Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2.5.8.9; 2.5.10.2.4.1; 2.5.10.5.1; 2.5.16.3; 1.3.7.6; 1.3.7.8

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 22 d.

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaistena“ atstovei advokatei Laimutei Palujanskaitei, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ atstovei A. S.-Š., atsakovo A. L. atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui, trečiajam asmeniui T. J., nedalyvaujant kitų trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Vyčio komisarai“ ir akcinės bendrovės „DNB bankas“ atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaistena“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kauno dujotiekio statyba“ ir A. L., tretieji asmenys byloje T. J., uždaroji akcinė bendrovė „Vyčio komisarai“ ir akcinė bendrovė „DNB bankas“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Vaistena“ teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (34-40 b.l.) prašė priteisti iš atsakovų UAB „Kauno dujotiekio statyba“ ir A. L. padarytos žalos atlyginimo - iš atsakovo A. L. priteisti 929,25 Eur žalos atlyginimo, o iš atsakovo UAB „Kauno dujotiekio statyba“ - 3055,75 Eur žalos atlyginimo. Taip pat ieškovas iš atsakovų prašė priteisti metines palūkanas nuo priteisiamų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, o jo atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas UAB „Vaistena“ 2015 m. gegužės 6 d. pasirašė transporto priemonių (mechanizmų) nuomos su operatoriumi sutartį Nr. 201517 su atsakovu UAB „Kauno dujotiekio statyba“, pagal kurią ieškovas atsakovui išnuomojo ekskavatorių (duomenys neskelbtini) su operatoriaus valdančio mechanizmą paslauga, technikos operatoriaus paslaugas atliko UAB „Vaistena“ buvęs darbuotojas - mechanizatorius A. L..

Ieškovas pažymėjo, kad ekskavatorius išnuomavus jį turėjo 2 kaušus: vienas – vartomas (planiravimo), o kitas – paprastas (kasimo). Pristačius techniką nuomininkui UAB „Kauno dujotiekio statyba“ atstovas - darbų vadovas T. J. nurodė, kad kol kas vartomas kaušas nebus reikalingas, o darbams vykdyti reiks tik paprastojo kaušo, todėl atsakovas A. L. ir atsakovo UAB „Kauno dujotiekio statyba“ atstovas T. J. susitarė, jog vartomas kaušas bus transportuotas į atsakovo UAB „Kauno dujotiekio statyba“ laikiną bazę, esančią Luokės miestelyje. Baigus darbus minėto kaušo nei vienas iš atsakovų nerado.

Ieškovas taip pat pažymėjo, kad atsakovo A. L. – buvusio ieškovo darbuotojo – atsakomybė kyla iš to, kad A. L. jo žinioje buvusią mechanizmo dalį – vartomą kaušą savarankiškai nusprendė perduoti trečiajam asmeniui T. J. be darbdavio UAB „Vaistena“ sutikimo ir net jo neįspėjus, kad minėtas kaušas nėra reikalingas ir, kad jis paliekamas saugoti. Savarankiškai nusprendęs perduoti ginčo kaušą A. L. nesiėmė jokių veiksmų, kad užtikrintų pastarojo žinioje buvusios mechanizmo sudėtinės dalies (ginčo kaušo) saugų bei patikimą saugojimą. Paprasčiausiai jam patikėtą kaušą paliko pakelėje, tikėdamas ir pasitikėdamas T. J. žodiniu patvirtinimu, kad kaušas bus saugojamas. A. L. su T. J. nepasirašė priėmimo-perdavimo akto perduodant kaušą. Ieškovo vertinimu atsakovas dirbdamas statybvietėje (kasdamas valdomu ekskavatoriumi) nesidomėjo, ar kaušas buvo pristatytas į saugojamą bazę, kaip tai nurodė T. J.. Pats nevyko į bazę pažiūrėti, ar ten yra pristatytas minėtas kaušas.

Ieškovas laiko, kad atsakovas (A. L.) turėjo imtis visų protingų priemonių, kad jo žinioje buvęs mechanizmas nedingtų ir nepražūtų, o baigus darbus saugiai ir laiku būtų grąžintas ieškovui, tačiau atsakovas A. L. nei vieno iš minėtų veiksmų neatliko. Tokiu būdu jis elgėsi ypač nerūpestingai bei neapdairiai.

