Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. V., jo atstovei advokatei Dianai Višinskienei, Kauno apskrities VMI atstovei I. M. J. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad patikrinimo metu nustatyta, kad D. G. laikotarpiu nuo 2012-0924 iki 2013-02-26 išmokėjo 1770 Lt darbo užmokesčio, o S. M. nuo 2012-09-01 iki 2013-01-20 išmokėjo 1000 Lt darbo užmokesčio, neapaskaityto buhalterinės apskaitos dokumentuose ir nuo tos sumos nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis ir įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nr. IX-574, 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. ir 4 d. reikalavimai ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179, 4 ir 7 p., reikalavimai, be to nustatyta, kad nuo 2013-01-02 bendrovėje buhalterinę apskaitą tvarko UAB , (duomenys neskelbtini), tačiau apie šį pasikeitimą Kauno apskrities VMI mokesčių mokėtojų registre UAB(duomenys neskelbtini) nedeklaravusi, taip pat nedeklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, esančios siuvyklos patalpos, tuo pažeista Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2004-04-13 46 str. 2 d. reikalavimai, t. y. padarė administraciniu teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d., ATPK 172 ⁹ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėm patrauktas K. V. savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad tikrai buhalteris neperdavė VMI duomenų apie įmonės, kuri tvarko jų buhalteriją, pavadinimo pasikeitimą. Tačiau nurodytiems asmenims atlyginimo dalies „vokeliuose“ nemokėjo, tai yra jų šmeižtas už tai, kad buvo atleisti iš darbo. Aplinkybė, kad pinigai kiekvieną mėnesį buvo paimami iš banko, o likutis grąžinamas atgal į sąskaitą, tai yra paskola savo reikmėms. Yra sudaryta rašytinė paskolos sutartis.

Liudytojas D. G. parodė, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. Gaudavo atlyginimo dalį, kurią pervesdavo į banko sąskaitą, o kitą dalį direktorius išmokėdavo grynais. Atlyginimo dalį grynais direktorius mokėjo visiems apsaugos darbuotojams. Tai tęsėsi nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio. Asmeninis konfliktas su direktoriumi prasidėjo 2013-02-27, kuomet atsišvietė savo darbo grafiką. Jį apkaltino popieriaus vagyste bei kalbėjimu tarnybiniu telefonu. Jokio keršto buvusiam darbdaviui neturi.

Liudytoja S. M. parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoja ir už visą darbo laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-01-19 dalį atlyginimo gaudavo iš direktoriaus grynais, t.y. „vokelyje“. Visą laiką gaudavo tą pačią sumą 200 litų mėnesio viduryje. Direktorius ateidavo į jos darbo vietą ir sumokėdavo pinigus. Darbe buvo diskriminacija dėl to, kad ji moteris, direktorius jai reikšdavo pretenzijas, tačiau drausminių nuobaudų neturėjo. Išėjo iš darbo, nes negalėjo būti pastoviai žeminama, tačiau keršto direktoriui nejaučia.

Liudytojas R. B. parodė, kad dirba Kauno apskrities VMI vyr. specialistu. Buvo gautas pranešimas dėl darbo užmokesčio mokėjimo “vokeliuose“. Patikrinimo metu direktoriaus-kasininko nebuvo, todėl visi dokumentai buvo pateikti VMI. Iš pateiktų dokumentų pažeidimų nenustatyta, todėl buvo nutarta apklausti anksčiau dirbusius darbuotojus. Protokolas surašytas remiantis dviejų asmenų paaiškinimais. Aplinkybė, kad pinigai buvo paimami iš banko ir sumokamas neapskaitytas darbo užmokestis gali būti tik prielaida, nes kiekviena situacija yra kitokia.

Liudytojas E. S. R. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. Darbo užmokestis jam pervedamas į banko sąskaitą, „vokelyje“ darbo užmokesčio nėra gavęs.

Liudytojas Ą. R. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) . Atlyginimą gauna vieną kartą per mėnesį į banko sąskaitą. Pinigų „vokelyje „ negaudavo.

Liudytojas A. B. parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju, bet ne pas K. V.. Jis buvęs jo darbdavys. Darbo užmokestį jam pervesdavo į banko sąskaitą.

