Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) mokyklos 8 klasės moksleivis, gyvenantis Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S., laikotarpyje tarp 2009-10-10 - 2009-12-18, būdamas globotiniu ir gyvendamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pasitaikius progai, tiksliai nenustatytą kartų skaičių, bet ne mažiau kaip 5 kartus, užrakindamas kambaryje ir taip atimdamas galimybę priešintis, bei, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiojo asmens būkle, prieš šio valią, analiniu būdu tenkino lytinę aistrą su čia (duomenys pakeisti) gyvenančiu mažamečiu globotiniu R. K., gimusiu (duomenys neskelbtini).

Be to, J. S., laikotarpyje tarp 2009-10-10 - 2009-12-21, būdamas globotiniu ir gyvendamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pasitaikius progai, tiksliai nenustatytą kartų skaičių, bet ne mažiau kaip 3 kartus, užrakindamas kambaryje, ir taip atimdamas galimybę priešintis, vieną iš tų kartų, panaudodamas fizinį smurtą – suduodamas per petį bei pastumdamas, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiojo asmens būkle, prieš šio valią, analiniu būdu tenkino lytinę aistrą su čia (duomenys pakeisti) gyvenančiu mažamečiu globotiniu A. S., gimusiu (duomenys neskelbtini).

J. S., 2009-12-21, apie 19.00 val., būdamas globotiniu ir gyvendamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys pakeisti), (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), užrakindamas kambaryje ir taip atimdamas galimybę priešintis, bei, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiojo asmens būkle, prieš šio valią, ne mažiau kaip 1 kartą analiniu būdu tenkino lytinę aistrą su čia (duomenys pakeisti) gyvenančiu mažamečiu globotiniu M. J., gimusiu (duomenys neskelbtini).

Apklaustas kaltinamuoju J. S. kaltu prisipažino, tačiau duoti parodymus apie nagrinėjamų įvykių aplinkybes teisiamajame posėdyje atsisakė. Parodymus, užfiksuotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, kad nagrinėjamų įvykių laikotarpiu jis gyveno (duomenys neskelbtini) globos namuose, kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su R., kuriam buvo 11 metų ir A. S., kuriam buvo 8 metai. 2009 m. vasarą, jis su pastaraisiais pradėjo santykiauti analiniu būdu. Iš pradžių tai darė su R., kuris, kai pastarajam pirmą kartą pasiūlė lytiškai santykiauti su juo, sutiko. R. pats nusimovė kelnes, atsigulė ant lovos, o jis pastarąjį užgulė iš viršaus. Įstatęs varpą į R. užpakalio angą, lytiškai santykiavo apie 15 minučių ir patyrė malonumą. R. sakė, kad jam truputį skauda, tačiau paleisti neprašė, nesipriešino. Jis nukentėjusiojo nemušė, negąsdino. Tik po akto, prašė, kad šis niekam nesakytų, pagrasindamas, jog bus blogai. Po pirmo karto, jis su R. santykiavo tokiu pat būdu dar kelis kartus. Pasak kaltinamojo, laikotarpyje nuo jo gimtadienio ((duomenys neskelbtini)) iki jo paguldymo į psichiatrinę ligoninę ( 2009-11-18 ), su R. jis santykiavo analiniu būdu keturis kartus, bei dar vieną kartą, kai pabėgo iš psichiatrinės ligoninės į globos namus. Tikslių datų nepamena. Tačiau, ar ruošėsi lytiškai santykiauti tuo kartu, kai juos užtiko auklėtoja užėjusi į kambarį, t. y. kai jis gulėjo lovoje su apatiniais, o R. stovėjo šalia jo su apatiniais, paaiškinti negali. Teigia, kad lytinio akto metu, jis su R. visuomet būdavo dviese, ir jų niekada niekas nestebėjo, nes jis visuomet užrakindavo kambario duris ir kur nors padėdavo raktą, kad R. neišeitų.