Ieškovas taip pat nurodė, kad reiškiamu ieškiniu laiko, jog dėl žalos atsiradimo yra atsakingas ir atsakovas UAB „Kauno dujotiekio statyba“, nes atsakovas UAB „Kauno dujotiekio statyba“, veikdamas per savo atstovą - darbų vadovą T. J., A. L. prašymu ginčo kaušą priėmė ir netgi transportavo į saugomą laikiną bazę, tačiau vėliau (po kaušo perėmimo) minėto įrankio grąžinti ieškovui negalėjo, nes šis buvo dingęs. Tokiu būdu priimdamas transportuoti ir netgi saugoti, vėliau atsakovas perimto turto ieškovui negrąžino.

Taip pat ieškovas pažymėjo, kad pagal sudarytos Transporto priemonių (mechanizmų) nuomos sutarties Nr. 201517 nuostatas (sutarties 3.5 p.) nedarbo metu už mechanizmų apsaugą įsipareigojo atsakyti nuomininkas UAB „Kauno dujotiekio statyba“.

Taip pat atsakovas atkreipė teismo dėmesį, kad mechanizmai buvo pristatyti atsakovui UAB „Kauno dujotiekio statyba“ pagal su ieškovu sudarytą transporto priemonių (mechanizmų) nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas UAB „Vaistena“, kaip nuomotojas perdavė už užmokestį transporto priemones nuomininkui UAB „Kauno dujotiekio statyba“ laikinai valdyti ir naudotis teikiant transporto priemonių vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o nuomininkas UAB „Kauno dujotiekio statyba“ įsipareigojo mokėti nuomos mokestį sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Šia sutartimi ieškovas UAB „Vaistena“ kaip nuomotojas atsakovui UAB „Kauno dujotiekio statyba“ kaip nuomininkui perdavė ir dingusį mechanizmą. Atsakovas darė išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Kauno dujotiekio statyba “ susiklostė nuomos teisiniai santykiai ir žalos klausimas spręstinas kaip atsiradęs iš netinkamo nuomos sutarties vykdymo, todėl atsakovas, kuris yra nuomotojo darbuotojas ir atsako tik už mechanizmo valdymą, nėra atsakingas už žalą, atsiradusią iš nuomos sutarties.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas byloje nustatė tokias faktines aplinkybes: UAB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Vaistena“ 2015 m. gegužės 6 d. sudarė transporto priemonių (mechanizmų) nuomos su operatoriumi sutartį Nr. 201517, pagal kurią ieškovas atsakovui išnuomojo statybinę techniką, tame tarpe ir ekskavatorių (duomenys neskelbtini) (11-13A b.l.). Vykdant šalių sudarytą sutartį ieškovo užsakytu transportu minėtas ekskavatorius buvo pristatytas į atsakovo UAB „Kauno dujotiekio statyba“ darbuotojo T. J. nurodytą vietą. Atvežtas ekskavatorius turėjo du kaušus - vieną kasimo ir vieną planiravimo. Kartu su ekskavatoriumi atvyko ir jį valdantis mechanizatorius ieškovo darbuotojas A. L.. Nusikrovus atvežtąją techniką nuo tralo ir užsakytajam tralui išvykus statybos aikštelės vadovas UAB „Kauno dujotiekio statyba“ darbuotojas T. J. UAB „Vaistena“ darbuotojui nurodė, kad planiravimo kaušas darbams nebus reikalingas, nes bus vykdomi tik kasimo darbai. Todėl T. J. UAB „Vaistena“ darbuotojui A. L. nurodė, kad kaušas gali būti nuvežtas į UAB „Kauno dujotiekio statyba“ nuolatinę saugomą bazę, kur yra ir kita UAB „Kauno dujotiekio statyba“ technika, pro šalį važiuojančiu UAB „Kauno dujotiekio statyba“ transportu. Išsamiai apie aplinkybes koks būtent transportas ar kuriuo metu jis važiuos T. J. su A. L. nesitarė.

T. J. A. L. nurodžius, kurioje vietoje kasti tranšėją, į kurią bus klojami dujotiekio vamzdžiai, A. L. nuvažiavo į nurodytą vietą su kasimo kaušu ir vykdė kasimo darbus. A. L. su kitais mechanizatoriais kasdamas tranšėją judėjo kasama trasa į priekį, į tranšėją buvo klojami dujotiekio vamzdžiai, jie jungiami ir užkasami. Užkasimo darbai buvo vykdomi UAB „Kauno dujotiekio statyba“ technika, kuri dirbo kolonos gale. Vienas iš ten dirbusių ekskavatorininkų M. S. paėmė A. L. paliktą planiravimo kaušą ir jį nuvežė į laikiną (nakčiai) rengiamą technikos saugojimo vietą (14,15 b.l.). Pabaigus visus darbus kaušas buvo dingęs.

