkoholio nepilnamečių vaikų aplinkoje yra smurto prieš vaikus forma, sudaranti terpę ir fizinio smurto apraiškoms.

39. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepilnamečių vaikų motinos į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro 2024 m. gegužės 2 d. Medicinos dokumentų išrašas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, jog motina ėmėsi visų priemonių priklausomybės panaikinimui, pastarosios išvados jokiu būdu nepatvirtina.

40. Šiame medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad vaikų motinai diagnozuota (duomenys neskelbtini). Vaikų motina nurodė, kad kovo 15 d. susimušė su policija, pacientei buvo išrašyti vaistai dėl alkoholio vartojimo. Buvo gydyta (duomenys neskelbtini) centre. Centre gydėsi apie 10 dienų. Ligonė išsako, kad šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) krizių centre. Krizių „centras nemaišo“, galėtų būti ir ilgiausiai. Ligonė išsako, kad ją dažnai randa išgėrusią ir dėl to pastoviai nukenčia. Savęs priklausoma nuo alkoholio nelaiko, teigia, kad taip atrodo kitiems. Jai rekomenduojama nevartoti alkoholio, vartoti paskirtus vaistus ir pastoviai lankytis pas psichiatrą pagal gyvenamąją vietą.

41. Tuo remiantis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, jei vaikų motina ir ėmėsi priemonių spręsti savo priklausomybės nuo alkoholio vartojimo problemą (atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, kad ji keletą metų nevartojo alkoholio, buvo atkritimas, tačiau dabar daugiau nei mėnuo nevartoja alkoholio, lankosi pas gydytojus, priklausomybę suvaldė), tos priemonės nėra pakankamos ir veiksmingos, t. y. neduoda ilgalaikio teigiamo rezultato – (duomenys neskelbtini) ir toliau neigia minėtą priklausomybę. Pažymėtina, kad net ir vaikų paėmimo iš motinos metu ji buvo neblaivi (2024 m. balandžio 10 d. policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) nustatė 0,61 promilių girtumą). Taigi, šiuo metu dėl girtavimo ji negali užtikrinti savo vaikams saugios aplinkos, todėl egzistuoja pavojus nepilnamečių vaikų saugumui, fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad tokia priklausomybė neišgydoma vos pradėjus ją gydyti, be to, alkoholizmas yra liga (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Gydymosi perspektyvų faktoriai ateityje gali būti svarbūs sprendžiant klausimą dėl vaikų sugrąžinimo į šeimą, tačiau šiuo metu nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nepilnamečių vaikų interesus geriausiai atitiktų jų tolesnis buvimas šeimoje.

42. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tėvams teikiama pagalba įgyvendinant vaiko teises yra valstybės ir savivaldybės paslauga šeimai, o ne tam tikra bausmės ar šeimos privataus gyvenimo kontrolės forma. Todėl teikiamos pagalbos veiksmingumas įmanomas tik esant visapusiškam bendradarbiavimui tarp tėvų ir pagalbą teikiančių institucijų, siekiant užtikrinti individualizuotą, vaiko poreikius ir interesus atitinkančių paslaugų teikimą. Jei pagalbos teikti nėra galimybių, pavyzdžiui, tėvai yra nepajėgūs jos priimti ar atsisako ją priimti, ar ji neduoda teigiamų rezultatų, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar vaiko palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikui kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-182-916/2020). Bet kokiu atveju prioritetas suteiktinas vaiko interesų užtikrinimui.

43. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, taikytos pagalbos priemonės ir paslaugos dėl motinos nenoro ir/ar nesugebėjimo keistis nebuvo rezultatyvios, todėl, jei tėvų elgesys nekinta, vaikas turėtų būti paimamas iš šeimos, kurioje jam nesudaromos sąlygos saugiai augti ir vystytis. Tai atitinka ir Europos Žmogaus Teisių teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, pagal kurią kiekvienu atveju reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).

44. Minėta, jog nagrinėjamu atveju dėl (duomenys neskelbtini) faktiškai nepripažįstamos alkoholizmo problemos atvejo vadyba šeimoje negali būti vykdoma vaikams gyvenant kartu su motina. Atvejo vadybos procesas (duomenys neskelbtini) šeimai taikytas nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d., nuo 2020 m. sausio 21 d. iki 2021 m. kovo 4 d. ir nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2023 m. gegužės 4 d., ir nuo 2024 m. vasario 22 d. inicijuotas ketvirtą kartą, tačiau vaiko teisių pažeidimai kartojasi. (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 11 d. rašte Nr. 2-740 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) sudarant pagalbos planą šeimai įsitraukė nenoriai, teigė, kad jai nėra reikalingos socialinės priežiūros šeimoms paslaugos, moteris neįžvelgė turinti problemų, įvardino, jog norėtų, kad specialistai nevykdytų intervencijos į jos šeimos gyvenimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, nepilnamečių vaikų motina vaiko teisių specialistams nesudarydavo galimybių patikrinti jos nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas, specialistams ir policijos pareigūnams siekiant įsitikinti dėl vaikų saugumo ji nenurodydavo, kur yra vaikai, atsisakydavo pasitikrinti blaivumą.