Praėjus maždaug savaitei po to, kai jis pirmą kartą santykiavo su R., dienos metu, pasiliko savo kambaryje su A. Užrakino kambario duris iš vidaus, išėmė raktą ir padėjęs jį stalčiuje, prie savo lovos, pasiūlė A. lytiškai su juo santykiauti. Jis pats numovė pastarajam kelnaites, paguldė ant lovos ir įvedė savo varpą jam į užpakalį. A. sakė, kad jam skauda, tačiau neverkė, paleisti neprašė. Aktas truko apie 10-15 minučių. Malonumo nepatyrė, sperma neišsiliejo. Teigia, kad su A. jis santykiavo tik analiniu būdu ir tik tris kartus : vieną kartą, 2009-12-21, kai juos visus tris kambaryje užklupo auklėtoja ir pranešė policijai, vieną kartą - gruodžio 17 d. ir vieną kartą - gruodžio 19 d. Visuomet tai darydavo kambaryje ir niekada niekas jų nematė, nes jis visuomet užrakindavo kambario duris, o raktą įsidėdavo sau į kišenę ar padėdavo ant spintos. Pasak kaltinamojo, tualete, jis niekuomet nėra lytiškai santykiavęs su A., ir kodėl šis taip sako, nežino.

2009 m. vasarą, tikslios datos nepamena, praėjus dviems dienoms po to, kai jis lytiškai santykiavo su A., pas save į kambarį pasikvietė šešiametį M. Užrakinęs kambario duris, pasiūlė M. su juo lytiškai santykiauti. M. sutiko pabandyti. Jis numovė M. kelnaites, lovoje paguldė ant pilvo ir įvedė savo varpą jam į užpakalį. M. sakė, kad jam skauda, tačiau nesipriešino, neverkė, paleisti neprašė, o jis jam negrasino ir nemušė, paimti lytinį organą į burną, nevertė. Po 10 minučių jis pats nustojo santykiauti, sperma neišsiliejo. Paleidęs M., liepė jam niekam apie tai nesakyti, tačiau, kad bus blogai, nesakė. Antrą kartą su M. jis analogišku būdu lytiškai santykiavo 2009-12-21. Tą kartą atėjęs pas save į kambarį, rado žaidžiančius du berniukus – A. ir M. Užrakinęs kambarį ir raktą įsidėjęs sau į kišenę, priėjo prie A., numovė jam kelnaites, lovoje paguldė ant pilvo ir įvedė savo varpą pastarajam į užpakalį. A. skaudėjo, be to, jis norėjo „kakoti“. Po 10 -15 minučių baigęs su juo, pašaukė M. Numovęs pastarajam kelnaites, paguldė ant lovos ir įvedė savo varpą jam į užpakalį. M. neverkė ir paleisti neprašė. Tačiau tuo metu į duris pabeldė auklėtoja R. Apsirengęs, atidarė duris. Į auklėtojos klausimą „ką jie čia darė“, atsakė, kad nieko. Tuomet ji pasikvietė M. pas save į kambarį ir šis viską papasakojo. Po to karto, jį išvežė į psichiatrijos ligoninę bei laikinai perkėlė į (duomenys neskelbtini) internatą ( 1 t. b. l. 134-135, 136, 141-142 ).

Atlikus J. S. tyrimą, objektyvių sužalojimo žymių nekonstatuota. Antspauduose ir nuoplovose nuo J. S. varpos spermijų, išmatų elementų, nerasta ( 1 t. b. l. 149-150 ).

Atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, nustatyta, kad J. S. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu. Dėl J. S. diagnozuoto socializuoto elgesio sutrikimo, pastarasis galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jam nereikalingas priverčiamųjų medicininių priemonių taikymas ( 1 t. b. l. 171-174 ).

Kaltinamojo J. S. kaltė, be jo paties parodymų, įrodyta byloje surinkta medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju R. K., gimęs 1998-04-10, parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), vaikų globos namuose. Kambaryje kartu su juo gyveno A. ir J. S. Kartą, pastarasis kambaryje lietė jo lytinį organą ir užpakalį. Kitą kartą, tikslios datos nežino, tačiau galimai vasaros viduryje, J., užrakinęs kambario duris, klausė jo ir A., ar jie šiandien „darys“, t. y. lytiškai santykiaus. Nei jis, nei A. „tai“ daryti nesutiko. Tuomet J. nuėmęs jam kelnaites, ranka suspaudė jo lytinį organą. Pasak nukentėjusiojo, kas jam buvo nutikę, jis papasakojo psichologei. Tačiau kas jam buvo nutikę, prisiminti negali. Iki savo gimtadienio, t. y. iki balandžio mėnesio, jis gyveno ramiai, o po to prasidėjo : J. užrakinęs duris, pradėjo kišti lytinius organus, klausinėti. Tai buvo pirmas kartas. Po to, jis gyveno neramiai, nes J. kasdieną klausinėdavo to paties – ar jie „darys“. Jis sakydavo, kad nenori ir jie nedarydavo. Teigia, kad iš A. ar net paties J. girdėjo, kad šis kišo A. į užpakalį savo lytinį organą. Taipogi, teigia, kad tai buvo matęs ir pats ( 1 t. b. l. 115-121 ).