Dėl dingusio kaušo pradėtas ikiteisminis tyrimas sustabdytas neturint galimybės nustatyti veiką padariusio asmens ir išnaudojus visas procesines galimybes tokį asmenį nustatyti (29 b.l.).

Dėl darbo ginčų komisijos kaip privalomo ikiteisminio organo ir privalomo pasinaudojimo šia procedūra nagrinėjamojoje byloje.

Ieškovas reiškiamą ieškinį vienam iš atsakovų - savo buvusiam darbuotojui - A. L. kildina iš šalis siejusio teisinio darbo santykio. Ieškovas laiko, kad atsakovas vykdydamas savo darbo funkcijas buvo tiek neapdairus ir tiek nerūpestingas, jog prarado jo žinioje buvusį darbdavio turtą - mechanizmo sudėtinę dalį - kaušą. Ieškinio dalies, reiškiamos atsakovui A. L., norminiu pagrindu ieškovas nurodo DK 253 straipsnį, jog darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo.

Teismas iš esmės sutinka su atsakovo A. L. atsiliepime nurodoma pozicija, kad esant žalai, padarytai darbuotojui vykdant darbo funkcijas yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra ir esant tik tokiam ginčui ieškovas privalėtų pasinaudoti privaloma ikiteismine procedūra. Tačiau teismas, spręsdamas nagrinėjamo ieškinio priėmimą, ir vertindamas tai, kad ieškinys reiškiamas dviem atsakovams bei vadovaudamasis CPK 24 straipsnio nuostatomis, ieškinį priėmė ir ieškovui nepasinaudojus ikiteismine procedūra. Po ieškinio pateikimo teismas priimta nutartimi (30,31 b.l.) įpareigojo ieškovą šalinant ieškinio trūkumus aiškiai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės sudaro ieškinio, reiškiamo atsakovui A. L., faktinį pagrindą.

Pateikdamas patikslintą ieškinį ieškovas nurodė, kad žala jam kilo dėl bendrų abiejų atsakovų veiksmų – neapdairaus ir nerūpestingo kaušo saugojimo ir jo priežiūros. Ieškinyje taip pat buvo nurodyta, kad abu atsakovai tik abstrakčiai susitarę nusprendė palikti kaušą pakelėje. Teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas ieškinio pagrįstumo klausimas, o tik įvertinama, ar teikiamas ieškinys atitinka įstatyme numatytus turinio ir formos reikalavimus.

CPK 24 straipsnis, reglamentuojantis priskirtinumo teismo kompetencijai institutą, įtvirtina absorbcijos principą, kuris reiškia, kad kai ieškiniu reiškiami keli reikalavimai, kurių tik dalis yra nagrinėtina teisme, visi reikalavimai yra nagrinėtini teisme. Nagrinėjamu atveju, vienam iš atsakovų (darbuotojui) buvo numatyta privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio turinį, kad ieškovas žalos atsiradimą sieja su abiejų atsakovų veikimu kartu, sprendė, kad formalus ginčo dalinimas į ginčo dalį, nagrinėjamą teisme, ir į ginčo dalį, nagrinėjamą darbo ginčų komisijoje, ne tik abiem atsakovam trukdytų tinkamai pasinaudoti gynybos būdais, tačiau ir teismui kliudytų nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes ir atskleisti bylos esmę. Priešingu atveju būtų sukurti du procesai – vienas teisme, o kitas - darbo ginčų komisijoje. Todėl vadovaujantis minėtu absorbcijos principu teismas sprendė, kad kai vienam atsakovui reiškiami reikalavimai yra nagrinėtini tiesiogiai teisme be ikiteisminės ginčo sprendimo procedūros, tai ir kitiems atsakovams reiškiami reikalavimai, kurie yra kildinami iš bendro atsakovų veikimo, nagrinėtini teisme be ikiteisminės ginčo nagrinėjimo procedūros.

Bylos nagrinėjimo metu kiekvienas iš atsakovų nurodė, kad žala kilo būtent dėl kito atsakovo atsakomybės, todėl tokio ieškinio nagrinėjimas vieno ginčą nagrinėjančio organo – teismo – atitiko proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus bei leido atskleisti visas bylai reikšmingas aplinkybes, o šalims tinkamai gintis, pavyzdžiui, kiekvienas iš atsakovų galėjo kitam atsakovui užduoti klausimus, teikti prieštaravimus ir pan.

Be to, teismas priimdamas ir atsakovui A. L. reiškiamą ieškinio dalį vertino ir tai, kad ieškinys reiškiamas praleidus DK 289 straipsnyje numatytą procedūrinį terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Dėl šalių sudarytos transporto priemonių (mechanizmų) nuomos sutarties Nr. 201517 ir šios sutarties šalių teisių ir pareigų turinio.