Liudytojas A. G. parodė, kad dirbo vadybininku įmonėje 5 mėnesius. Jam alga buvo mokama į banko sąskaitą.

Liudytojas V. P. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo apie metus laiko, darbo užmokestį gaudavo į banko sąskaitą.

Liudytoja E. V. parodė, kad įmonė suteikė paskolą direktoriui K. V.. Darbuotojai D. G. ir S. M. buvo konfliktiški žmonės, blogai atliko savo pareigas.

Operatyvaus patikrinimo 2013-04-17 pažymoje Nr. 2-458 nurodoma, kad 2013-04-09 patikrinimo metu biure - siuvykloje dirbo direktoriaus pavaduotoja-kailių siuvėja E. V.. Direktoriaus K. V., einančio kasininko pareigas patikrinimo metu nebuvo. Kasos, buhalteriniai dokumentai nepateikti. Buhalterinę apskaitą nuo 2013-01-02 tvarko UAB (duomenys neskelbtini). Mokesčių mokėtojų registre nurodyta, kad buhalterinę apskaitą tvarko UAB (duomenys neskelbtini). Apie pasikeitimus UAB (duomenys neskelbtini) vadovas mokesčių mokėtojų registre nedeklaravo. Taip pat nedeklaruota, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune esančios siuvyklos patalpos. Bendrovės apsaugos darbuotojai teikia apsaugos paslaugas 6 prekybos centruose „Norfa". Viso bendrovėje dirba 17 darbuotojų, iš kurių 14 apsaugos darbuotojų, direktorius, direktoriaus pavaduotoja dirba pilnu etatų, administratorė O. V. 0,25 etato. Darbo sutartyse numatytas darbo užmokesčio mokėjimas banko pavedimais vieną kartą per mėnesį į darbuotojų banko korteles. Mokamas minimalus darbo užmokestis ir priedai už darbą švenčių dienomis. 2013-04-09 gautas D. G. pranešimas, kad D. G. dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), iš direktoriaus K. V. 2012-09-24 gavo 320 Lt, 2012-10-24 200 Lt. 2012-11-16 150 Lt, 2012-11-24 200Lt, 2012-12-14 200 Lt, 2013-01-15 200Lt. 2013-01-16 200 Lt. 2013-02-15 100 Lt, 2013-02-26 200 Lt darbo užmokesčio, neapskaityto buhalterinės apskaitos dokumentuose. Viso 1770 Lt. 2013-04-10 el. paštu pateikta įmonės kasos dokumentai, AB „Swedbank" sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas, atskaitingo asmens K. V. avanso apyskaitos už 2013 metus, darbo užmokesčio priskaitymo išmokėjimo dokumentai. Sutikrintas pinigų judėjimas tarp banko, kasos, avanso apyskaitų, norint nustatyti neapskaitytus pinigus, galimam darbo užmokesčio mokėjimui „vokeliuose". Nustatyta, kad iš banko sąskaitos kiekvieno mėnesio 14-15 dienomis direktorius K. V. išima 4000-6000 Lt išlaidoms. Nepanaudoti pinigai mėnesio paskutinę dieną grąžinami į įmonės kasą ( 2013 m. sausio mėn. 5078,46 Lt, vasario mėn. 5960,05 Lt, kovo mėn. 2667,81 Lt). Kasos likutis 2013-03-31 68525,94 Lt. 2013-04-02 K. V. ši suma t.y. 68525,94 Lt išmokėta išlaidu orderiu Nr. 5 iš kasos. Galimai iš šių pinigų buvo mokamas darbo užmokestis „vokeliuose". 2013-04-11 išsiųsti 5 kvietimai UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams dirbusiems bendrovėje 2012-2013 metais, dėl duomenų pateikimo apie darbo užmokesčio mokėjimą. Atvykę 4 darbuotojai A. B., A. G., A. P., V. P. nurodė, kad papildomo darbo užmokesčio grynais negaudavo, suma numatyta darbo sutartyje būdavo pervedama i banko korteles. Vienas darbuotojas, norėjęs kad nebūtų skelbiama pavardė, nurodė, kad be jokių atsiskaitymo lapelių kiekviena mėnesį gaudavo po 200 Lt, t.y. už 5 mėnesius, viso 1000 Lt. Direktoriui K. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 021322 pagal LR ATPK 41-4 str. 3 d. ir 172-9 str. 1 d. 2013-04-16 MAIS duomenimis įmonė neturi mokestinių nepriemokų.

