Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Daivai Mekšraitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“ skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad skundžiamu VMI sprendimu nuspręsta pareiškėjui nustatyti priverstinę hipoteką – įkeitimą, įkeičiant pareiškėjui priklausantį administracinį pastatą, esantį Kauno r. sav., Karmėlavos sen., Narėpų k., Garažų g. 10.

Skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas mano, jog sprendimą pasirašė neįgaliotas jį priimti asmuo, sprendimas priimtas nepranešus per 3 darbo dienas pareiškėjui apie priimtą sprendimą, kaip tai numato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, nes apie priimtą sprendimą pareiškėjui pranešta tik 2016-02-23. Taip pat nesutinka su priverstinės hipotekos taikymu. Argumentai grindžiami Civilinio kodekso (CK) 4.175 straipsnio 3 dalimi, Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 103 straipsnio 1 punktu. Taip pat mano, kad sprendimo turinys neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Skunde nurodo, kad pareiškėjas be įkeisto administracinio pastato turi ir kito nekilnojamojo turto, kuris galėjo būti hipotekos objektu. Tuo tarpu administracinis pastatas yra ypatingai reikalingas pareiškėjo įprastinei vykdomai veiklai. Taip pat nurodo, kad įkeisto pastato vertė 2,85 karto didesnė nei mokestinė prievolė. Nurodo, kad jeigu iš įkeisto turto būtų pradėtas išieškojimas, pareiškėjo veiklai tai turėtų neigiamos įtakos. Pareiškėjas prieš taikant tokią priemonę nebuvo išklausytas, kas prieštarauja MAĮ 27 straipsnyje nustatytam bendradarbiavimo principui.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė visus skundo argumentus, nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog kitas pareiškėjo nekilnojamas turtas yra nelikvidus, nes jie valdo dar ir pastatą - remonto dirbtuves.

Dėl priverstinės hipotekos nustatymo paaiškina, kad pareiškėjas neginčija fakto dėl sudėtingos bendrovės situacijos atsiradusios dėl gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ir nekilnojamojo turto mokesčių. VMI remiasi MAĮ 95 straipsnio nuostatomis ir aiškina, kad ginčo pastatui priverstinis įkeitimas taikytas dėl to, jog tai yra vienintelis likvidus pareiškėjo turtas.

Papildomai VMI į bylą 2017-02-22 pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjo įsiskolinimas ir toliau didėja (b.l. 126-170).

Apie teismo posėdį VMI informuota, buvo atvykęs atstovas, kuris neturėjo įgaliojimo, todėl atstovui neleista dalyvauti teismo posėdyje, byla nagrinėjama VMI atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjamas ginčas dėl VMI 2016-01-26 sprendimo Nr. (23.31-08)-319-257, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis CK ketvirtosios knygos XI skyriaus teisės normomis, MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 103 straipsnio 1 punktu, nusprendžiama nustatyti mokesčių mokėtojo (skolininko) turto priverstinę hipoteką (įkeitimą), skolininkas ir įkeičiamo turo savininkas yra UAB „Narėpų metaliniai garažai“, kreditorius VMI, priverstinės hipotekos (įkeitimo) objektas yra Administracinis pastatas, esantis Kauno r. sav., Karmėlavos sen., Narėpų k., Garažų g. 10, unikalus Nr. 5298-1032-6040, vidutinė rinkos vertė 40300,00 Eur (vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, galioja nuo 2016-01-01). Nurodoma bendra priverstinė hipoteka (įkeitimu) užtikrintų reikalavimų suma – 14135,46 Eur. Nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Sprendimą pasirašo Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus vedėja. Prie sprendimo pridedamas sąrašas mokestinių prievolių, kurios užtikrinamos įkeitimu ir duomenys apie įkeičiamą turtą, hipotekos pagrindas (mokestinė nepriemoka) ir kt. Pareiškėjo pateiktas vokas patvirtina, kad sprendimas gautas 2016-02-23 (b.l. 5-8).

