Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-613-72/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-22
Bylos Nr.
1S-613-72/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Zdanavičius
Nukentėjusysis
V. Š.
Kategorijos
Teisėja Kristina Serdiukienė Nr. 1S-613-72/2012
Procesinio sprendimo kategorijos 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant I. J., gynėjui advokatui D. T., teismo posėdyje išnagrinėjęs I. J. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-06 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 76-1-00730-11 I. J. atžvilgiu, jai ir nukentėjusiajai V. Š. susitaikius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-11-23 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biure buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 76-1-00730-11 dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo, tai yra veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d., padarymo.

Ikiteisminio tyrimo metu I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo pareikštas įtarimas dėl veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., padarymo, t. y. dėl to, kad ji 2011 m. lapkričio 23 d., apie 18.15 val., Panevėžio rajone, Paįstrio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. 25, vairuodama automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 133 p. reikalavimus – vairuodama automobilį, neturėdama teisės jo vairuoti, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgdama į važiavimo ir meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, nepastebėjo priekyje jos ta pačia kryptimi prie dešiniojo kelkraščio stovinčios dviratininkės ir ją kliudė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta dviračio vairuotojos V. Š. sveikata – jai nustatyta dešinės blauzdos abiejų kaulų lūžis, kairės išorinės vidinės kulkšnies ir užpakalinio blauzdikaulio krašto lūžiai.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroras 2012-05-24 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą I. J. atžvilgiu, nes yra visos BK 38 str. numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir pagrindai. Prokuroras prašo patvirtinti šį nutarimą ikiteisminį tyrimą nutraukti ir I. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str., kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-06-06 nutartimi atsisakė patvirtinti 2012-05-24 prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 76-1-00730-11 I. J. atžvilgiu, jai ir nukentėjusiajai V. Š. susitaikius.

Šalies argumentai

Skundu I. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-06 nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Gražinos Petrulytės prašymą ir patvirtinti 2012-05-24 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 76-1-00730-11, jai ir nukentėjusiajai V. Š. susitaikius. Nurodo, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką. Du kartus ligoninėje aplankė nukentėjusiąją V. Š., jos atsiprašė, labai gailisi, kad ją sužalojo. V. Š. padarytą žalą atlygino, t. y. jai sumokėjo 2000 Lt. Su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos sudarė sutartį dėl žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlyginimo dalimis. Su nukentėjusiąja V. Š. susitaikė, ji civilinio ieškinio nereiškė ir pretenzijų jai neturi, nukentėjusioji jai atleido ir abi kartu prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nurodo, kad 2007-11-24 yra baigusi UAB „V.“ B kategorijos vairavimo kursus, jai išduotas vairuotojų kursų baigimo pažymėjimas. Sutinka, kad šis pažymėjimas jai nesuteikia teisės savarankiškai vairuoti transporto priemones. Tačiau nesutinka su tuo, kad šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Pagal KET ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010-08-12 įsakymą Nr. 3-495 numatyta, kad šeimos narys gali būti vairavimo instruktoriumi. Tą vakarą važiavo kartu su broliu K. T., kuris neatitinka šeimos vairavimo instruktoriaus reikalavimų, tačiau, mano, kad jos padaryti KET pažeidimai neturėtų būti vertinamai kaip šiukštūs. Nurodo, kad po eismo įvykio nuvažiavo iš įvykio vietos, nes buvo labai išsigandusi, nesuprato, kas įvyko, todėl mano, kad tai neturėtų būti vertinama kaip šiurkštus KET reikalavimų pažeidimas ir pagrindas manyti, jog ji ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Automobilyje buvo ir jos nepilnametė duktė, kurios išgąstis dėl eismo įvykio padidino jos, kaip motinos, išsigandimą bei nesusigaudymą situacijoje. Dėl šio įvykio patyrė didelį stresą ir labai pergyvena iki šios dienos. Šis eismo įvykis jai bus pamoka visam gyvenimui, todėl yra pagrindas manyti, jog ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodo, kad išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, galima padaryti išvadą, jog yra visi BK 38 str. numatyti pagrindai atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismo posėdyje I. J. ir jos gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 str. 1 d. 5 p. pagrindu ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko BK 38 str. numatytais atvejais.

BK 38 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3)susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo apibūdinančioms sąlygoms, teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Iš skundo nagrinėjimo bei teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 76-1-00730-11 medžiagos matyti, kad I. J. įtarimas pareikštas dėl nusikalstamos veikos, kuri įstatymo priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai. Apklausta kaip įtariamoji I. J. savo kaltę dėl jai pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir paaiškino įvykio aplinkybes, nurodė, kad dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Teismui pateiktos medžiagos duomenys patvirtina, kad I. J. anksčiau nebuvo teista, veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiuoju buvo atleista 1999 metais, t. y. prieš 13 metų, dirba ir darbdavio charakterizuojama teigiamai. Taip pat iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad I. J. nukentėjusiajai atlygino žalą, o su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos sudarė sutartį dėl žalos atlyginimo dalimis. I. J. nukentėjusiosios V. Š. atsiprašė, ji jai atleido ir jos susitaikė, prašo nutraukti pradėtą ikiteisminį tyrimą. Tačiau, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, I. J. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus – neturėdama specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sėdo prie automobilio vairo, automobilį vairavo ne viena, su ja kartu važiavo ir du keleiviai, tarp jų nepilnametė dukra, o sukėlusi eismo įvykį, t. y. kliudžiusi priekyje jos ta pačia kryptimi prie dešiniojo kelkraščio stovinčią dviratininkę, iš įvykio vietos pasišalino (įvykio vietoje net nebuvo sustojusi), pažeisdama KET reikalavimus ir palikdama sužeistą nukentėjusiąją tamsiu paros metu gulėti netoli kelio važiuojamosios dalies be būtinos pagalbos. Tokie I. J. veiksmai rodo padidintą jos neatsakingumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Be to, grįžusi namo I. J. slėpė sudaužytą automobilį, jį pastatydama ūkiniame pastate, bei atsikratė eismo įvykio metu į jos vairuojamą automobilį įkritusios nukentėjusiosios rankinės su daiktais, ją sudegindama. Visa tai rodo I. J. siekimą išvengti atsakomybės. Taigi atsižvelgęs į pirmiau paminėtas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, jog I. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų, kai tuo tarpu išvada apie tai, kad yra pagrindas manyti, jog kaltininkas ateityje nedarys nusikalstamų veikų, yra vienas iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų, numatytų BK 38 str. Tokios nuostatos pagrįstai laikėsi ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje.

Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog skundžiama nutartimi pagrįstai netenkintas Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės G. Petrulytės prašymas dėl 2012-05-24 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 76-1-00730-11 patvirtinimo įtariamajai I. J. ir nukentėjusiajai V. Š. susitaikius. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti I. J. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl to I. J. skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

nutarė:

I. J. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-06 nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Tomas Zdanavičius