Byloje iš esmės nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, tai yra, kad buvo sudaryta minėta sutartis, kad pagal ją atsakovui UAB „Kauno dujotiekio statyba“ buvo pristatytas minėtas ekskavatorius (duomenys neskelbtini), kad jis pristatymo metu turėjo du kaušus - kasimo ir planiravimo, kad ekskavatorių valdantis A. L. ir T. J. tarėsi dėl kaušo nuvežimo į Luokės bazę, kad planiravimo kaušą palikus A. L., kaušą paėmė ir į laikinąją saugojimo vietą vežė UAB „Kauno dujotiekio statyba“ darbuotojas M. S.. Tačiau tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sudarytos transporto priemonių (mechanizmų) nuomos sutarties vertinimo bei aiškinimo ir kiekvienai iš šalių (ieškovui ir kiekvienam atsakovui) šios sutarties pagrindu atsirandančių teisių ir pareigų turinio.

Iš esmės panašiai sudarytą sutartį vertina ir atsakovas UAB „Kauno dujotiekio statyba“, laikydamas, kad šalys buvo sutarusios dėl konkrečių darbų – žemės kasimo – ieškovas savo technika, savo darbuotojais ir savo rizika turėjo atlikti tokius darbus, o atsakovas jam turėjo sumokėti už atliktą darbą. Kadangi atsakovui buvo aktualus tik darbų rezultatas, ieškovas teikdamas kasimo paslaugas taip turėjo organizuoti darbus, kad jo paties kaip darbdavio mechanizmai ar jų dalys, perduoti darbuotojui A. L., būtų saugūs ir neprarasti. Tuo atveju, jeigu yra prarastas UAB „Vaistena“ darbuotojui perduotas kaušas, tai yra darbdavio ir darbuotojo teisinis santykis ir iš jo atsiradusi žala atsakovui UAB „Kauno dujotiekio statyba“ kaip užsakovui jokių teisinių pasekmių nesukuria.

Atsakovas A. L. nesutiko, kad sutarčiai turi būti taikomos ir atlygintino paslaugų teikimo normos, jis laikėsi, kad sutartis savo esme yra nuomos sutartis, jos norminį pagrindą numato speciali nuomos sutartis, kurios norminis reguliavimas yra įtvirtintas CK XXVIII skyriaus, penktame skirsnyje. Todėl jam kaip ieškovo darbuotojui tenka tik atsakomybė už mechanizmo (transporto priemonės) valdymą ir techninę priežiūrą, tačiau jam neatsiranda jokios pasekmės, kurios kyla nuomininkui ir nuomotojui. Be to, sudarytos sutarties sąlygos atsakovui, kaip nuomotojo darbuotojui, nėra žinomos, jis su jomis nėra supažindinamas.

Teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymas ir tinkamas teisinio santykio kvalifikavimas yra esminė bylą nagrinėjančio teismo užduotis. Vykdydamas šią funkciją teismas pažymi, kad paslaugų sutarties samprata, įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu.

Nors atsakovas UAB „Kauno dujotiekio statyba“ laiko, kad sutartimi buvo susitarta dėl darbų atlikimo, t.y. ieškovas jam turėjo atlikti užsakytas kasimo paslaugas, teismo vertinimu nei sudaryta sutartis, nei kitos bylos aplinkybės neleidžia teismui padaryti tokios išvados. Minėta sutartimi buvo sutarta dėl nuomojamų mechanizmų – dviejų ekskavatorių ir buldozerio (1.2 punktas). Mechanizmai turėjo būti pilnai paruošti ir sukomplektuoti (2.1 punktas). Sutartimi buvo sutarta, kad nuomotojas įsipareigoja vykdyti priemonių vairavimą ir techninę priežiūrą (2.2 punktas). Sutarties 3 punkte šalys inter alia sutarė ir dėl to, kad pasibaigus terminui mechanizmai bus grąžinti nuomotojui tokios būklės, kokie jie buvo pateikti (3.4 punktas). Sutartyje nurodoma, kad sutarties galiojimo terminas nustatytas iki 2015 m. gruodžio 31 d. (sutarties 7.1 punktas). Taip pat sutarties 4.1 punkte nurodomi nuomos įkainiai už kiekvieną iš nuomojamų mechanizmų.

