Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-10-20 · Administracinė byla Nr. I2-1587-764/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-10-20Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-08-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-20
Bylos Nr.
I2-1587-764/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04139-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Egidija Puzinskaitė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
V. Ž.
Atsakovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Administracinė byla Nr. I2-1587-764/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04139-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus dėl pareiškėjo nepilnamečių vaikų G. Ž. ir O. Ž. pagrobimo ir sugrąžinimo į Lietuvos Respubliką skubos tvarka (b. l. 40-45).

Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu dėl galimai neteisėtai į Airiją išvežtų dukterų O. ir G. Ž. grąžinimo į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 19 d. gavo Tarnybos raštą, kuriame nurodoma, jog pareiškėjo nepilnametės dukros Airijos Respublikoje gyvena teisėtai.

Pareiškėjo teigimu, jis neprašė Tarnybos vertinti, ar pareiškėjo nepilnamečių dukrų dabartinio faktinio Airijos Respublikoje gyvenimo teisėtumo klausimo, o prašė dėl nepilnamečių dukrų pagrobimo fakto reaguoti nedelsiant. Pareiškėjas tvirtina, jog Tarnyba savo kompetencijos ribose vilkino atlikti veiksmus, t. y. tarpininkauti procese su Airijos valstybės centrine institucija dėl nepilnamečių vaikų pagrobimo fakto. Pareiškėjo vertinimu, nutartimi, kuria remiasi Taryba iš esmės buvo pasisakoma dėl nepilnamečių vaiko laikino leidimo gyventi ir mokytis Airijos Respublikoje, tačiau nėra teisiškai įvertintas nepilnamečių vaikų išvežimo iš Lietuvos Respublikos fakto klausimas.

Apibendrindamas skundo argumentus, pareiškėjas pabrėžė, jog Tarnyba tik formaliai įvertino pareiškėjo pareiškimo aplinkybes, nereagavo į pareiškėjo prašymą skubos tvarka, nesiėmė atlikti procedūrinių veiksmų dėl nepilnamečių vaikų grąžinimo procedūros pradėjimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas mano, kad Tarnyba neveikė taip kaip turėjo nagrinėjamoje situacijoje veikti, nepaisė pareiškėjo prašymo dėl būtinų procedūrinių veiksmų atlikimo, todėl teigia, kad pareiškėjo ir jo nepilnamečių vaikų teisės yra faktiškai pažeistos dėl Tarnybos veiksmų neatlikimo.

Šalies argumentai

Atsakovė Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 52-55).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 9 d. kreipėsi į Tarnybą, pateikdamas informaciją apie apskųstą 2019 m. spalio 1 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, taip pat prašydamas kuo įmanoma skubiau užtikrinti jo nepilnamečių dukterų grąžinimą į Lietuvos Respubliką. Tarnyba, atsakydama į pareiškėjo kreipimąsi, 2019 m. spalio 23 d. elektroniniame laiške nurodė, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas teismui nesustabdo nutarties vykdymo. Tarnyba šiame laiške be kita ko, pareiškėjui išaiškino, jog tai, kad pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl teismo suteikto leidimo laikinai išvežti nepilnametes dukteris ir skundas teisme yra priimtas nereiškia, jog negalima laikyti, jog pareiškėjo dukterys Airijos Respublikoje gyvena neteisėtai. Tuo pačiu išaiškino, kad pareiškėjo dukterų neteisėtas buvimas Airijos Respublikoje būtų nustatytas tik tuo atveju, jeigu būtų panaikinta Kauno apylinkės teismo nutartis, kurios pagrindu pareiškėjo vaikų motinai leista išvežti dukteris į Airijos Respubliką. Atsakovės teigimu, ji pareiškėjui išaiškino, kad galiojant 2019 m. spalio 1 d. Kauno apylinkės teismo nutarčiai, neturi teisinio pagrindo persiųsti pareiškėjo prašymo Airijos centrinei institucijai dėl pareiškėjo dukterų grąžinimo į Lietuvos Respubliką.

