Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo T. G. (toliau – T. G.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. 93-497 taikyti nuteistajam T. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. 2009 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 6 d., paskiriant jam 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendis įsiteisėjo 2010 m. lapkričio 2 d., kai Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo T. G. apeliacinį skundą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nuosprendį paliko nepakeistą.

Bausmės pradžia – 2010 m. lapkričio 26 d., bausmės pabaiga – 2016 m. lapkričio 26 d..

2015 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 93-497 nutarta taikyti nuteistajam T. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių 8 (aštuonių) dienų laisvės atėmimo bausmės. Tačiau, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti 2015 m. birželio 23 d. Komisijos nutarimą, motyvuodamas tuo, kad šiuo metu nuteistąjį paleidus iš pataisos įstaigos bus neįgyvendinta nuosprendžiu nuteistajam skirta individualizuota bausmė.

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jo žemos pakartotinio nusikalstamumo rizikos (23 balai pagal OASys sistemą). Atlikdamas bausmę pataisos namuose jis išklausė kursus apie alkoholio žalą žmogui, aplinkiniams ir artimiesiems, savaitgaliais jis vyksta iš pataisos namų į trumpalaikes išvykas namo pas artimuosius, išvykų metų, jokių pažeidimų neįvykdė, visuomet grįždavo laiku. Pataisos namuose baigė Kaišiadorių verslo technologijų mokyklą, įgijo konditerijos specialybę, mokykloje buvo charakterizuojamas teigiamai, dirba visuomeniniais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. G. skundas atmetamas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau lygtinio paleidimo taikymas visgi nėra imperatyvus įpareigojimas ar bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 str. 2 d.. Priešingai, lygtinis paleidimas laikytinas tik tam tikra galimybe nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo taip pat seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Komentuojamo įstatymo 5 str. 2 d. numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 str. išdėstyto BPK 360 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos, sutinkamai su BVK 3 str. 1 d., taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos, nuteistojo T. G. skundas nagrinėtinas taikant naująsias aukščiau aptartas BVK bei BPK nuostatas.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nuteistojo skundu nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad nagrinėjamu atveju T. G. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, neabejotinai leidžia svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, minėta, jog lygtinio paleidimo taikymui vien atitinkamos įstatymu nustatytos bausmės dalies atlikimo nepakanka, būtina nustatyti ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą bei konstatuoti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

Šiuo aspektu analizuojant nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad, sutinkamai su 2015 m. birželio 8 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus pažyma, nuteistasis bausmės atlikimo metu įvykdė individualų socialinės reabilitacijos planą (programą), kuris buvo peržiūrėtas ir patvirtintas Komisijos, t. y. jis tęsė mokymąsi, nepažeidinėjo nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, aktyviai dalyvavo ir socialinės reabilitacijos programose (b. l. 12). Tačiau, įvertinus T. G. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, su šia išvada galima sutikti tik iš dalies. Kaip matyti iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, iki 2014 m. balandžio 24 d. T. G. drausminėmis nuobaudomis buvo baustas penkis kartus, analogiškai, iki 2014 m. rugpjūčio 28 d. sekė ir keturi jo paskatinimai už gerą elgesį bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje (b. l. 13). 2013 m. lapkričio 6 d. T. G. buvo baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, 2014-04-24 – už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą, kas, atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, leidžia pagrįstai manyti, kad jo pažanga mažinant vieną pagrindinių jam priskirtinų kriminogeninių veiksnių, nagrinėjamu atveju yra nepakankama. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad, remiantis pateiktais duomenimis, tai nebuvo vienintelis T. G. pažeidimas, susijęs su alkoholio vartojimu, užfiksuotas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Remiantis Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos psichologinės tarnybos išvados duomenimis, trumpalaikės išvykos į namus metu T. G. atsižymėti į policijos komisariatą būdamas neblaivus, dėl ko jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Ir nors nuteistasis išklausė ir buvo atestuotas pagal 4 val. Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, tačiau drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą jis buvo nubaustas 2013 m. lapkričio 6 d., t. y. jau po mokymų apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, kas leidžia pagrįstai abejoti šių mokymu nauda teigiamai nuteistojo elgesio korekcijai. Ir nors komentuojamos T. G. atžvilgiu paskirtos drausminės nuobaudos jau nebegalioja, tačiau jų svarba, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vis tik neturėtų būti sumenkinama. Laisvės atėmimo bausmę atlikti tinkamai bei sąžiningai laikytis nustatytų elgesio taisyklių yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas. Tuo tarpu remiantis išdėstytomis aplinkybėmis vis tik manytina, kad nuteistojo nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus taisyklėms, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių bei laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia manyti, kad nagrinėjamu atveju T. G., atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgėsi nepriekaištingai. Juo labiau, kad alkoholio vartojimas ir šiuo metu, sutinkamai su 2015 m. birželio 8 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, priskiriamas T. G. pakartotinį nusikalstamumą galintiems paskatinti kriminogeniniams veiksniams.