Dėl 41 ⁴ straipsnio 3 dalies taikymo

ATPK 41⁴ str. 3 d. administracinė atsakomybė nustatyta už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.

Pagal ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, konstatuoja, kad įrodymų vertinimo aspektu byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių K. V. kaltę, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 41 ⁴ straipsnio 3dalyje.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, operatyvaus patikrinimo pažymos, liudytojo R. B. parodymų, kaltinimas K. V. pagrįstas dviejų buvusių UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų paaiškinimais , t.y. D. G. ir S. M.. Byloje nustatyta, kad tarp bendrovės direktoriaus K. V. ir D. G. bei S. M. buvo kilę konfliktai, po kurių paminėti darbuotojai buvo atleisti iš darbo. Šias aplinkybes įrodo ne tik K. V. paaiškinimai, pačių liudytojų parodymai, bet ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai ( b.l.58-79). Liudytoja S. M. parodė, kad ji išėjo iš darbo, nes dėl direktoriaus pretenzijų ji negalėjo toliau dirbti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuo pat pradžių neigia savo kaltę, teigdamas, jog tai yra buvusių darbuotojų kerštas. Protokole jis paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams darbo užmokestis mokamas vieną kartą per mėnesį, pervedant į banko sąskaitas. Byloje apklausti liudytojai E. S. R., Ą. R., A. B. , A. G. , V. P. patvirtino K. V. paaiškinimą. Jokių kitų padarytą pažeidimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų (neoficialių buhalterinės apskaitos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų ar asmenų paaiškinimų ir pan.) byloje nėra.

Įvertinus D. G., S. M. santykių pobūdį su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, darytina išvada, kad šių asmenų duoti parodymai negali būti vertinami kaip nešališki ir objektyvūs. Kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių minėtų liudytojų parodymus, byloje nėra. Aplinkybė, kad K. V. kas mėnesį iš banko sąskaitos paima tam tikrą pinigų sumą, o nepanaudoti pinigai grąžinami į įmonės kasą nepatvirtina teisės pažeidimo. Tai, kad pinigai paimami iš banko sąskaitos mokėti darbuotojams neapskaitytą darbo užmokestį yra grindžiama tik prielaida, tą pripažino ir VMI specialistas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą bei atlikęs operatyvinį patikrinimą. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena K. V. atžvilgiu iškelta pagal ATPK 41⁴ str. 3 d. nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Dėl ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalies teisės pažeidimo

Motyvuojamoji dalis

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172⁹ straipsnio 1 dalis nustato, kad Mokesčio mokėtojo registravimo duomenų nepateikimas Mokesčio mokėtojų registro tvarkytojui ar pavėluotas pateikimas, neteisingų duomenų pateikimas, taip pat pakeistų arba papildomų mokesčio mokėtojo registravimo duomenų nepateikimas ar pavėluotas pateikimas – užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams bei fiziniams asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų.

Byloje nekyla ginčas dėl šio teisės pažeidimo padarymo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad įmonės buhalteris per 5 dienas nepranešė VMI apie buhalterijos tvarkytojo pasikeitimą, nedeklaravo siuvyklos patalpų. Šis teisės pažeidimas įrodytas ir operatyvaus patikrinimo 2013-04-17 pažymos duomenimis. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai. Tokiais veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2004-04-13 46 str. 2 d. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 172 ⁹ str. 1 d.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, į pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 286, 287 str., 250 str. 1 punktu teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pradėtą K. V. atžvilgiu pagal ATPK 41⁴ str. 3 d. nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pripažinti K. V. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos respublikos ATPK 172⁹ str. 1 d. ir skirti 500 Lt (penkių šimtų litų baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6020, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (Kaunas, Europos pr. 105).

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.