Vertindamas čia minėtas ir kitas sutarties nuostatas bei atsižvelgdamas, kad sutartimi šalys nesitarė dėl jokių paslaugų, nesusijusių su materialaus objekto sukūrimu, atlikimu, teismas sprendžia, kad tokiai sutarčiai negali būti taikomos CK XXXV skyriaus nuostatos. Sutartyje nėra nurodoma, kokiame objekte, kokios paslaugos, už kokią kainą turės būti atliekamos, todėl teismas sprendžia, kad sudarytai sutarčiai turi būti taikomos normos, reglamentuojančios transporto priemonių nuomą teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas (CK 6.512 – 6.521 straipsniai), todėl šalių (tiek pačios sutarties, tiek nagrinėjamo ginčo) teisių ir pareigų turinys turi būti aiškinamas minėtomis teisės normomis.

Abiejų bendrovių sudaryta sutartis negali būti laikoma mišria sutartimi, nes ji neturi tokiai sutarčiai būdingų požymių. Civilinėje teisėje mišriomis sutartimis pripažįstamos tokios sutartys, kurios turi kelių savarankiškų civilinių institutų požymių ir kurioms yra taikomos tuos savarankiškus ir atskirus institutus reglamentuojančios teisės normos. Nagrinėjamu atveju sudarytai sutarčiai aiškinti ir taikyti pakanka vieno teisinio instituto – transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutarties normas, numatytas CK 6.512 – 6.521 straipsniuose.

Ieškovo atstovės aiškinimas, kad sutartis apima ir paslaugų teikimą, nes sutarties 2.2 punkte minimos vairavimo ir techninės priežiūros paslaugos, teismo vertinimu, nekeičia sudarytos sutarties esmės, nes tokios funkcijos – mechanizmų valdymas ir jų techninė priežiūra - yra šios nuomos sutarties būtinosios charakteristikos, nesvarbu kaip jos būtų pavadintos sutarties tekste.

Byloje nustatyta, kad pagal minėtą sudarytą sutartį atsakovui UAB „Kauno dujotiekio statyba“ buvo pristatytas ekskavatorius (duomenys neskelbtini). Pristatant ekskavatorių jis turėjo du kaušus - kasimo ir planiravimo. Nors atvežus mechanizmą priėmimo-perdavimo aktas pildomas nebuvo, atvežtą mechanizmą apžiūrėjo nuomininko atstovas - statybos aikštelės vadovas T. J.. Teismo vertinimu, atvežtas mechanizmas buvo perduotas nuomininkui, kartu perduodant mechanizmo priedą – dingusį kaušą. Perdavus mechanizmą juo nuomininkas pradėjo naudotis mechanizmo operatoriui A. L. nurodydamas kokias mechanizmo valdymo funkcijas jis turi vykdyti. Tuo pačiu nuomininkas pradėjo valdyti (turėti savo žinioje) ir kartu pristatytą kaušą. Kitas nuomininko darbuotojas M. S. kaušą gabeno į laikiną nakčiai įrengtą saugojimo vietą. Teismo vertinimu, nuomininkui nuomojamas dalykas buvo pristatytas, nuomininkas jį priėmė, jokių pastabų nuomotojui dėl pristatytų mechanizmų nepareiškė.

Iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad ieškovas minėtą ekskavatorių įsigijo su papildomu planiravimo kaušu. Perkant tokios komplektacijos mechanizmą, jis buvo įvertintas kaip vienas mechanizmas, už atskirus mechanizmus atskiros kainos nenurodant, todėl ta aplinkybė, kad ekskavatorius buvo pristatytas su abiem kaušais, atitiko 2.1 sutarties punkte numatytą sąlygą apie paruoštą ir pilnai sukomplektuotą mechanizmą.

Nors atsakovas UAB „Kauno dujotiekio statyba“ ir T. J. nurodė, jog A. L. buvo informuotas, kad kaušas nebus reikalingas, pats nuomininkas kitos teisinio santykio šalies – nuomotojo - apie tai neinformavo. Byloje nėra duomenų, kad nuomininkas UAB „Kauno dujotiekio statyba“ prieš sutarties sudarymą ar jos vykdymo metu būtų informavęs ieškovą, kad bus vykdomi tik kasimo darbai ir bus reikalingas tik kasimo kaušas.

Bendrosios nuomos instituto nuostatos šioje byloje taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialioms transporto priemonių nuomą teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas reglamentuojančioms nuostatoms. Taip pat aiškinant sutarties šalių teises ir pareigas jos turi būti aiškinamos vadovaujantis ir bendraisiais sutarčių vykdymo principais. CK 6.200 straipsnis nurodo, kad šalys privalo vykdyti sutartis ne tik tinkamai ir sąžiningai, tačiau vykdydamos sutartį jos privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, o sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu.