Pareiškėjui 2019 m. spalio 23 d. pakartotinai pasikreipus į Tarnybą iš esmės tais pačiais klausimais kaip ir prieš tai, buvo atsakyta, t. y. atsakovė 2019 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. S-3542 pakartotinai pareiškėjui išaiškino, jog pareiškėjo dukterys Airijos Respublikoje gyvena teisėtai. Šiuo raštu atsakovė teigia išaiškinusi pareiškėjui ir tai, kad dėl neteisėto, kaip teigia pareiškėjas jo dukrų išvežimo, jis pats gali tiesiogiai kreiptis į šalies, į kurią išvežti pareiškėjo vaikai centrinę instituciją arba tos šalies teismą. Tarnybai nėra suteikti įgaliojimai vertinti, ar pareiškėjo teisės buvo pažeistos dukterų išvežimu į užsienio valstybę.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad 2020 m. sausio 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nepakeista Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartis pagal kurią pareiškėjo vaikų motinai leista laikinai vaikus išvežti į Airijos Respubliką, mano, kad Tarnyba neturi teisinio pagrindo persiųsti Airijos centrinei institucijai pareiškėjo prašymo pagal Hagos konvenciją dėl pareiškėjo dukterų sugrąžinimo į Lietuvos Respubliką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įpareigojimo Tarnybai atlikti veiksmus dėl nepilnamečių vaikų pagrobimo ir sugrąžinimo į Lietuvos Respubliką skubos tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 12 d. Tarnybai pateikė prašymą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) dėl galimai neteisėtai į Airiją išvežtų dukterų grąžinimo į Lietuvos Respubliką (b. l. 10-18). Tarnyba 2019 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydama pateikti duomenis apie nepilnamečių pareiškėjo dukterų šeimą, nurodant informaciją apie tai, ar šeima yra žinoma vaiko teisių apsaugos skyriui, ar šeimai, esant Lietuvoje, buvo teikiamos socialinės paslaugos, ar pareiškėjas turi galimybes sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas vaikams, ar galės tinkamai pasirūpinti dukterimis, jeigu jos bus sugrąžintos į Lietuvos Respubliką. Tarnyba 2019 m. rugsėjo 19 d. išsiuntė pareiškėjui patvirtinimą apie 2019 m. rugsėjo 12 d. prašymo pagal Hagos konvenciją gavimą bei informavo, kad pareiškėjo prašymas yra užpildytas tinkamai, su juo pateikti visi prašymo tolimesniam nagrinėjimui būtini dokumentai.

Tarnyba 2019 m. rugsėjo 25 d. gavo Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą, kuriame nurodoma, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal vaikų motinos J. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl leidimo išvežti vaikus gyventi į užsienį, išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, ir pagal V. Ž. priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždraudimo iki teismo sprendimo priėmimo laikinai išvežti vaikus iš Lietuvos Respublikos.

Tarnyba 2019 m. spalio 4 d. išsiuntė pareiškėjui elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad gauta informacija apie pareiškėjo šeimą, Kauno apylinkės teisme vykstantį procesą bei priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – suteikto leidimo pareiškėjo vaikų motinai išvežti dukteris į Airijos Respubliką be pareiškėjo sutikimo. Atsižvelgdama į šią informaciją, Tarnyba paprašė pareiškėjo pateikti informaciją dėl tolimesnio teismo proceso, t. y. ar žada pareiškėjas apskųsti apylinkės teismo nutartį atskiruoju skundu.

