Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-15 · Byla Nr. ATP-794-498/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-15
Bylos Nr.
ATP-794-498/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Olegas Šibkovas
Kategorijos
  • 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-794-498/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02807-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 40.1.1.;79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G. atstovės advokatės I. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – Institucija) nutarimu R. G. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 straipsnio 1 dalyje, paskirta 500 litų bauda, už tai, kad jis būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) Kauno regiono vadovu, neužtikrino bendrovėje tvarkos ir padarė darbo įstatymų pažeidimus, t. y. 2014 m. kovo 26 d. patikrinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno padalinyje ((duomenys neskelbtini)) metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno padalinio darbuotojai dirba ne darbo grafikuose numatytu laiku. Remiantis patikrinimo metu pateiktais darbuotojų - inkasatorių 2013 m. gruodžio mėn. darbo grafiku, darbuotojų 2013 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno regiono ginklų, šaudmenų išdavimo ir grąžinimo apskaitos žurnalo duomenimis (2013 m. gruodžio mėn.) nustatyta, jog:

darbuotojas L. A. 2013-12-02 dirbo iki 22.00 val. (ginklas ir šaudmenys L. A. 2013-12-02 išduoti 13 val. 20 min., o darbuotojas juos gražino 2013 m. gruodžio 2 d. 22.00 val.), tačiau 2013 m. darbo grafike L. A. numatytas darbo laikas 2013-12-02 nuo 13.30 val. iki 21 val.;

2013-12-13 L. A. dirbo iki 20.00 val. (ginklas ir šaudmenys L. A. 2013-12-13 išduoti 7.00 val., o darbuotojas juos grąžino 2013 m. gruodžio 13 d. 20.00 val.), tačiau 2013 m. darbo grafike L. A. numatytas darbo laikas 2013-12-13 nuo 7.30 val. iki 17.00 val.;

2013-12-19 L. A. dirbo iki 19.00 val. (ginklas ir šaudmenys L. A. 2013-12-19 išduoti 7.27 val., o darbuotojas juos grąžino 2013 m. gruodžio 19 d. 19.00 val.), tačiau 2013 m. darbo grafike L. A. numatytas darbo laikas 2013-12-19 nuo 7.30 val. iki 16.30 val.;

darbuotojas R. V. 2013-12-01 dirbo iki 21.00 val. (ginklas ir šaudmenys R. V. 2013- 12-01 išduoti 7.30 val., o darbuotojas juos grąžino 2013 m. gruodžio 1 d. 21.00 val.), tačiau 2013 darbo grafike R. V. numatytas darbo laikas 2013-12-01 nuo 8.00 val. iki 19.30 val.

darbuotojas P. K. 2013-12-04 dirbo iki 20.30 val. (ginklas ir šaudmenys P. K. išduoti 2013-12-04 7.22 val., o darbuotojas juos grąžino 2013 m. gruodžio 4 d. 20.30 val., tačiau 2013 m. darbo grafike P. K. numatytas darbo laikas 2013-12-04 nuo 7.30 val. iki 19.30 val. Šiais veiksmais R. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 3 dalį ir padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41 straipsnio 1 dalyje.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu R. G. jį apskundė apylinkės teismui, kuris 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi R. G. skundą dėl Institucijos 2014-03-26 nutarimo atmetė, ir konstatavo, kad R. G. yra nubaustas pagrįstai.

Šalies argumentai

R. G. atstovė advokatė I. K. aukštesnės instancijos teismo apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį ir administracinę bylą R. G. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino liudytojų L. A., P. K. bei R. V. pateiktų paaiškinimų, kurie patvirtino, kad darbuotojai dirbo pagal grafike numatytą tvarkaraštį, nustatytą dieną. Jie aiškiai paliudijo, kad prieš dvi savaites žino darbo grafikus, stengiasi jo laikytis, tačiau būna transporto kamščiai, klientų trukdžiai, t.y. atvejų nepriklausančių nuo darbdavio, kai faktiškas dirbtas laikas nesutampa su darbo laiku grafike. Ir tuo atveju, jeigu darbo grafikas pasikeičia, darbuotojai rašo sutikimą, kad sutinka dirbti. Nurodo, kad viršvalandiniai darbai nėra planuojamas dalykas ir jie objektyviai darbo grafike atsispindėti negali, be to, atkreipiamas dėmesys, jog už viršvalandinį darbą yra tinkamai apmokama. Skunde pažymima, kad teismas visiškai neatkreipė dėmesio, kad viena iš Bendrovės vykdomų veiklų yra inkasavimo paslaugų tiekimas, todėl dėl šios veikos specifinio pobūdžio, tenka dirbti kitaip, nei nurodyta iš anksto sudarytame darbo grafike. Atkreipiamas dėmesys, jog Bendrovėje yra taikoma suminė darbo laiko apskaita ir, kad laikas apskaitomas netinkamai - pažeidimų nėra nustatyta. Apelianto atstovės vertinimu, teismo nurodyti nesutapimai tarp inkasatorių darbo grafike nurodyto laiko ir ginklų, šaudmenų išdavimo ir grąžinimo apskaitos žurnale nurodytų ginklų išdavimo ir grąžinimo laiko, tiesiogiai nėra siejami su darbuotojų materialiosios teisės pažeidimu, teismas nenustatė, kad būtų realiai pažeistos darbuotojų teisės ar laisvės, todėl nėra inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties, o R. G. nubaustas nepagrįstai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nesvarstė ar byla nenutrauktina dėl to, kad tai yra individualus darbo, o ne administracinis ginčas.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atsiliepime prašoma R. G. apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

R. G. atstovės advokatės I. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis naikintina ir R. G. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