Iš byloje esančio gimimo liudijimo kopijos matyti, kad R. K. yra gimęs (duomenys neskelbtini), kas rodo, jog kaltinamajam inkriminuojamos veikos metu, jis buvo mažametis, t. y. 11 metų amžiaus ( 1 t. b. l. 106 ).

Atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, nustatyta, kad R. K., atsižvelgdamas į turimas žinias, šiuo metu gali pakankamai gerai suprasti su juo atliktų veiksmų pobūdį, tačiau negali visapusiškai pilnai suprasti tokių veiksmų reikšmės. Tikėtina, jog iki byloje nagrinėjamų įvykių R. K. negalėjo visapusiškai pilnai suprasti su juo atliktų veiksmų pobūdžio ir reikšmės, todėl negalėjo tiems veiksmams priešintis. Vėliau, atsižvelgiant į jo būseną ( išgąstis, baimė ) bei situacines aplinkybes ( užrakintos durys ), jis negalėjo aktyviau priešintis su juo atliekamiems veiksmams. R. K. galėjo ir gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas aplinkybes ( įvykio vietą, dalyvius, jų veiksmus, kt. ) ir duoti apie tai parodymus, tačiau dėl byloje nagrinėjamų įvykių psichotraumuojančio poveikio toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdyje nerekomenduota. R. K. nenustatytas nei padidintas polinkis į įtaigumą, nei padidintas polinkis fantazuoti, nei polinkis į besąlygišką artimų žmonių nurodymų vykdymą. R. K. psichikos sutrikimas nekonstatuotas.

Analizuojant ekspertizės akto turinį matyti, jog R. K. psichologinio tyrimo metu ekspertams pasakojo, kad „J. S. varpą jam į užpakalį kišo kelis kartus. Jis versdavo tai daryti, užrakindavo duris... po to, kažkiek minučių dar skaudėdavo, būdavo bloga, bloga nuotaika... dar jis mėgdavo tiesiog žiūrėti į jį nuogą... kartais liepdavo pozuoti nuogam... Po to prašydavo niekam nesakyti“ ( 1 t. b. l. 124-126 ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju A. S. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) globos namuose. Taipogi globos namuose gyveno ir J. Kartą, kai jis su M. žaidė kambaryje, užėjo J. Pasiūlęs užrakinti duris, atsisegė kelnes ir įkišo M. į užpakalį. Jis tuo metu nubėgo ieškoti auklėtojos, tačiau nerado. Manydamas, kad šie jau pabaigė, grįžo į kambarį žaisti, tačiau durys buvo užrakintos. Jam pastuksenus, duris atidarė J. Jis buvo atsegtu diržu. M. sėdėjo ant lovos. Paklausus ką jie čia veikia, J. atsakė, kad žaidžia ir stipriai jam trenkė į kairį petį. Kai po smūgio jis nugriuvo ant lovos, J. užrakino duris, numovė jam kelnes, apvertė, ir atsisėdęs ant nugaros, įkišo savo „pelę“ jam į užpakalį. Kadangi labai skaudėjo, jis verkė. Kai pabaigė, sakė, kad tą „daiktą“, jis turės čiulpti. Atsakęs, kad nenori, pabėgo. Visa tai vyko 2009-12-21, po naktipiečių, prieš einant miegoti.

Pasak nukentėjusiojo, su juo J. „tai“ darė keturis kartus : tris kartus kambaryje ir vieną kartą tualete. Kada buvo pirmas kartas jis neatsimena, tačiau tuo metu jis buvo 8 metų ir mokėsi antroje klasėje. Visa tai, pagal jo nuomonę, vyko rudenį, penktadienį, grįžus iš mokyklos, tualete, esančiame pirmame aukšte. Jis tuo metu gulėjo ant šluotos, o J. pusiau gulom sėdėjo ant jo. Tualeto durys buvo užrakintos. Kadangi jam labai skaudėjo ir jis verkė, J. „tai“ daryti nustojo. Kitus kartus jie „tai“ darė kambaryje, būdami dviese. Apie tai, kas vyko, jis niekam nesakė, nes bijojo, be to, manė, kad juo niekas nepatikėtų, jog jis „tai“ daryti nenorėjo. Taip J. darė tik su juo ir su M. ( 1 t. b. l. 66-69 ).

Iš byloje esančio gimimo liudijimo kopijos matyti, kad A. S. yra gimęs (duomenys neskelbtini), kas rodo, jog kaltinamajam inkriminuojamos veikos metu, jis buvo mažametis, t. y. 8 metų amžiaus ( 1 t. b. l. 64 ).

