Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, tačiau gyvenantis nesusituokęs ir auginantis dukrą, užsiimantis individualia veikla, susijusia su pastatų statyba, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas du kartus:

2013-07-09 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, - 8 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta;2015-03-16 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. A., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

Jis, 2016 m. liepos 19 d., apie 19:44 val., Rokantiškių – Uosių Sodų 14-osios g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas M. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimą numatantį, kad „Sukdamas į kairę <...>, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę <...>.“, t. y., vairuojamu automobiliu iš Rokantiškių gatvės įvažiavo į sankryžą su Uosių Sodų 14-ąja gatve ir sukdamas į kairę, į Uosių Sodų 14-ąją gatvę, nepraleido Rokantiškių gatvės priešingos krypties eismo puse per sankryžą tiesiai važiavusio motociklo „Harley Davidson“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo nukentėjusiojo A. P., ir su juo susidūrė. Motociklo vairuotojui A. P. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas – A. P. nuosavybės teise priklausantis motociklas „Harley Davidson“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir M. B. nuosavybės teise priklausantis automobilis Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais kaltinamasis D. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. A. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2016 m. liepos 19 d., apie 19:40 val., jis, vairuodamas automobilį Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Rokantiškių gatve nuo miesto pusės link Uosių Sodų 14-osios gatvės. Privažiavęs sankryžą su Uosių Sodų 14-ąja gatve, į kurią jis ir ketino sukti, ir parodęs kairio posūkio signalą, pristabdė vairuojamą automobilį, ir pamatęs, kad transporto priemonių važiuojančių pagrindine gatve, kurias jis turėtų praleisti nėra, pradėjo kairio posūkio manevrą. Tuomet kartu su juo automobiliu važiavęs draugas P. V. pasakė: „Motociklas“. Tai išgirdęs, kaltinamasis D. A. pasuko galvą į dešinę pusę, ir maždaug už 30 metrų, pamatė link savo sukančio kairėn automobilio artėjantį motociklą, o po akimirkos pajuto smūgį į automobilio galinį dešinės pusės ratą. Iš kur atsirado motociklas ir kodėl jo kaltinamasis D. A. nematė prieš atlikdamas posūkio manevrą, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškinti negalėjo. Iš karto po įvykio kaltinamasis D. A. pats pranešė apie įvykį policijai ir iškvietė greitosios pagalbos darbuotojus, kurie sužalotą motociklo vairuotoją išgabeno į ligoninę. Dėl sukelto eismo įvykio labai gailisi. Su nukentėjusiuoju susitaikė, šio atsiprašė, ką patvirtina ir byloje esantis susitaikymo protokolas. Be to, kaltinamasis D. A. savo noru atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą. Prašo teismo netaikyti jo atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonės ir neatimti teisės vairuoti, kadangi jis gyvena ne mieste, o dirba įvairiuose statybos objektuose, esančiuose toli nuo jo gyvenamosios vietos, todėl praradęs teisę vairuoti, jis prarastų ir uždarbį, o dėl to nukentėtų jo sugyventinė ir jo išlaikoma mažametė dukra, gimusi (duomenys neskelbtini).

Kadangi kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis D. A., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis).

Teismas mano, kad kaltinamojo D. A. prisipažinimas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės atitinka objektyviai nustatytas bylos aplinkybes, kurios yra patvirtintos nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei specialisto išvada, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. A. prisipažinimas dėl eismo įvykio sukėlimo nekelia abejonių, ir daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta.

BK 281 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų požymiai yra įtvirtinti blanketinėje įstatymo dispozicijoje, todėl atskleidžiant šių nusikalstamų veikų objektyviųjų požymių turinį, būtina vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, galiojusiais nusikalstamų veikų padarymo metu. Kelių eismo taisyklių (toliau ir - KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 157 punktu reglamentuota, kad „Sukdamas į kairę <...>, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę <...>.“

Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo D. A. nurodytomis eismo įvykio kilimo aplinkybėmis, kurios duoda pakankamą pagrindą išvadai padaryti, kad šio eismo įvykio kilimo priežastimi buvo kaltinamojo D. A. veiksmai, kuris vairuojamu automobiliu iš Rokantiškių gatvės įvažiavęs į sankryžą su Uosių Sodų 14-ąja gatve ir sukdamas į kairę, į Uosių Sodų 14-ąją gatvę, nepraleido Rokantiškių gatvės priešingos krypties eismo puse per sankryžą tiesiai važiavusio motociklo „Harley Davidson“, vairuojamo nukentėjusiojo A. P., ir su juo susidūrė, tokiu būdu pažeisdamas KET 157 punkto reikalavimus.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos ekspertas pateikė išvadą, kurioje jis, susipažinęs su pateiktais A. P. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, konstatavo, jog A. P. nustatyta plati dešinės šlaunies ir blauzdos poodinė kraujosruva su blauzdos odos nubrozdinimu ir dalinis dešinio šlaunikaulio vidinio gumburo lūžis bei daliniai užpakalinio kryžminio raiščio ir menisko plyšimai. Tai padaryta paveikiant kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir pagal esamus medicininius duomenis atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (b.l. 21-22), o iš alkoholio kiekio matuoklio parodymų matyti, kad įvykio metu tiek kaltinamasis D. A., tiek nukentėjusysis A. P. buvo blaivūs (b.l. 18-19, 48). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis D. A. šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi jis nenumatė, jog dėl jo neatidumo automobiliu įvažiuojant į sankryžą su pagrindiniu keliu, gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes bei vairavimo patirtį, galėjo ir turėjo tai numatyti.

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. A. ir nukentėjusysis A. P. pasirašė susitaikymo protokolą (b.l. 86), kuriuo jie patvirtino, kad nukentėjusysis su kaltinamuoju susitaikė ir prašė bylą nutraukti, o nukentėjusysis A. P. pareiškė, kad jis jokių pretenzijų kaltinamajam D. A. neturi.

BK 38 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai. Iš šio įstatymo turinio matyti, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, turi būti nustatyta visų įstatyme numatytų sąlygų visuma.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis D. A., kuris kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), savo kaltę jam inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, padaręs nusikalstamą veiką, bei susitaikė su nukentėjusiuoju ir atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą, tačiau kaltinamasis D. A. 2013 m. birželio 21 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, o nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau kaip ketveri metai, todėl taikyti kaltinamojo D. A. atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindo.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo D. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis suteikė nukentėjusiajam pagalbą ir iš karto po eismo įvykio iškvietė greitosios medicinos pagalbos medikus bei apie įvykį pranešė policijos pareigūnams, be to, jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o taip pat jis savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą juridiniam asmeniui Vilniaus teritorinei ligonių kasai (BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktai).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo D. A. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis dirba, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam D. A. BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis D. A. prisipažino esąs kaltas, šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtina bausmė turi būti sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė teismo taikyti kaltinamojo D. A. atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir atimti kaltinamajam teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat į tai, kad speciali teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbiniams poreikiams ir pasirūpinti šeima, o taip pat atsižvelgdamas tai, kad kaltinamasis D. A. rūpinasi ir išlaiko mažametę dukrą M., gimusią (duomenys neskelbtini) (b.l. 85), teismas mano, kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje ir atimti jam teisę vairuoti transporto priemones, netikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) MGL (1129, 80 €) dydžio baudą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo nuosprendžiu D. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam – 20 (dvidešimties) MGL (753,20 € – septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 centų) dydžio baudą.

Kardomosios priemonės D. A. neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.