- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-08
- Bylos Nr.
- AN2-330-397/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00166-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutarimo S. K. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. K. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2018 m. gegužės 11 d. apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, išgėręs alkoholio, pakartotinai – 2017 m. birželio 2 d. baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį, vairavo D. K. vardu registruotą transporto priemonę Fiat Ducato valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinkęs saugaus greičio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, dėl ko, dėl svetimo D. K. turto apgadinimo padarė 10 Eur turtinę žalą, iš eismo įvykio vietos pasišalino, vengė pasitikrinti neblaivumą. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutarimu S. K., už nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaustas 2 000 Eur dydžio bauda. Institucija skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutarimą, prašo jį pakeisti ir už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti transporto priemonės konfiskavimą. Skunde nurodo, kad teismas, individualizuodamas nuobaudą, netinkamai aiškino ir taikė normas, reguliuojančias turto, kuris buvo pažeidimo priemonė, konfiskavimo klausimą, nenurodė sunkinančios aplinkybės bei paskyrė baudą ne sankcijos ribose. S. K. linkęs savo teisei priešingu veikimu pažeisti įstatymų nustatytą tvarką, moralės bei elgesio normas, praeityje trauktas administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, tarp jų ir KET reikalavimų pažeidimus. Pažeidėjas vairavo automobilį neturėdamas tokios teisės.Teismas, neskirdamas automobilio konfiskavimo, nepasisakė apie ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą, o tik taikė ANK 29 straipsnį, neskirdamas automobilio konfiskavimo nuobaudos. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, sprendimo teiginiai deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais jų teisingumą ir jų patikimumą patvirtinančiais duomenimis.Institucijos nuomone, nustatytos aplinkybės ypatingai neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį bei jo padaryto pažeidimo pobūdį – pažeidimas pavojingas ir ypatingai grubus, asmuo vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių bei būdamas neblaivus. Mano, kad paskyrus S. K. ne jam priklausančios, tačiau jo valdytos nusižengimo padarymo metu transporto priemonės konfiskavimą, nebūtų pažeistas proporcingumo ir protingumo principai ar transporto priemonės savininko teisė į nuosavybę. Kitam asmeniui priklausantis turtas nebuvo paimtas prieš jo valią, byloje nėra duomenų apie transporto priemonės parėjimą pažeidėjo žinion neteisėtais būdais, o priešingai – motina pati davė sūnui naudotis automobiliu.S. K. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutarimą.
D. K. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą taip pat prašoma apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti teismo nutarimą nepakeistą. Nurodoma, kad automobilis ,,Fiat Ducato“, kurį Institucija prašo konfiskuoti, priklauso D. K., skunde yra iškraipyti faktai, jog ji neva pripažino, kad sūnui davė transporto priemonę, žinodama, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Ji automobilį davė sūnaus S. K. draugui, kuris turi teisę vairuoti transporto priemones ir nežinojo, kad sūnus vairuos jai priklausantį automobilį. Konfiskavus automobilį, sūnus jai negalės nupirkti kito automobilio, kadangi tam neturi piniginių lėšų, o automobilis reikalingas įvairių darbų atlikimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.Ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl transporto priemonės konfiskavimo, prašant konfiskuoti pažeidėjo S. K. motinai D. K. priklausantį automobilį ,,Fiat Ducato“ kaip nusižengimų padarymo priemonę. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas administracinio poveikio priemonės skyrimo aspektu.ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.Administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusio ANK 29 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad už 47 straipsnyje, 60 straipsnio 3 dalyje, 65, 122, 125, 127, 142, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 211 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 7 dalyse, 215 straipsnio 3, 4 dalyse, 218 straipsnyje, 234² straipsnio 1 dalyje, 240, 245, 272, 273, 274 straipsniuose, 290 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8 dalyse, 291 straipsnio 1, 2, 4, 6, 7 dalyse, 293 straipsnio 3 dalyje, 299 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 346 straipsnyje, 393 straipsnio 3, 8, 9 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 427, 464, 465, 466, 467, 468, 470 straipsniuose, 473 straipsnio 4 dalyje, 474 straipsnio 4 dalyje, 475, 524, 557¹ straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu yra ANK 29 straipsnio 4 dalyje išvardintos sąlygos: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus.Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje priemonė. Tai atitinka ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatytą nuostatą, kad konfiskuojamas gali būti tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo priemonė/įrankis, tačiau minėtas automobilis yra ne pažeidėjo S. K., o jo motinos D. K. nuosavybė. Minėta, kad, remiantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, turtas, nuosavybės teise nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, turto savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Taigi, šiuo atveju byloje turi būti įrodyta, kad pažeidėjo motina D. K. žinojo apie būsimo nusižengimo padarymą. Teismo vertinimu, ši sąlyga byloje nėra įrodyta.Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad procesinis sprendimas taikyti kitam asmeniui priklausančio daikto konfiskavimą, kaip ir bet kuris kitas sprendimas, turi būti grindžiamas įrodymais, o ne vien tik prielaidomis. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkė D. K. žinojo apie vairuotojo daromą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu D. K. nurodė, kad nusižengimo padarymo dieną atvažiavo sūnus su sūnėnu, o ji tuo metu skubėjo į ligoninę. D. K. padavė automobilio raktelius, nes sūnus sakė, kad automobilio reikia plokštėms vežti ir, kad ne jis vairuos automobilį. D. K. nurodė, kad tą dieną visur lakstė, paskambinęs sūnus informavo, kad paliko mašiną namų kieme, o raktelius padėjo namuose ir tik grįžusi namo iš policijos pareigūnų sužinojo apie sūnaus padarytą nusižengimą. Pats pažeidėjas S. K. pirmos instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog nusižengimo padarymo dieną su pusbroliu pasiskolino mamos automobilį plokštėms nuvežti. Jo pusbrolis A. Š. turi vairuotojo teises, jis ir vairavo automobilį. Po to jie grįžo, pastatė automobilį, jis paskambino ir pasakė mamai, kad automobilis kieme. Vėliau S. K. vėl pasiėmė automobilį važiuoti iki parduotuvės, kuomet, grįžtant atgal ir padarė nurodytą nusižengimą, išsigando, bijojo, kad nesužinotų motina. Pažeidėjo motina tiek nusižengimo padarymo dieną, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai nurodė aplinkybę, kad paskolino jai nuosavybės teise priklausantį automobilį sūnui, kuris nurodė, kad yra susiradęs vairuotoją, kuris vairuos automobilį. Apie 18.00 val. sūnus S. K. paskambino savo motinai ir pranešė, kad automobilį paliko kieme, o automobilio raktelius – savininkės bute. Kad sūnus vėl naudosis D. K. automobiliu, ji tvirtino nežinojusi, kadangi tuo metu nebuvo namuose. Byloje nėra duomenų, paneigiančių minimas aplinkybes, todėl šiais paaiškinimais abejoti teismas neturi pagrindo. Teismas taip pat neturi objektyvaus pagrindo netikėti D. K. atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kad jai nebuvo žinoma, jog pažeidimo dieną sūnus pasiims jos mašiną. S. K., nusižengimo padarymo dieną antrą kartą naudodamasis transporto priemone, tai darė be leidimo, automobilio raktelius paėmė iš esmės pasinaudojęs tuo, jog automobilio savininkės nebuvo namuose ir ji jau tą pačią dieną leido pasinaudoti automobiliu, kadangi sąžiningai tikėjo sūnaus nurodyta aplinkybe, kad automobilį vairuos kitas asmuo. Atsižvelgdamas į paminėtų faktinių aplinkybių visumą, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju automobiliu pažeidėjas pasinaudojo be savininko žinios ir sutikimo. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių tokią išvadą. Transporto priemonės valdymo teisės savininkas neteko nepriklausomai nuo jos valios ir jai neturint jokių galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui, todėl konstatuotina, kad pažeidimo padarymo įrankio – automobilio „Fiat Ducato“ savininkė D. K. nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas sprendimą nekonfiskuoti D. K. asmenine nuosavybės teise priklausančio automobilio, tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nebuvo nustatytos sąlygos, kurioms esant turėtų būti konfiskuojama ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė. Skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, tenkinti skundą ir keisti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.