A. S. tyrimo metu objektyvių sužalojimo žymių nekonstatuota. Tepinėliuose ir tampone su A. S. tiesiosios žarnos turiniu spermijų nerasta ( 1 t. b. l. 72-73 ).

Atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, nustatyta, kad A. S., šiuo metu gali pakankamai gerai suprasti su juo atliktų veiksmų pobūdį, tačiau negali suprasti tokių veiksmų reikšmės. Tikėtina, jog iki byloje nagrinėjamų įvykių atitinkamai jo amžiui, A. S. negalėjo visapusiškai pilnai suprasti su juo atliktų veiksmų esmės ( nei pobūdžio, nei reikšmės ), todėl negalėjo tiems veiksmams priešintis. Vėliau, atsižvelgiant į jo būseną ( išgąstis, baimė, fizinis silpnumas ), jis mėgino priešintis įtariamojo veiksmams ( verkė, rėkė, bėgo nuo jo ), tačiau aktyviau priešintis nepavyko. A. S. galėjo ir gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas aplinkybes ( įvykio vietą, dalyvius, jų veiksmus, kt. ) ir duoti apie tai parodymus, tačiau dėl byloje nagrinėjamų įvykių psichotraumuojančio poveikio toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdyje nerekomenduota. A. S. nenustatytas nei padidintas polinkis į įtaigumą, nei padidintas polinkis fantazuoti, nei polinkis į besąlygišką artimų žmonių nurodymų vykdymą. A. S. konstatuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, kurio atsiradimo priežastys yra įvairialypės, tačiau patirta seksualinė prievarta, pagal ekspertus, apsunkino šio sutrikimo eigą ( 1 t. b. l. 83-85 ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju M. J. parodė, kad buvo atvejis, kai auklėtoja rado užrakintas kambario duris. Ji užtiko A. su J.. J. kišo „tą“ vietą į užpakalį. Tą patį vakarą, kai auklėtoja atėjo, kišo ir jam. J. pasakęs, „ nu pupytės“, užsirakino. Kai J. „tai“ darė, jam skaudėjo užpakalį. J. sakė, kad jie žaidžia mašinytėmis. A. įkišo iki galo, o jam nespėjo, nes atėjus auklėtojai R. į kambarį, jis pabėgo. Tą patį vakarą, J. „tai“ darė du kartus : su A. ir juo. Be to, pasak nukentėjusiojo, J., tame pačiame kambaryje, su juo „tai“ buvo daręs ir anksčiau. Apie viską jis papasakojo auklėtojai ( 1 t. b. l. 88-89 ).

Iš byloje esančio gimimo liudijimo kopijos matyti, kad M. J. yra gimęs (duomenys neskelbtini), kas rodo, jog kaltinamajam inkriminuojamos veikos metu, jis buvo mažametis, t. y. 6 metų amžiaus ( 1 t. b. l. 86 ).

Atlikus M. J. tyrimą, jokių objektyvių sužalojimo žymių jam nebuvo konstatuota. Tepinėliuose ir tampone su tiesiosios žarnos turiniu spermijų nerasta ( 1 t. b. l. 93-94 ).

Atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, nustatyta, kad M. J., atsižvelgus į amžiaus ypatumus bei turimas žinias, iki įvykio ir šiuo metu negalėjo ir negali suprasti su juo atliktų veiksmų esmės ( nei pobūdžio, nei reikšmės ). Dėl savo būsenos įvykio metu ( išgąstis, baimė, fizinis silpnumas ), jis, nors ir mėgino priešintis įtariamojo veiksmams ( verkė, šaukė ), tačiau aktyviau priešintis nepavyko. M. J. galėjo ir gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas aplinkybes ( įvykio vietą, dalyvius, jų veiksmus, kt. ) ir duoti apie tai parodymus, tačiau dėl byloje nagrinėjamų įvykių psichotraumuojančio poveikio, toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdyje nerekomenduota. M. J. nenustatytas nei padidintas polinkis į įtaigumą, nei padidintas polinkis fantazuoti, nei polinkis į besąlygišką artimų žmonių nurodymų vykdymą. M. J. konstatuotas emocijų sutrikimas vaikystėje, kurio atsiradimo priežastys yra įvairialypės, tačiau patirta seksualinė prievarta, pagal ekspertus, apsunkino šio sutrikimo eigą ( 1 t. b. l. 97-99 ).