Nuomininkas, kuriam buvo pristatytas mechanizmas ir kurį jis priėmė, su tokiu priedu, kurio nuomininkas galimai nenaudos, vadovaudamasis minėtais bendradarbiavimo ir kooperavimosi principais, apie tokią situaciją privalėjo informuoti kitą sutarties šalį - nuomotoją. Taip pat nuomininkas, elgdamasis apdairiai ir rūpestingai, privalėjo organizuoti ir užtikrinti priimto mechanizmo dalies apsaugą ir saugumą.

Dėl atsakovo UAB „Kauno dujotiekio statyba“ atsakomybės.

Teismui nustačius, kad sudarytai sutarčiai turi būti taikomas CK 6.512 – 6.521 straipsniuose numatytas reguliavimas pažymėtina, kad atsakovo UAB „Kauno dujotiekio statyba“ civilinė atsakomybė turi būti vertinama kaip nuomininko civilinė atsakomybė. Nuomininkui buvo perduota technika, kurią nuomininkas įsipareigojo grąžinti pasibaigus nuomos terminui tokios pačios būklės, kokios ji nuomininkui buvo pristatyta, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (sutarties 3.3 punktas). Kaip nustatyta, ekskavatorius buvo pristatytas su dviem kaušais, tačiau grąžintas tik su vienu iš jų. Sutarties vykdymo eigoje joje atitinkamas vizas dėl tinkamo sutarties vykdymo atliko atsakingi nuomininko darbuotojai – transporto eksploatacijos vadybininkas, finansų direktorė, teisininkė, technikos direktoriaus pavaduotojas (61 b.l.) Jokių duomenų, kad nuomojamas mechanizmas bus naudojamas tik vienintelei kasimo funkcijai atlikti, nėra. Nuomojamas mechanizmas yra skirtas bent kelioms funkcijoms atlikti (kasimo ir gerbūvio tvarkymo – lyginimo), todėl nuomotojas jį parengė pilnos komplektacijos (pilnai sukomplektuota), kad nuomininkas turėtų galimybę naudoti mechanizmą pagal tas funkcijas, kurias jis gali vykdyti. Mechanizmas buvo pristatytas nuomotojo į nuomininko nurodytą vietą. Ir nors priėmimo perdavimo atskiras dokumentas nepildytas, nuomojamas mechanizmas perduotas nuomininko žiniai. Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu nuomininkas pristačius mechanizmą žinojo, kad viena jo dalis nebus reikalinga, vadovaujantis sutarties vykdymo bendradarbiavimo ir kooperacijos principu apie tai turėjo pranešti kitai sutarties šaliai. Padarius tokį pranešimą nuomininkas galėjo reikalauti nuomotoją pasiimti priedą, kuris nebus reikalingas, o jo nepasiėmus nurodyti, kad už šio priedo saugojimą nuomininkas gali taikyti mokestį arba nurodyti, kad už jo saugojimą jis toliau nebėra atsakingas.

Nuomininkas, kuris nepaisė nei pareigos pranešti, nei pareigos saugoti išsinuomotą daiktą, negali būti vertinamas sąžiningu nuomininku. Nagrinėjamu atveju nuomininko pareiga yra pranešti kitai sutarties šaliai minėtas aplinkybes. Šias aplinkybes nuomininkas turi pranešti nuomotojui, o ne dėl sutarties vykdymo neatsakingam jo darbuotojui, kuris atsakingas tik už paties mechanizmo valdymą.

Atsakovas UAB „Kauno dujotiekio statyba“ pažeidė tiek bendrąsias nuomos santykius reglamentuojančias normas, tiek ir specialias 2015 m. gegužės 6 d. sutarties normas, nes nuomininkui negalėjo grąžinti tokios būklės nuomojamo daikto, koks jis jam buvo pristatytas, todėl teismas vertina, kad šio atsakovo veiksmuose yra sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovo neteisėtas veikimas pasireiškia tuo, kad jis pažeidė sutartį, nes netinkamai organizavo jam perduoto daikto apsaugą (sutarties 3.5 punktas) ir dėl to nuomotojui negalėjo grąžinti tokios būklės daiktą, kuris jam buvo perduotas (sutarties 3.3 punktas). Tokie nuomininko veiksmai ir nulėmė turtinės žalos atsiradimą.

Konstatavus, kad atsakovas UAB „Kauno dujotiekio statyba“ yra atsakingas dėl žalos atsiradimo iš jo ieškovo naudai priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovo A. L. atsakomybės.

