Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios individualios įmonės „Dalmata“ bankroto administratoriaus D. J. ieškinį atsakovei L. S. D. dėl žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 86 571,71 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tačiau ji per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Nesant atsakovės atsiliepimo į ieškinį ir prašymo dėl nepriėmimo sprendimo už akių, priimamas sprendimas už akių, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 142 straipsnis 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Sprendimas už akių priimamas tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).Atlikus formalų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-631-460/2018 tenkino uždarosios akcinės bendrovės „Bennet distributors“ pareiškimą ir iškėlė bankroto bylą individualiai įmonei „Dalmata“ ir 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi individualią įmonę „Dalmata“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2018 m. balandžio 26 nutartimi patvirtino galutinį kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 86 571,71 EUR sumai. Remiantis civilinėje byloje Nr. eB2-631-460/2018 pateiktu Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu nustatyta, kad individualiai įmonei „Dalmata“ nuo 2009 m. rugpjūčio 13 d. vadovavo L. S. D..Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-631-460/2018 konstatavo, kad individuali įmonė „Dalmata“ yra nemoki. Ši aplinkybė konstatuota atsižvelgiant į tai, kad individuali įmonė „Dalmata“ yra skolinga kreditoriams, turi socialinio draudimo įsiskolinimų, o į raginamus sumokėti skolas nereaguoja. Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valdymo organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas - įmonės nemokumas. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato, jog įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles civilinė atsakomybė (deliktinė) atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Šiuo konkrečiu atveju atsakovo pareiga dėl ieškovo nemokumo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir civilinės atsakomybės prievolė dėl žalos atsiradimo kyla įstatymų pagrindu. Civilinės atsakomybės, kuri atsirado įstatymo pagrindu dėl žalos atsiradimo apibrėžia civilinės teisės normos, reglamentuojančios juridinio asmens organų narių pareigas (CK 2.87 straipsnis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Byloje nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, tai yra, neginčijo savo atsakomybės dėl laiku nesikreipimo iškelti bankroto bylą, tai yra kaltės prezumpcijos nepaneigė. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-631-460/2018 matyti, kad dėl individualios įmonės „Dalmata“ bankroto iškėlimo kreipėsi uždaroji akcinė bendrovė „Bennet distributors“. Ieškovė nurodo, kad individuali įmonė yra nemoki nuo 2009 metų, kadangi nėra perdavusi jokių dokumentų bankroto administratoriui. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-631-460/2018 konstatuota, kad įmonė yra nemoki, dėl 2013 metais susidariusių įsiskolinimų kreditoriams ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad atsakovei einant individualios įmonės „Dalmata“ vadovo pareigas, įmonės būklė nuo 2013 metų buvo sunki, nes įmonė nemokėjo privalomų mokėjimų, jos įsiskolinimas kreditoriui didėjo, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovė dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė. Neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip teisinės pareigos neatlikimas, tai yra atsakovės delsimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, esant įmonės nemokumui. Aplinkybė, kad ieškovei kilo žala, rodo, kad atsakovė neįvykdė teisinės pareigos ir atliko neteisėtus veiksmus – nesikreipė į bankroto bylos iškėlimo. Žala atsirado dėl atsakovės neveiklumo, tarp žalos ir neveikimo yra priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Atsakovė buvo įmonės vadovė, todėl jai tenkanti valdymo kompetencijos pareiga vertinama kaip apdairus, rūpestingas ir atidus elgesys, siekiant tinkamai elgtis su ieškovės turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad esant įmonei nemokai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Žala šiuo atveju yra kreditoriniai įsipareigojimai (skolos). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą laikoma, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 86 571,71 EUR žalos atlyginimą kreditoriams yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Ieškovei iš atsakovės, praleidusios terminus piniginėms prievolėms įvykdyti, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 86 571,71 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. birželio 4 d. iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).Kadangi ieškinys tenkinamas, o ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1524 EUR žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės L. S. D. ieškovei bankrutavusiai individualiai įmonei „Dalmata“ 86 571,71 EUR (aštuoniasdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt vieną eurą septyniasdešimt vieną centą) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 86 571,71 EUR (aštuoniasdešimt šešių tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt vieno euro septyniasdešimt vieno cento) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 4 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės L. S. D. valstybei bylinėjimosi išlaidas – 1524,00 EUR (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimt keturių eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nustatyta tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.