Pareiškėjas pateikė 2016-03-23 išrašą iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, kuris patvirtina, kad pareiškėjui priklauso nekilnojamieji daiktai, tame tarpe ir pastatas-remonto dirbtuvės, kurio vidutinė rinkos vertė – 1050 Eur, kitas pastatas-remonto dirbtuvės, vidutinė rinkos vertė 1225 Eur, dar vienas pastatas-remonto dirbtuvės, vertė 869 Eur, Kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai – 18072 Eur vidutinė rinkos vertė, taip pat kiti inžinieriniai statiniai – pamatai (viso 65 objektai), o taip pat ir pastatas – administracinis pastatas, kurio unikalus Nr. 5298-1032-6040, jo rinkos vertė 2005-05-31 duomenimis 39968 Eur.

VMI į bylą pateikė VMI viršininko 2015-03-31 įsakymą Nr. V-129, kuriuo įgaliojo Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus vedėją VMI vardu pasirašyti VMI sprendimus nustatyti turto priverstinę hipoteką/priverstinį įkeitimą (Įsakymo punktai 1.14.; 1.14.4.; 1.14.4.1.).

Pareiškėjas neginčija, kad turi skundžiamame sprendime nurodytas mokestines nepriemokas, kad jos iki bylos nagrinėjimo teisme dar padidėjo, tačiau jų suma per tą laiką stipriai nepasikeitė (yra 17319,92 Eur mokesčių nepriemoka, didesni delspinigiai), (b.l. 126).

Nustatyta, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo VMI viršininkas priėmė 2016-03-17 sprendimą Nr. (23.31-08)467-57233 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ (b.l. 73, 74-76), kuriuo nuspręsta iš pareiškėjo išieškoti į biudžetą 13217,02 Eur, sprendimas priimtas vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Prie šio sprendimo pridėta Prievolių ataskaita, iš kurios matyti, kad nurodytą sumą sudaro prievolės suma ir delspinigių suma.

Taip pat byloje nustatyta, kad VMI nuo 2014 m. ėmėsi išieškojimo veiksmų pagal kitus sprendimus dėl nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo, kreipėsi į antstolius (b.l. 96, 98, 99, 104-105), VMI siuntė pareiškėjui 2015-05-15 Turto arešto aktą (b.l. 106, 107-108, 109-110).

Dėl skundžiamo sprendimo formos.

Pareiškėjo skunde nurodyta, jog skundžiamas sprendimas turėjo atitikti VMI viršininko 2003-11-24 įsakymu Nr. V-303 patvirtintą formą, įsakymas pakeistas 2014-12-09 įsakymu Nr. VA-179.

MAĮ 33 straipsnis nustato mokesčių administratoriaus teises, tame tarpe teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus (15 p.). MAĮ 95 straipsnyje nustatyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai, tame tarpe hipoteka ar įkeitimas. Hipotekos taikymą reglamentuoja MAĮ 103 straipsnis. Jame nustatyta, kad mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą, turi teisę priimti sprendimą dėl mokesčio mokėtojo turto priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo. Taikant priverstinę hipoteką yra nustatytas tik vienas reikalavimas – nedelsiant, ne vėliau kaip per 24 val. pateikti Hipotekos registrui informaciją. Reikalavimo iš anksto skolininkui pranešti apie ketinimą taikyti hipoteką nėra.

Daroma išvada, kad sprendimą dėl priverstinės hipotekos taikymo VMI priėmė pagrįstai.