Tarp ieškovo ir UAB „Kauno dujotiekio statyba“ sudarytos sutarties vykdymo metu atsakovas A. L. buvo ieškovo darbuotojas - mechanizatorius (7-9 b.l.), kuris valdė ekskavatorių (duomenys neskelbtini) LC. Kaip teismas jau yra nurodęs, tiek sutarties šalių, tiek sprendžiamo ginčo šalių, teisių ir pareigų turinys turi būti vertinamas vadovaujantis CK XXVIII skyriaus, penkto skirsnio nuostatomis. Atsakovo A. L. atsakomybė iš esmės yra reglamentuota CK 6.515 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodoma, kad asmenys, vairuojantys išnuomotą transporto priemonę, yra nuomotojo darbuotojai. Jie vykdo su transporto priemonės technine priežiūra susijusius nuomotojo nurodymus ir su transporto priemonės naudojimu susijusius nuomininko reikalavimus. Vadovaujantis šia nuostata atsakovo A. L. atsakomybė yra dvejopa: vieną vertus - jis atsakingas kaip darbuotojas UAB „Vaistena“ už transporto priemonės techninę priežiūrą pagal nuomotojo (darbdavio) nurodymus; kitą vertus – jis atsakingas UAB „Kauno dujotiekio statyba“ už jų nurodymus, susijusius su transporto priemonės naudojimu.

Teismo vertinimu, vykdydamas šiuos nurodymus tiek darbdavio, susijusius su transporto priemonės technine priežiūra, tiek nuomininko, susijusius su transporto priemonės naudojimu, atsakovas A. L. negali būti laikomas atsakingu už pačių mechanizmų (transporto priemonės) apsaugą ir saugojimą. Jis yra atsakingas už tinkamą techninę priežiūrą ir tinkamą transporto priemonės naudojimą pagal nuomininko nurodymus, tačiau už pačios transporto priemonės ir jos dalių apsaugą yra atsakingas pagal transporto priemonės nuomos sutartį šią priemonę išsinuomojęs ir ją priėmęs nuomininkas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas A. L. yra paskirtas asmeniu, atsakingu už minėtos sutarties vykdymą. Be to, sutarties 8.1 ir 8.2 punktai nurodo, kad sutartis yra sudaryta dviem egzemplioriais (po vieną kiekvienai sutarties šaliai), taip pat šalys įsipareigojo laikytis sutarties konfidencialumo sąlygos prieš kitus asmenis, todėl darytina išvada, kad A. L. sudarytos sutarties turinys ir šalių sutartos sąlygos net nebuvo žinomos.

Vertinant nurodytą norminį reguliavimą darytina išvada, kad A. L. yra atsakingas tik už minėtų nuomotojo ir nuomininko tinkamą nurodymų vykdymą. Jo atsakomybė galėtų būti ir didesnės apimties, jeigu tokia, jo kaip darbuotojo, atsakomybės apimtis būtų nustatyta tam tikrais jo darbo funkcijas reglamentuojančiais aktais. Didesnę nei minėtoje CK 6.515 straipsnio 3 dalies normoje nurodytą darbuotojo atsakomybę, apimančią ir transporto priemonės saugojimą (po darbo, ne darbo laiku arba mechanizmo priedų apsaugą, kai jie nenaudojami), pagrindžiančių įrodymų ieškovas nenurodė ir jų nepateikė. Ieškovas atsakovo materialinei atsakomybei pagrįsti byloje yra pateikęs tik vieną rašytinį įrodymą – 2014 m. liepos 24 d. sudarytą darbo sutartį. Kitų įrodymų – pareigybės aprašymo ar kitų lokalinių darbuotojo funkcijas nusakančių teisės aktų ieškovas nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo atsakovo A. L., kaip UAB „Vaistena“ darbuotojo, funkcijas aiškinti ir atsakomybę kildinti plačiau nei ji yra nurodoma CK 6.515 straipsnio 3 dalyje.

Byloje netgi nėra duomenų, kad atsakovas A. L. yra paskirtas minėto ekskavatoriaus (duomenys neskelbtini) LC mechanizatoriumi, todėl yra visai galima situacija, kad mechanizmą nuomos sutarties vykdymo laikotarpiu galėtų valdyti ir kiti ieškovo darbuotojai (pavyzdžiui A. L. susirgus, atostogų metu ir dėl kitų priežasčių), todėl nepagrįstais ieškovo argumentais teismas laiko ieškovo aiškinimą, kad visą sutarties laikotarpį kaušo saugumu turėjo rūpintis ir atsakovas A. L..

Teismo vertinimu, esant nustatytam teisiniam santykiui ir esant daiktui perduotam nuomininkui, būtent nuomininkas yra atsakingas už daikto saugumą, o darbuotojo atsakomybė gali atsirasti tik dėl mechanizmo valdymo ir tinkamos jo techninės priežiūros.