Įvykio vietos – kambario Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pastate, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, buvo paimti : užtiesalas nuo lovos bei A. S., M. J. ir J. S. rūbai ( 1 t. b. l. 11-15 ).

Atlikus DNR tyrimą, nustatyta, kad ant M. J. marškinėlių yra seilių dėmės. Spermos nerasta. Dėmių, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta. Nustatytas dalinis M. J. DNR su 99,9999 % tikimybe. Ant M. J. džinsinių kelnių, A. S. megztinio yra seilių dėmės. Spermos nerasta. Dėmių, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta. Tyrimo metu, nustatytas mišrus ne mažiau nei trijų asmenų DNR profilis, netinkamas tolimesniam asmens identifikavimui. Ant A. S. sportinių kelnių yra sperminio skysčio dėmės, seilių nerasta. Dėmių, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas A. S. DNR profilis su 99,999999999 % tikimybe. Atlikus papildomą DNR tyrimą pagal Y chromosomą nustatyta galimai dar dviejų vyriškos lyties asmenų DNR priemaiša, kuri dėl per mažo kiekio, netinka tolimesniam asmens identifikavimui, tačiau nepriklauso M. J. ir J. S. Ant A. S. kelnaičių rasta sperminio skysčio dėmės, seilių nerasta. Atlikus A. S. DNR tyrimą, nustatytas A. S. DNR haplotipas su 99, 994 % sutapimo tikimybe, tarp giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su A. S. nesusijusių asmenų. Ant užtiesalo yra seilių dėmės, spermos nerasta. Atlikus DNR tyrimą, nustatyti mišrūs ne mažiau nei trijų asmenų DNR profilis ir haplotipas netinkami tolimesniam asmens identifikavimui. Ant J. S. trumpikių yra seilių dėmės ir sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, ant J. S. trumpikių nustatytas vyriškos lyties DNR profilis, kuris nepriklauso M. J., A. S., J. S., bet yra tinkamas tolimesniam asmens identifikavimui. Ant J. S. trumpikių nustatytas A. S. DNR profilis su 99,999999999 % tikimybe su J. S. DNR priemaiša ( 1 t. b. l. 21-24 ).

Apklausta liudytoja R. P. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu ji dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, socialinio darbuotojo padėjėja. Žiemą, tikslios datos nepamena, jos pamainos metu, vaikams grįžus po pamokų, atkreipė dėmesį, kad nemato A. S. Jo ieškodama, norėjo užeiti į pastarojo kambarį, tačiau kambario durys buvo užrakintos. Kadangi berniukams užsirakinėti buvo neleidžiama, ji pradėjo stipriai belstis į duris, reikalaudama jas greitai atidaryti. Duris atidarė J. S., rankomis keldamas į viršų kelnes. Tuo metu ji po stalu pamatė sėdintį M. J. Pastarasis buvo išsigandęs, bijojo žiūrėti į akis, verkė. Nusprendusi pasikalbėti su M. atskirai, nusivedė jį į socialinių darbuotojų kambarį. Pokalbio metu pastarasis pasakė, kad J. jam skaudžiai „darė“ į užpakaliuką, kad jam labai skaudėjo. Taipogi sakė, kad J. jį stumdė, rengė, liepė nusimauti kelnes. Be to, pasak M. J., J. taip darė ir A. S. bei senai taip daro R. K. Tai išgirdusi, ji pasikvietė pasikalbėti A. S. Šis taipogi pasakė, kad tos pačios dienos, vakare, J. užrakino kambario Nr. (duomenys neskelbtini) duris, trenkė jam į krūtinės sritį, pastūmė ant lovos, liepė paimti jo „peliuką“ į burną, bet jis atsisakė. Tuomet liepęs nusimauti kelnes, įkišo savo „peliuką“ jam į užpakalį. Sakė, kad jam labai skaudėjo ir jis norėjo „kakoti“, verkė, prašė paleisti, bet J. jo nepaleido. Minėjo, kad taip šis su pastaruoju darė ne vieną kartą, kad taip darė ir S. pamainoje. Taipogi sakė, kad J. taip darė ir su R. K. bei su M. J. Sužinojus apie šį įvykį, A. S. iš karto buvo perkeltas į kitą kambarį. Apie šį įvykį ji informavo socialinę darbuotoją G. S., o ši apie tai pranešė policijai.

