Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarimo R. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. Z. surašytas už tai, kad jis 2015 m. sausio 28 d. apie 11.40 val., Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49 esančioje parduotuvėje „Maxima“ praėjo pro kasas nesusimokėjęs už džiovintą varškės sūrelį 0,075 kg. svorio, kurio vertė 1,21 Eur, džiovintą varškės sūrelį 0,076 kg svorio, kurio vertė 1,22 Eur, rūkytą varškės sūrį 0,194 kg svorio, kurio vertė 1,49 Eur, karštai rūkytą paltusą, kurio vertė 3,21 Eur. Bendra prekių vertė – 7,13 Eur. Šiais veiksmais įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą.

Motyvuojamoji dalis

R. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio R. Z. nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad administracinį teisės pažeidimą padarė būtinojo reikalingumo būklėje.

Remiantis ATPK 17 str., administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Teismų praktikoje bei teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo. Taigi veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Tačiau tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N63-884/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad R. Z., įvykdydamas smulkųjį svetimo turto pagrobimą, veikė būtino reikalingumo būklėje. Nors R. Z. materialinė padėtis yra labai sunki, tačiau tai nesuteikia jam teisės daryti administracinius teisės pažeidimus. Bylos duomenimis R. Z. yra gavęs paramą maisto produktais pagal „Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims bendrijoje programą“. Be to, negalima teigti, kad R. Z. negalėjo maisto produktų gauti kitu, teisėtu būdu. Todėl negalima daryti išvados, kad R. Z. buvo kilusi tokia grėsmė, kurios nebuvo galima pašalinti kitomis priemonėmis.

Apeliaciniame skunde R. Z. nurodo, kad teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad R. Z. atsakomybe lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad pažeidimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties (ATPK 31 str. 1 d. 3 p.). Nors byloje daugiau R. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta, tačiau pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę, taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir skyrė mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali. Teismas R. Z. skyrė 20 Eur baudą, kai tuo tarpu ATPK 50 str. sankcijoje numatyta minimali bauda yra 86 Eur. Be to, skundžiamame Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarime pažymėta, jog rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (ATPK 313 str. 3 d). Visa tai rodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į R. Z. materialinę padėtį, įvertino visas aplinkybes ir ATPK normų nepažeidė.

Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.