Darbuotojo materialinę atsakomybę įstatymas sieja su visų būtinųjų darbuotojo atsakomybės sąlygų buvimu (DK 246 straipsnis). Teismas nenustatė atsakovo A. L. neteisėto veikimo. Jis, vykdant šalių sudarytą sutartį, kaip technikos operatorius, kartu su pristatoma technika buvo nuvežtas į šalių sutartą vietą. Nuomininko atstovas pristatytą techniką priėmė, nurodė kokius darbus operatorius turi dirbti ir operatorius juos dirbo. Vertinant atsakovo atsakomybę, kuris nėra sutarties šalis, kuris nėra ieškovo paskirtu darbuotoju, atsakingu už sutarties vykdymą, kuriam net nėra žinomos sutarties sąlygos, teismo vertinimu, jis nepadarė jokios neteisėtos veikos, susijusios su mechanizmų valdymu ir jų technine priežiūra. Todėl teismas šioje dalyje ieškovo ieškinį atmeta.

Dėl žalos fakto, jos dydžio ir jos atlyginimo.

Byloje nėra ginčo, kad planiravimo kaušas dingo, todėl teismas laiko, jog žalos faktas yra akivaizdus. Ieškovas žalos dydį įrodinėja pateikta buhalterine pažyma, kurioje įvertinus kaušo nusidėvėjimą likutinė jo vertė su PVM yra fiksuota 3985,00 Eur. Vertė nustatyta taikant 12 - ąjį verslo apskaitos standarto III dalies 7 punktą. Atsakovai kitokio žalos dydžio ar dingusios kaušo vertės neįrodinėjo, todėl teismui nėra pagrindo abejoti nurodoma dingusio kaušo verte, o tuo pačiu ir žalos dydžiu.

Ieškovas reiškė ieškinį dviem atsakovams prašydamas iš kiekvieno priteisti atitinkamą žalos dalį. Teismas šiame kontekste pažymi, kad nors nagrinėjamojoje byloje teismas nustatė, kad dėl žalos atsiradimo yra atsakingas tik vienas iš atsakovų, nes žala kilo iš netinkamo sutarties vykdymo, teismas yra ribojamas ieškovo kiekvienam iš atsakovų pareikštų reikalavimų, todėl ieškinį tenkina iš dalies. Vienas esminių civilinio proceso dispozityvumo principų reiškia, kad pats ieškovas sprendžia kokiu būdu ir kokia apimtimi jis realizuoja savo teisių gynybą, o teismas ieškovo reikalavimus vertina kaip nešališkas arbitras. Teismui ieškovo reikalavimų ribų nepaisymas iš esmės reikštų nešališkumo principo pažeidimą. Todėl teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį atsakovui A. L., iš atsakovo UAB „Kauno dujotiekio statyba“ priteisia ieškiniu prašomą sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų santykiui (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovo ieškinio suma – 3985 Eur. Teismui atmetus ieškovo ieškinį dėl žalos priteisimo iš atsakovo A. L. ir iš atsakovo UAB „Kauno dujotiekio statyba“ priteisus 3055,75 Eur žalos atlyginimo, ieškovo ieškinys patenkintas 77 procentais, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos pagal šią proporciją.

Atsakovo A. L. patirtos atstovavimo išlaidos - 300,00 Eur, jos priteistinos iš ieškovo. Ieškovas pateikė prašymą, kuriuo prašo priteisti 1250,00 Eur atstovavimo išlaidų ir 120 Eur žyminio mokesčio. Detalizuojant atstovavimo išlaidas pateikiami duomenys, kad jas sudaro 650 Eur ieškinio surašymas ir 600 Eur atstovavimas teismo posėdžiuose 2016 m. rugsėjo 13 d., spalio 27 d. ir gruodžio 6 d. Ieškovo bylinėjimosi išlaidos pagal nurodytą proporciją priteistinos iš UAB „Kauno dujotiekio statyba“ – 962,50 Eur (1250,00 Eur x 77 proc.) ir 92,40 Eur (120 Eur x 77 proc.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaistena“, juridinio asmens kodas 175880576, naudai iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“, juridinio asmens kodas 133276384, 3055,75 Eur (tris tūkstančius penkiasdešimt penkis eurus ir 75 ct) žalos atlyginimo, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3055,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 4.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1054,90 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt keturis eurus ir 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaistena“, juridinio asmens kodas 175880576, jo patirtas bylinėjimosi išlaidas 300,00 Eur (tris šimtus eurų).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.