Atmetant aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus, pažymėtina ir tai, kad T. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas jau buvo sprendžiamas Komisijoje 2015 m. sausio 8 d. posėdžio metu, po kurio 2015 m. sausio 13 d. Komisijos nutarimu buvo nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistojo atžvilgiu, kam nepritarė apylinkės teismas. Pastebėtina, kad nors po šio sprendimo T. G. drausminėmis nuobaudomis baustas ir nebuvo, tačiau nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d. jis nebuvo ir skatinamas, kas vėlgi leidžia pagrįstai abejoti vis dar besitęsiančia nuteistojo elgesio korekcija bei jo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Konstatuojant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad minėto svarstymo metu T. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys sistemą buvo priskiriama taip pat žemai, tačiau atsižvelgiant į šio vertinimo rezultatą (23 balai) matyti, kad nagrinėjamu atveju ji nepasikeitė. Remiantis 2015 m. birželio 8 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, ji vėlgi atitinka 23 balus.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pastebėtina ir tai, kad nepaisant sąlyginai nemažos T. G. darbo patirties būnant laisvėje (darbas keturiose darbovietėse) bei itin nestabilios jo finansinės padėties (jam priteistas 118594 litų (34347,20 eurų) civilinis ieškinys, kurio T. G. nedengia), pataisos namuose nuteistasis nededa ypatingų pastangų pradėti dirbti, įgyti darbinės patirties ir už atliekamą darbą gauti papildomų pajamų. Jokių konkrečių planų nuteistasis neturi ir dėl savo įsidarbinimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, nurodydamas, kad norėtų dirbti pagal savo galimybes (ribotas darbingumas), galbūt ketina kreiptis pagalbos į darbo biržą. Šių duomenų kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 str. numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 str. 1 d. numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nagrinėjamu atveju T. G. požiūris į darbą, ypatingai sureikšminant savo ribotą darbingumą, bei jokių konkrečių ateities planų nebuvimas šiuo klausimu, atsižvelgiant į vieną esminių nuteistajam išskirtinų kriminogeninių veiksnių – finansinis nestabilumas, verčia abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę bei atlyginti savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems padarytą žalą. Šiuo aspektu įvertintina ir tai, kad bylos duomenimis, šiuo metu nuteistasis, dėl savo riboto darbingumo, gauna neįgalumo pašalpą, tačiau net menkiausios jos dalies neskiria nukentėjusiesiems priteistos žalos atlyginimui. , o gaunamų pajamų jo poreikiams tenkinti nepakanka, dėl ko finansinę paramą jam teikia artimieji. Šios aplinkybės, aukštesniojo teismo įsitikinimu, vėlgi leidžia pagrįstai abejoti pakankama nuteistojo elgesio korekcija bei jo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamumo riziką.

Išdėstytų duomenų visumoje pažymėtina, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (aktuali redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.), 15.2 punktu, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju aukščiau aptartais duomenimis nustačius, kad T. G. nesiima jokių veiksmų esminiams savo kriminogeniniams veiksniams – alkoholio įtakai ir nestabiliai savo finansinei padėčiai mažinti, neleidžia aukštesniajam teismui konstatuoti ir akivaizdžios pažangos mažinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, kaip to reikalauja aukščiau aptartos BVK 157 str. 2 d. nuostatos. Tokiu būdu, skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti nepakankamą T. G. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, nors ir nagrinėjęs T. G. lygtinio paleidimo klausimą dar galiojant ankstesnėms BVK nuostatoms, nuspręsdamas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl nuteistojo T. G. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo T. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.