Apklausta liudytoja N. D. parodė, kad apie nagrinėjamą įvykį, įvykusį 2009-12-21, apie 19.00 val., ji sužinojo iš auklėtojos R. P. su kuria tą dieną dirbo vienoje pamainoje. Pasak R. P., J. S. nuėjo į kambarį, kuriame tuo metu žaidė vaikai – A. ir M. Maždaug po 15 minučių, ji taip pat norėjo užeiti į J. S. kambarį, tačiau kambario durys buvo užrakintos. Kai pagal jos reikalavimą atidarė J. S. duris, vienas iš berniukų - M. J., po stalu verkė. Ji pastarąjį nusivedė pas save į kambarį. Pokalbio metu berniukas jai papasakojo apie patirtą iš J. S. seksualinę prievartą. Taipogi sakė, kad pastarasis tą patį darė ir A.

Apklausta liudytoja I. B. parodė, kad maždaug prieš mėnesį iki paskutinio įvykio, vakare, tikrindama vaikus, ji užėjo į J. S. kambarį ir pastebėjo kaltinamąjį kompromituojančią situaciją. Pastarasis, sėdinčioje pozicijoje, užsiklojęs, gulėjo lovoje, o nukentėjusysis R. K., tupėjo prie J. lovos. Kai ji atidarė duris, R. K. staigiai užsimovė kelnaites ir nubėgo į lovą. A. S. miegojo. Ji R. K. išsikvietė pokalbiui. Pokalbio metu pastarasis pasakė, jog J. S. prašė jo parodyti lytinį organą ir būtent tai jis tuo metu darė. Patvirtinęs, kad taip būna dažnai, daugiau šia tema nenorėjo kalbėtis.

Apklausta kaltinamojo atstovė pagal įstatymą J. P. parodė, kad kaltinamasis J. S. atvykęs į įstaigą (duomenys pakeisti) turėjo daug žalingų įpročių, tačiau su juo buvo galima sutarti. 2009 m. pavasarį, jo elgesys pradėjo keistis : jam buvo sunku laikytis nustatytų taisyklių, bėgo iš globos namų, darėsi agresyvus. Pradėjo smurtauti mažesnių vaikų atžvilgiu. Jam diagnozuotas socializuotas elgesio sutrikimas. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, pagal atstovę, J. S. suprato savo neigiamą elgesį. Jis buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) internatą. Šiuo metu pastarasis apsiraminęs, įgavęs pasitikėjimo, stengiasi mokytis.

Apklausta nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą G. S. parodė, kad jų įstaigos (duomenys pakeisti) auklėtiniai M. J., A. S. ir R. K. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė seksualinę prievartą. Dėl to jie tapo nervingi ir maždaug pusę metų jiems buvo teikiama psichologinė pagalba. Šiuo metu padėtis yra pagerėjusi.

Taigi, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus daroma išvada, kad kaltinamojo J. S. veikos kvalifikacija, nukentėjusiojo R. K. seksualinio prievartavimo epizode, pagal LR BK 150 str. 4 d., yra teisinga, kadangi jis, laikotarpyje tarp 2009-10-10 - 2009-12-18, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pasitaikius progai, tiksliai nenustatytą kartų skaičių, bet ne mažiau kaip 5 kartus, užrakindamas kambaryje ir taip atimdamas galimybę priešintis, bei, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiojo asmens būkle, prieš šio valią, analiniu būdu tenkino lytinę aistrą su mažamečiu R. K., gimusiu (duomenys neskelbtini).

J. S. veikos kvalifikacija, nukentėjusiojo A. S. seksualinio prievartavimo epizode, pagal LR BK 150 str. 4 d., taipogi yra teisinga, kadangi jis, laikotarpyje tarp 2009-10-10 - 2009-12-21, kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pasitaikius progai, tiksliai nenustatytą kartų skaičių, bet ne mažiau kaip 3 kartus, užrakindamas kambaryje, ir taip atimdamas galimybę priešintis, vieną iš tų kartų, panaudodamas ir fizinį smurtą – suduodamas per petį, pastumdamas bei pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiojo asmens būkle, prieš šio valią, analiniu būdu tenkino lytinę aistrą su mažamečiu A. S., gimusiu (duomenys neskelbtini).

J. S. veikos kvalifikacija, nukentėjusiojo A. S. seksualinio prievartavimo epizode, pagal LR BK 150 str. 4 d., yra teisinga, kadangi jis, 2009-12-21, apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), užrakindamas kambaryje ir taip atimdamas galimybę priešintis, bei, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiojo asmens būkle, prieš šio valią, ne mažiau kaip 1 kartą analiniu būdu tenkino lytinę aistrą su mažamečiu globotiniu M. J., gimusiu (duomenys neskelbtini).