Tarnyboje 2019 m. spalio 23 d. pakartotinai gautas pareiškėjo elektroninis laiškas, kuriame jis nurodo, kad nepilnamečių dukterų išvežimo į Airijos Respubliką metu vaikų motina nebuvo gavusi jo arba teismo leidimo vaikų išvežimui į užsienio valstybę, bei tai, kad teismas tik po neteisėto vaikų išvežimo priėmė nutartį, kuria suteikė leidimą vaikų motinai iki bylos išnagrinėjimo išvežti dukteris į užsienio valstybę. Atsakydama į pareiškėjo užklausimą, Tarnyba 2019 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. S-3542 nurodė, jog aplinkybė, kad pareiškėjas apskundė teismo nutartį, kuria teismas suteikė leidimą vaikų motinai laikinai išvežti pareiškėjo dukteris į Airijos Respubliką ir jo skundo priėmimo faktas, nesuteikia pagrindo laikyti, kad pareiškėjo dukterys išvežtos neteisėtai. Atsakydama į pareiškėjo elektroniniame laiške iškeltus klausimus, Tarnyba, be kita ko, pažymėjo, kad ji neatstovauja pareiškėjų ir (ar) vaikus galimai neteisėtai išvežusių asmenų interesams, nereiškia jų vardu prašymų ir neatstovauja asmenų teismuose ar kitose įstaigose ar institucijose. Be to, išaiškino pareiškėjui jo teisę tiesiogiai kreiptis į šalies, į kurią yra išvežtas vaikas, centrinę instituciją arba tos šalies teismą.

Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi nutarė palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį pagal kurią leidžiama pareiškėjo vaikų motinai išvykti su dukterimis į užsienio valstybę be pareiškėjo sutikimo (b. l. 56-62).

Pareiškėjas, manydamas, jog Tarnyba neatliko savo funkcijoms priskirtų veiksmų dėl pareiškėjo nepilnamečių dukterų grąžinimo į Lietuvos Respubliką, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Tarnybą atlikti procedūrinius veiksmus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Tarnybos veiklos tikslus ir funkcijas, tarnybos teises, jos veiklos organizavimo, vidaus administravimo kontrolės pagrindus reglamentuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai (toliau – Nuostatai). Nuostatų 10 punkte nurodytos Tarnybos pagrindinės funkcijos, tarp kurių nėra numatyta Tarybai atstovauti pareiškėjo interesus centrinėje šalies institucijoje į kurią išvežti pareiškėjo nepilnamečiai vaikai. Kaip teisingai savo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo atsakovė, jai nėra suteikta teisė kreiptis pareiškėjo vardu į kitos šalies centrinę instituciją, tai pareiškėjas gali padaryti tiesiogiai pats, kreipdamasis į minėtą instituciją arba tos šalies, į kurią išvežti vaikai teismą.

Pareiškėjas, be kita ko, skunde nurodo, kad pareiškėjo vaikų motina neteisėtai išvežė vaikus į Airijos Respubliką be pareiškėjo sutikimo.

Atkreiptinas dėmesys, jog byloje surinkti duomenys patvirtina, jog Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartimi teismas patenkino pareiškėjo vaikų motinos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos leisti pareiškėjo vaikų motinai laikinai išvykti su nepilnametėmis dukterimis į Airijos Respubliką be pareiškėjo sutikimo. Ši apylinkės teismo nutartis Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi palikta nepakeista. Atsižvelgiant į tai, jog teismas leido vaikų motinai laikinai išvykti į Airijos Respubliką be pareiškėjo sutikimo, pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Tarnyba nagrinėjamu atveju nesiėmė aktyvių veiksmų dėl jų sugrąžinimo į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija pažymi, jog esant įsiteisėjusiai nutarčiai, kurios pagrindu tokie veiksmai vaikų motinai yra leistini, pareiškėjų vaikų buvimas užsienio valstybėje negali būti nagrinėjamu atveju laikomas neteisėtu, nes tokie veiksmai sankcionuoti Kauno apylinkės ir apygardos teismų nutartimis.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo ir įpareigoti Tarnybą imtis aktyvių veiksmų dėl pareiškėjo nepilnamečių vaikų sugrąžinimo į Lietuvos Respubliką. Todėl, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Ž. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-MarkovienėEglė Žulytė-Janulionienė