Skundžiamo sprendimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytų teisės aktų reikalavimus, galima daryti išvadą, kad skundžiamo sprendimo forma atitinka VMI viršininko 2014-12-09 įsakymu Nr. VA-179 patvirtintus reikalavimus tokių sprendimų formai, tame tarpe ir dėl sprendimą pasirašančio asmens. Įsakymu patvirtintoje formoje nurodyta, kad prie parašo turi būti nurodytas pareigų pavadinimas, kaip ir yra šiuo atveju. Aiškiai nurodyta, kas pasirašo sprendimą. Reikalavimo, kad būtų dar nurodomas ir įgaliojimas pasirašyti tokį sprendimą nėra. Tačiau teisme patikrinus nustatyta, jog pasirašęs sprendimą asmuo, tokio turinio sprendimą pasirašyti VMI viršininko vardu įgaliojimą turėjo. Tai, kad prie parašo buvo galima nurodyti įgaliojimą suteikiančio įsakymo datą, numerį, kitus rekvizitus, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu, nes įsakymu patvirtintoje formoje tokio reikalavimo nėra.

Todėl sprendimas vertinant jo formą atitinka ir VAĮ 8 straipsnio 3 dalies reikalavimus, juo labiau, kad ir VAĮ numatyta, jog pasirašyti sprendimą gali ir įgaliotas asmuo.

Dėl pranešimo apie sprendimą datos. Pareiškėjas vadovaujasi VAĮ 8 straipsnio 4 dalimi, tačiau šiuo atveju taikytinas specialus įstatymas – MAĮ 103 straipsnis, kuris tokio pranešimo nenumato. Taikant hipoteką, šie duomenys po įregistravimo, kuris yra skubus, tampa vieši ir pareiškėjui prieinami. Todėl VAĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatų nesilaikymas šiuo atveju nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, kuris sprendimą darytų neteisėtu. Iš bylos medžiagos matyti, kad dar iki šio sprendimo priėmimo pareiškėjui buvo žinoma apie mokestinės nepriemokos išieškojimą iš turto, apie turto areštą (pvz., 2014-03-05 VMI raštas pareiškėjui, b.l. 97 ir kt.), o hipotekos įregistravimas ir jo pagrindas yra matomas viešame Nekilnojamojo turto registre.

Dėl priverstinės hipotekos nustatymo.

Įvertinus pirmiau aptartą faktinę bylos medžiagą, daroma išvada, kad priverstinė hipoteka administraciniam pastatui nustatyta pagrįstai. Nurodytos MAĮ nuostatos suteikia mokesčių administratoriui diskrecijos teisę spręsti, kokio nekilnojamojo turto priverstine hipoteka bus užtikrintas prievolių įvykdymas. Pareiškėjas mokestinių prievolių neginčija. Minėtas teisinis reguliavimas ir pareiškėjo nurodomos CK normos nenumato reikalavimo prieš taikant priverstinę hipoteką klausti skolininko nuomonės, leisti jam pasisakyti tuo klausimu. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad skundžiamas sprendimas, vertinant jo turinį, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes sprendime nurodyti visi reikšmingi duomenys apie mokesčių mokėtoją (skolininką), apie kreditorių, apie priverstinės hipotekos objektą ir apie užtikrinamą reikalavimų sumą, taip pat teisinis tokio sprendimo priėmimo pagrindas. Pareiškėjas įrodymais nepaneigė atsakovo teiginio, jog kitas pareiškėjo nekilnojamas turtas yra nelikvidus. Iš Registro duomenų taip pat negalima susidaryti nuomonės, jog kitas nekilnojamas turtas, priklausantis pareiškėjui, galėjo būti panaudotas priverstiniam įkeitimui, nes kiti objektai yra nedidelių verčių, nefunkcionalūs (pamatai), todėl sutiktina su atsakovo nuomone, jog hipoteka taikyta vieninteliam objektui, kuriuo gali būti užtikrintas prievolių įvykdymas. Kitaip vertinant, būtų neaišku, kodėl pats pareiškėjas, iš kurio siekiama išieškoti mokestines nepriemokas nuo 2014 m., nesiekė realizuoti kito, jam mažiau reikalingo veiklai nekilnojamojo turto, ir taip nelikvidavo įsiskolinimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundas yra nepagrįstas, skundžiamas VMI sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „Narėpų metaliniai garažai“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.