Tokią išvadą leidžia daryti, ne tik kaltinamojo J. S. parodymai apie jam inkriminuojamų įvykių aplinkybes, bet ir šiuos parodymus vienu ar kitu aspektu pagrindžiantys ir kiti bylos įrodymai : nukentėjusiųjų M. J., A. S., R. K., liudytojų R. P., N. D. ir I. B. parodymai, atliktų specialių tyrimų - DNR bei teismo psichiatrijos, teismo psichologijos, išvados. Ir nors nukentėjusysis R. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu akivaizdžiai vengė kalbėti apie patirtus iš J. S. seksualinės prievartos veiksmus, nurodydamas tik tai, kad J. S. lietė jo lytinius organus ir užpakalį, tačiau, pasak ekspertų, jis tai darė dėl pastarąjį traumuojančio poveikio, pažymint ir tai, kad ekspertizės metu, R. K. konkrečiai įvardino, jog kaltinamasis „tris kartus kišo savo varpą į jo užpakalį“. Šias, R. K. nurodytas ekspertams aplinkybes, patvirtino ne tik kiti nukentėjusieji, bet ir pripažino pats J. S., todėl jos jokių abejonių, sprendžiant kaltinamojo kaltės klausimą šiame epizode, nekelia.

Pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis J. S. pripažįsta visas jam inkriminuojamas veikas bei esmines jų padarymo aplinkybes, teigdamas tik tai, jog su nukentėjusiuoju A. S., po savo gimtadienio – (duomenys neskelbtini), jis santykiavo analiniu būdu ne keturis, o tris kartus, t. y. 2009-12-17, 2009-12-19 ir 2009-12-21, ir visus kartus tai darė savo kambaryje. Tuo tarpu su M. J. jis santykiavo analiniu būdu tik vieną kartą savo kambaryje ir tai buvo 2009-12-21. Kitas kartas, pasak kaltinamojo, yra buvęs vasarą, kas reiškia, kad šis dar neturėjo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus ( LR BK 11 str. 2 d. ). Tokių pastarojo nurodytų aplinkybių, paneigti byloje surinktais įrodymais negalima. Iš nukentėjusiojo A. S. parodymų analizės matyti, kad J. S. jį seksualiai prievartavo analiniu būdu keturis kartus : pirmą kartą rudenį, tualete, kai jam buvo 8 metai ir jis mokėsi antroje klasėje, kas galėjo būti 2009 m. rugsėjo – spalio arba lapkričio mėnesiais, bei tris kartus kambaryje. Ir nors nukentėjusiojo A. S. nurodytas faktas dėl jo seksualinio prievartavimo tualete, jokių abejonių nekelia, tačiau, pagrįstas abejones kelia pastarojo nurodytos aplinkybės laike, t. y. ar kaltinamasis tuo metu jau turėjo amžių, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus bei tai, ar išties šią nusikalstamą veiką padarė jo nurodomas asmuo – J. S. Reikia pažymėti, jog kaltinamasis J. S., pripažinęs visas jam pareikštų kaltinimų esmines aplinkybes ir davęs apie tai parodymus, šį epizodą, nuo pat pirminės apklausos, neigia. Kita vertus, DNR tyrimo metu nustatytos aplinkybės, o būtent tai, kad ant A. S. sportinių kelnių rastose sperminio skysčio dėmėsi, be A. S. DNR, buvo rasta ir dar galimai dviejų vyriškos lyties asmenų DNR priemaiša, tačiau ji, pagal tyrimą atlikusių specialistų išvadą, M. J. ir J. S., nepriklauso ( 1 t. b. l. 21-24 ). Nustatyta aplinkybė leidžia įtarti, jog nukentėjusysis A. S. galėjo turėti prievartinius lytinius santykius ne vien su J. S., bet ir kitais asmenimis, tačiau pastarasis apie nekalba.

Todėl nesant galimybių paneigti dėl šio epizodo kylančias abejones, J. S. iš kaltinimo turi būti pašalintas seksualinis A. S. prievartavimas analiniu būdu tualete, o tuo pačiu sumažinta ir kaltinimo apimtis dėl pastarajam inkriminuotų šios veikos padarymo kartų, t. y. iki tiek, kiek pripažįsta pats kaltinamasis. Taipogi mažintinas vienu kartu ir J. S. inkriminuotas mažamečio M. J. seksualinis prievartavimas analiniu būdu 2009-12-21. Kaip jau buvo aukščiau minėta, J. S. teigimu, 2009-12-21, jis lytiškai santykiavo analiniu būdu su M. J. ir A. S., po vieną kartą. Analogiškas aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. J.. Pasak jo, tą patį vakarą, J. „tai“ darė du kartus : su A. ir juo. Be to, M. J. teigimu, J., tame pačiame kambaryje, su juo „tai“ buvo daręs ir anksčiau, o tai, pagal kaltinamojo parodymus, buvo vasarą.

Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra taip svarbu konkretus atliktų nukentėjusiųjų atžvilgiu seksualinio prievartavimo veiksmų skaičius, nes visi šie, pastarųjų atžvilgiu atlikti, laikotarpyje nuo 2009-10-10 iki 2009-12-21, nusikalstami veiksmai, vertinami kaip vienas kiekvieno iš jų atžvilgiu padarytas tęstinis nusikaltimas ir jokios įtakos juridiniam J. S. veikos vertinimui, neturi.

Skiriant kaltinamajam J. S. bausmę atsižvelgiama, kad jis praeityje neteistas, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje 8 klasėje, inkriminuojamas veikas padarė būdamas 14 metų amžiaus, t. y., vos sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus ( LR BK 11 str. 2 d. ). Tačiau, įvertinama ir tai, kad J. S. padarė tris nusikalstamos veikos epizodus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kurie pagal įstatymą priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgiama ir į tai, kad J. S. asmenybė nėra vienareikšmė : iki nusikalstamų veikų padarymo, jis buvo charakterizuojamas neigiamai, jam diagnozuotas socializuoto elgesio sutrikimas. Šiuo metu, kaltinamojo atstovės teigimu, J. S. elgesys keičiasi į gera, pastarasis suprato, jog elgėsi netinkamai, stengiasi mokytis.

J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, padėjo jas išaiškinti ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p. ).

J. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nenustatyta.

Tokiu būdu, įvertinus visas padarytų nusikaltimų aplinkybes, jų pavojingumo laipsnį, nebrandžią kaltinamojo asmenybę, jo socialinį apleistumą – pastarasis augo disfunkciškoje šeimoje ( tėvai asocialūs, nesirūpino vaikais ), kas be jokių abejonių turėjo įtakos, jo ryškiam elgesio sutrikimo formavimuisi, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, kad J. S. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, ką patvirtina ne tik jo atstovės paaiškinimai, bet ir atliktas teismo psichiatrijos, psichologijos tyrimas, kurio metu nustatyta, kad J. S. savo elgesį vertina neigiamai ir atitinkamai dėl to pergyvena, tai, kad savo parodymais pastarasis visgi padėjo išaiškinti padarytas veikas, kas nagrinėjamu atveju yra gana svarbu, jo elgesio teigiamus pokyčius bei tai, kad aplinkybių, sunkinančių kaltinamojo atsakomybę byloje nėra, J. S., taikant LR BK 91 str. 3 d. nuostatas, skiriama laisvės atėmimo bausmė, LR BK 92 str. 1 d. pagrindu atidedant jos vykdymą. Nepilnamečio J. S. teigiami elgesio pokyčiai po nusikaltimų padarymo, leidžia manyti, jog bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

Daiktus turėjusius reikšmės bylos tyrimui : J. S., A. S., M. J. rūbus, užtiesalą, polietileninį maišą bei seilių pavyzdžius, saugomus Vilniaus rajono PK, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti. ( 1 t. b. l. 25 ).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 4 d. ( R. K. seksualinio prievartavimo epizodas ) ir pritaikius LR BK 91 str. 3 d., nuteisti jį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 4 d. ( A. S. seksualinio prievartavimo epizodas ) ir pritaikius LR BK 91 str. 3 d., nuteisti jį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 4 d. ( M. J. seksualinio prievartavimo epizodas ) ir pritaikius LR BK 91 str. 3 d., nuteisti jį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

LR BK 63 str. 3 d. pagrindu subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, galutinę subendrintą bausmę J. S. paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams.

Pritaikius LR BK 92 str. 1 d., 2 d., J. S. paskirtos bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant jį dvylika mėnesių būti namuose nuo 19.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su mokslu ar darbu bei tęsti mokslus.

Bausmės atlikimo pradžią J. S. nustatyti nuosprendžio paskelbimo dieną – 2011-01-28.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, J. S. palikti nepakeistą.

Daiktus turėjusius reikšmės bylos tyrimui : J. S., A. S. ir M. J. rūbus, užtiesalą, polietileninį maišą bei seilių pavyzdžius, saugomus Vilniaus rajono PK, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.