45. Po skundžiamos nutarties priėmimo (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 8 d. parengtame rašte Nr. 2-958 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. balandžio 29 d. nebendravo su socialine darbuotoja darbui su šeimomis, telefonu neatsiliepė, į namus neįsileido, moters buvimo vieta nebuvo žinoma pagalbą šeimai teikiantiems specialistams. Socialinė darbuotoja darbui su šeimomis informavo, kad lankantis šeimos namuose 2024 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini) elgėsi agresyviai specialistų atžvilgiu, nesudarė sąlygų teikti socialinės priežiūros šeimai paslaugų; kilus įtarimui, kad moteris gali būti neblaivi, buvo iškviesti policijos pareigūnai, tačiau moteris atsisakė nusistatyti girtumą. Paskutiniu metu (duomenys neskelbtini) yra nusišalinusi nuo pagalbos šeimai proceso, informacijos apie situaciją šeimoje neteikia, nebendradarbiauja. Gauta informacija iš Globos centro, kad paskutinį kartą motina su vaikais buvo susitikusi 2024 m. balandžio 25 d. Nuo to laiko susitikimų su vaikais daugiau nevyko, motina iniciatyvos susitikimams nerodo.

46. Remdamasis visais nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju valstybės teikiamos pagalbos priemonės ir paslaugos dėl motinos nenoro ir/ar nesugebėjimo keistis nebuvo rezultatyvios, todėl egzistavo valstybės pozityvioji pareiga įsikišti į šeimos privatų gyvenimą ir suteikti nepilnamečiams vaikams apsaugą nuo smurto (nepilnamečių vaikų nepriežiūros), taip užtikrinant geriausius vaikų interesus.

47. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo leidimas paimti vaiką iš šeimos yra laikino pobūdžio, t. y. situacijai pasikeitus vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą, kitaip tariant, teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamoje byloje yra susidariusios tokios faktinės aplinkybės (t. y. nustatytas vaikų apsaugos poreikis pagal susiklosčiusias byloje aplinkybes), dėl kurių vaikai laikinai paimti iš jų motinos, o paaiškėjus, kad aplinkybės, dėl kurių buvo iškilęs realus pavojus nepilnamečių vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, išnyksta, arba išsprendus kitas rizikas, dėl kurių vaikai negalėjo būti grąžinami šeimai, vaikai būtų nedelsiant grąžinti motinai. Teismas pažymi, kad tokios pozicijos laikomasi ir EŽTT jurisprudencijoje, kurioje nurodoma, jog sprendimas perduoti vaiką globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turi būti nutrauktas, kai tik leidžia aplinkybės, ir kad bet kokios priemonės, kuriomis įgyvendinama laikinoji globa, turėtų atitikti galutinį tikslą – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką (pvz., EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (Nr.1), peticijos Nr. 10465/83, 81 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

48. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl ji panaikintina ir priimtinas naujas procesinis sprendimas – pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies, išduotinas teismo leidimas paimti nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini), gimusį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gimusią (duomenys neskelbtini), iš jų motinos (duomenys neskelbtini) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

49. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo prašymo dėl teismo leidimo paimti nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini), apsiribodamas tik teiginiu „Šiuo atveju akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) yra visiškai nusišalinęs nuo dukros (duomenys neskelbtini) auklėjimo, ryšiai tarp jų yra nutrūkę“. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) (CPK 443 straipsnio 5 dalis), nenurodė jokių motyvų, kodėl netenkino jo atžvilgiu pareikšto pareiškėjo prašymo. Kadangi nutarties dalis dėl pareiškėjo prašymo leisti paimti vaiką iš suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) yra be motyvų, ji panaikintina dėl absoliutaus CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto teismo nutarties negaliojimo pagrindo ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti (duomenys neskelbtini) nutartį.

Klausimą dėl nepilnamečių vaikų paėmimo iš suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) išspręsti iš esmės.

Leisti paimti nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini), gimusį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gimusią (duomenys neskelbtini), iš jų motinos (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Bylos dalį dėl nepilnametės (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), paėmimo iš jos tėvo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.