- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-08
- Bylos Nr.
- 1N-79/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis (pirm.), Valdimaras Bavėjanas, Alozyas Kruopys
- Nuteistasis
- B. M.
- Advokatai
- Aldevinas Švedas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Apeliacinio skyriaus vyriausiosios prokurorės skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutarties, kuria panaikinti Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės S. Svetickienės 2009 m. kovo 24 d. nutarimai apriboti nuosavybės teisę nuteistosios B. M. turtui: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu B. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir nuteista laisvės atėmimo bausme vieneriems metams. Iš B. M. priteista 38 000 (trisdešimt aštuoni tūkstančiai) Lt turtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios A. A. naudai. B. M. apeliacinis skundas dėl šio nuosprendžio Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartimi buvo atmestas.
Nuteistoji B. M. 2011 m. birželio 9 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydama panaikinti Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės S. Svetickienės 2009 m. kovo 24 d. nutarimus, kuriais buvo apribotos jos teisės į nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas bei nekilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. birželio 17 d. nutartimi nuteistosios B. M. prašymą tenkino ir panaikino Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės S. Svetickienės 2009 m. kovo 24 d. nutarimus. Nutartį priėmęs teismas nurodė, kad B. M. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtąją laisvės atėmimo bausmę jau atliko. Vykdomasis raštas pagal Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendį byloje nebuvo pateiktas vykdyti. Nukentėjusioji A. A. , kurios naudai iš B. M. buvo priteistas 38 000 Lt dydžio civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, mirė 2010 m. gruodžio 11 d. Po jos mirties su pareiškimu dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apygardos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo B. M. turtui toliau taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.
Šalies argumentai
Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti. Apeliantė nurodo, kad nutartį priėmęs teismas neatsižvelgė į tai, jog teismo posėdžio metu buvo pateiktas Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011 m. birželio 14 d. raštas, adresuotas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Kauno apskrities Kėdainių poskyriui, kuriuo siūloma kreiptis dėl mirusios A. A. palikimo priėmimo valstybės vardu. Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 5.2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nėra įpėdinių pagal įstatymą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, mirusiojo turto paveldėjimo teisė pereina valstybei. Todėl, prokurorės teigimu, priėmus A. A. palikimą valstybės vardu, palikimą administruojanti institucija turės teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto 38 000 Lt sumai išdavimo ir šių piniginių lėšų išieškojimo. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad B. M. atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis sueis 2014 m. gruodžio 18 d. Vadinasi, iki šio termino A. A. turto paveldėtojas gali kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Pasak apeliantės, apygardos teismo nutartis negali būti pripažįstama pagrįsta ir todėl, kad panaikinus nuteistosios B. M. turtui taikomus apribojimus, būtų įteisintas neteisėtas kaltininkės praturtėjimas. Tokia situacija akivaizdžiai pažeistų teisingumo principo įgyvendinimą.
Prokurorė skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. kovo 24 d. nutarimus.
Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė skundą patenkinti, nuteistosios gynėjas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucine teise į nuosavybės neliečiamumą. BPK 116 straipsnyje numatyta, kad proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį, civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingiems už jo veiksmus asmenims gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad B. M. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad neteisėtai pasisavino didelės vertės svetimą, nukentėjusiajai A. A. priklausiusį, turtą – 40 000 Lt. Šiuo nuosprendžiu iš B. M. priteista 38 000 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios A. A. naudai. Atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. kovo 24 d. nutarimais, siekiant užtikrinti byloje galimo civilinio ieškinio bei turto konfiskavimo įvykdymą, laikinai apribotos B. M. teisės į jos turtą: (duomenys neskelbtini). B. M. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2010 m. vasario 26 d. Nuteistoji B. M. nuosprendžiu paskirtąją laisvės atėmimo bausmę atliko 2011 m. sausio 18 d., tačiau apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl 38 000 Lt priteisimo iš B. M. nukentėjusiajai A. A. žalai atlyginti iki šiol nėra įvykdytas. Nuteistoji B. M. A. A. padarytos žalos gera valia neatlygino, o pati nukentėjusioji dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendį nesikreipė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji A. A. 2010 m. gruodžio 11 d. mirė. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad mirusiosios A. A. paveldėtojai būtų kreipęsi dėl turto paveldėjimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, kad nesant nukentėjusiosios A. A. turto paveldėtojų, nėra pagrindo toliau taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuteistosios B. M. turtui. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su šia apygardos teismo išvada nesutinka.
Pagal CK 5. 2 straipsnio 3 dalį, jeigu nėra įpėdinių pagal įstatymą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. CK 5.1 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldimi ne tik materialūs dalykai, bet ir palikėjo turtinės reikalavimo teisės bei palikėjo turtinės prievolės. Vadinasi, nesant mirusios A. A. įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, kartu su mirusiosios turto paveldėjimo teise valstybei pereina ir palikėjo turtinė reikalavimo teisė įvykdyti turtinės žalos atlyginimo prievolę, nustatytą įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2011 m. birželio 14 d. raštu kreipėsi į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Kauno apskrities Kėdainių poskyrį siūlydamas kreiptis dėl A. A. palikimo priėmimo valstybės vardu. Pagal CK 5.11 ir 5.50 straipsnių nuostatas, valstybė turi teisę kreiptis dėl mirusio asmens palikimo priėmimo praėjus aštuoniolikai mėnesių po mirties, kuomet nei vienas iš šešių eilių įpėdinių nepriima palikimo arba jei testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę į paveldėjimą. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant CK 5.11 straipsnyje nurodytų įpėdinių pagal įstatymą (šešios eilės), valstybei, kurią atstovaują Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, 2012 m. birželio 11 d. atsiras teisė vykdyti A. A. turto paveldėjimo procedūrą. Tuo metu BK 96 straipsnyje numatytas senaties terminas Panevėžio apygardos teismo 200 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiui įvykdyti dar nebus pasibaigęs. Jis sueis tik 2014 m. gruodžio 18 d.
Įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog Panevėžio apygardos teismas nuteistosios B. M. prašymą panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą patenkino nepagrįstai. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendis dėl B. M. neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo nėra įvykdytas. Valstybės teisė paveldėjimo būdu perimti mirusiosios turtą bei palikėjos turtines reikalavimo teises dar nėra pasibaigusi. Dėl šių priežasčių apygardos teismas, patenkindamas nuteistosios B. M. prašymą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo, neturėjo pagrindo konstatuoti, jog ši priemonė tapo nebereikalinga (BPK 151 straipsnio 8 dalis).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes ir atsižvelgdama į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas reikalauja visomis įmanomomis priemonėmis apriboti kaltininko galimybę disponuoti iš nusikalstamos veikos gautu turtu ir padaryti nusikalstamas veikas materialiai nenaudingomis, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą.
Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės S. Svetickienės 2009 m. kovo 24 d. nutarimais apribotą nuosavybės teisę B. M. turtui: (duomenys neskelbtini), palikti galioti, o nuteistosios B. M. prašymą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.