ATPK 284 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Iš ATPK 257 straipsnio turinio galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami visi reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 41 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. Institucijos nutarimu, kurį pirmosios instancijos teismas paliko nepakeistą, R. G. nubaustas už tai, kad jis administracinio pažeidimo protokole nurodytu laiku, būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, neužtikrino, jog darbuotojai dirbtų darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku, t. y., pažeidė DK 147 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl Institucijos nutarimo, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, neištyrė visų skunde pateiktų teiginių ir argumentų, dėl ko neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Institucijos nutarimo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas, inkasatorių 2013 m. gruodžio mėn. darbo grafikas, darbuotojų 2013 m. darbo laiko apskaitos žiniaraštis, UAB „G4S Lietuva“ Kauno regiono ginklų, šaudmenų išdavimo ir grąžinimo apskaitos žurnalas, patvirtina, kad darbuotojai L. A., R. V., P. K. dirbo ilgiau nei numatyta darbo grafikuose, ginčo dėl to nėra. Tačiau aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje kiekvienu konkrečiu atveju neišsiaiškino, kodėl darbuotojai nesilaikė darbo grafiko ir dirbo ilgiau nei numatyta darbo grafike, ar tai buvo tinkamai įforminta.

DK 151 straipsnio 3 dalis numato, kad viršvalandinius darbus darbdavys gali skirti dirbti, kai būtina užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės kliūties esamomis techninėmis gamybos sąlygomis nebuvo galima užbaigti per darbo valandų skaičių, jeigu nutraukus pradėtą darbą gali sugesti medžiagos ar įrenginiai. DK 152 straipsnio 2 dalis įtvirtina darbdaviui pareigą žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą. Vadinasi, įstatymai numato darbdaviui galimybę tam tikrais atvejais darbuotojams skirti dirbti viršvalandinius darbus. Aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentu, jog viršvalandiniai darbai objektyviai negali atsispindėti iš anksto paskelbtame darbo grafike. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į įmonės vykdomos veiklos specifiką, t.y., jog įmonė teikia inkasavimo paslaugas (pinigų surinkimas iš bankomatų bei jų papildymas, pinigų pervežimas) ir darbas yra atliekamas išvykus iš bendrovės važinėjant transporto priemone, todėl dėl šios veikos specifinio pobūdžio, gali susidaryti situacijos, kai darbą objektyviai baigti laiku neįmanoma ir tenka dirbti kitaip, nei nurodyta iš anksto sudarytame darbo grafike. Skunde pažymima, kad bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėtas visas dirbtas viršvalandinis darbas, už jį yra apmokėta DK 193 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau byloje tokių įrodymų nėra pateikta. Darbuotojų darbo laikas, taip pat viršvalandžiai, vadovaujantis Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašu, patvirtintu Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78, žymimi darbo laiko apskaitos žurnale. Pagal šį Aprašą patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose Aprašu nustatytais sutartiniais žymėjimais turi būti žymimas faktiškai dirbtas laikas, įskaitant viršvalandžius ir naktinį darbą. Aprašo 3.1 punkte numatyta, kad atskirai nurodomas naktį dirbtas laikas ir viršvalandžiai. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo šios aplinkybės, iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neišreikalavo duomenų apie viršvalandžių apskaitą, o iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos negalima spręsti, kaip kiekvieną nustatyto pažeidimo dieną buvo žymėti viršvalandžiai ir už juos apmokėta, t. y., neaišku, kada ir kiek buvo dirbta viršvalandžių, nėra jų mokėjimų apskaičiavimo. Teismo vertinimu, nustačius, kad asmuo nepažeidė viršvalandinius darbus reglamentuojančių materialiosios teisės normų, t. y., darbo grafiko pasikeitimus nurodė įmonės apskaitoje, tinkamai pavaizdavo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, o darbas pagal įstatymą buvo apmokėtas, negalima formaliai konstatuoti, kad įgaliotas asmuo neužtikrino, kad darbuotojai dirbtų pagal iš anksto nustatytą grafiką. Teisinėje valstybėje negalima situacija, kad darbdavys naudodamasi įstatyme numatyta galimybe skirti dirbti viršvalandžius, juos tinkamai įformindamas ir apmokėdamas, būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nesurinko visų neabejotinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Apylinkės teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis). Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 41 straipsnio 1 dalies nuostatą, yra nurodęs, jog administracinio teisės pažeidimo objektas yra teisės aktu (įstatymu) reguliuojama valstybinė arba viešoji tvarka ar nustatyta valdymo tvarka, piliečių teisės ir laisvės. Pažeidimo objektyviąją pusę sudaro šios tvarkos, šių teisių ir laisvių pažeidimas, kuris pasireiškia konkrečiu veikimu arba neveikimu ir už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 41 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už darbo įstatymų nustatytų darbuotojų teisių ir laisvių pažeidimą. Aiškinant šią įstatymo normą jos paskirties ir teisinės prasmės aspektais, darytina išvada, kad administracinę atsakomybę užtraukia tik toks darbo įstatymų pažeidimas, kuris tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sąlygas ir pan., t. y. iš esmės materialinio pobūdžio teises. Paprastai tokios teisės yra įstatymo aiškiai suformuluotos ir reikalavimai jų laikytis nustatyti imperatyvia forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 6791-01/2001, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, 2001 m.). Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kaip konstatuotas pažeidimas tiesiogiai atėmė ar apribojo įstatymų nustatytas darbuotojų teises.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, kad R. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41 straipsnio 1 dalyje. Iškilusios abejonės gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 straipsnio 3 dalis, todėl pats negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

R. G. atstovės advokatės I. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį ir R. G. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Olegas Šibkovas