Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Mildai Vilkonienei, Aidai Dailidienei, Laimai Grėbliūnienei, Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorams Vytautui Turauskiui, Jonui Vitkauskui, nuteistajam R. M., jo gynėjui advokatui Vytautui Antanui Vilučiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005-06-23 nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas:

pagal LR BK 223 str. 1 d. – 3 MGL (375 Lt) bauda;

pagal LR BK 300 str. 1 d. – 4 MGL (500 Lt) bauda;

pagal LR BK 24 str. 4 d. 300 str. 1 d.- 5 MGL (625 Lt) bauda;

pagal LR BK 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., bausmes subendrinus visiškai jas sudedant, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 12 MGL (1500 Lt) bauda.

Šiuo nuosprendžiu pagal LR BK 300 str. 1 d., 222 str. 1 d. nuteistos D. B. atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas pagal LR BK 223 str. 1d. už tai, kad laikotarpyje nuo 1997-03-26 iki 2002-03-29, dirbdamas (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, ir pagal LR Buhalterinės apskaitos pagrindų 1992-06-18 įstatymo Nr. 1-2654 24 str., 20 str. bei pagal LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str., 19 str., būdamas atsakingas už šios bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, jos atskaitomybės pateikimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą, nenustatė šios bendrovės dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, dėl ko bendrovėje nebuvo išsaugoti darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai už 1998 metus, ko pasėkoje už laikotarpį nuo 1998-01-01 iki 2002-12-31 nebuvo galima nustatyti iš dalies bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio, struktūros.

Be to, R. M. nuteistas pagal LR BK 300 str. 1 d. už tai, kad būdamas 2002-03-29 atleistas iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų, pasibaigus jo kaip įmonės vadovo įgaliojimams, veikdamas kartu su šios bendrovės vyriausiąja buhaltere D. B., 2002-04-02 suklastojo dokumentus, pasirašydamas (duomenys neskelbtini) prašymą Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai parduoti 400 vnt. PVM sąskaitų-faktūrų ir įgaliojimą Nr. 288325, kuriuos pasirašius ir bendrovės vyriausiajai buhalterei D. B., šiuos suklastotus dokumentus panaudojo, išduodamas juos prekių žinovui A. M., kuris 2002-04-02 suklastotą prašymą bei įgaliojimą pateikęs Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams nupirko 400 komplektų PVM sąskaitų – faktūrų.

Be to, R. M. nuteistas pagal LR BK 24 str. 4 d. 300 str. 1 d. už tai, kad būdamas 2002-03-29 atleistas iš (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigų, pasibaigus jo kaip įmonės vadovo įgaliojimams, veikdamas kartu su šios bendrovės vyriausiąja buhaltere D. B., laikotarpyje nuo 2002-04-02 iki 2002-04-17 organizavo (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų-faktūrų suklastojimą, nurodydamas D. B. apskaitos dokumentuose – PVM sąskaitose-faktūrose, kuriose privaloma fiksuoti įvykusias ūkines operacijas, savo parašu patvirtinti žinomai netikrus duomenis apie laikotarpyje nuo 2002-03-01 iki 2002-03-08 realiai neįvykusias operacijas: sąskaitoje faktūroje LBG Nr.5716371, kad 2002-03-01 Z. S. parduota maišyklė 300 Lt vertės, presavimo pusautomatis 5700 Lt vertės; sąskaitoje faktūroje LBG Nr.5716373, kad 2002-03-04 A. M. parduotas vandens rezervuaras 300 Lt vertės, membraninis siurblys 4600 Lt vertės, vibrosietas 100 Lt vertės; sąskaitoje faktūroje LBG Nr. 5716374, kad 2002-03-06 A. S. parduotas membraninis siurblys 5400 Lt vertės, malūnas 3400 Lt vertės, telferis 160 Lt vertės, svarstyklės 110 Lt vertės; sąskaitoje faktūroje LBG Nr. 5716375, kad 2002-03-07 J. R. parduotas filtpresas 6500 Lt vertės, kamerinė krosnis 3500 Lt vertės, maišyklė 700 Lt vertės, maišyklė 800 Lt vertės, mono siurblys 100 Lt vertės, siurblys 200 Lt vertės; sąskaitoje faktūroje LBG Nr.5716376, kad 2002-03-08 R. M. parduotas vakuumavimo presas 4700 Lt vertės, produktų liejimo pusautomatis 1100 Lt vertės, liejimo pusautomatis 1600 Lt vertės, 2 vnt. presavimo įrangos 250 Lt vertės, presavimo įranga 100 Lt vertės, modeliavimo staklės 300 Lt vertės, laboratorinis įrengimas 1200 Lt vertės, krovininis liftas 500 Lt vertės.

Be to, R. M. nuteistas pagal LR BK 182 str. 2 d. už tai, kad būdamas 2002-03-29 atleistas iš (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigų, pasibaigus jo kaip įmonės vadovo įgaliojimams, 2002-04-17 pateikdamas šios bendrovės buhalterei-kasininkei J. R. laikotarpyje nuo 2002-04-02 iki 2002-04-17 žinomai suklastotas PVM sąskaitas-faktūras LGB Nr. 5716371, 5716373, 5716374, 5716375, 5716376, apie laikotarpyje nuo 2002-03-01 iki 2002-03-08 realiai neįvykusias ūkines operacijas – (duomenys neskelbtini) priklausančių įrengimų pardavimą už 41780 Lt, neįnešant į kasą pinigų, jo nurodymu šių suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu buhalterei-kasininkei J. R. išrašius 2002-04-04 kasos pajamų orderį Nr.36774049, apie pinigų – 41780 litų įnešimą į kasą, bei įtraukus šio kasos orderio duomenis į bendrovės kasos knygą, apgaule savo ir kitų naudai įgijo turtinę teisę į svetimą-(duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės turtą, iš viso 41780 litų sumai, iš kurio savo naudai: pagal PVM sąskaitą faktūrą LBG Nr.5716376 – į vakuumavimo presą 4700 Lt vertės, liejimo pusautomatį 1600 Lt vertės, produktų liejimo pusautomatį 1100 Lt vertės, 2 vnt. presavimo įrangos 250 Lt vertės, presavimo įrangą 100 Lt vertės, modeliavimo stakles 300 Lt vertės, laboratorinį įrengimą 1200 Lt vertės, krovininį liftą 500 Lt vertės; kitų naudai: J. R., pagal PVM sąskaitą-faktūrą LBG Nr.5716375 – į filtpresą 6500 Lt vertės, kamerinę krosnį 3500 Lt vertės, apvalią maišyklę 700 Lt vertės, briaunuotą maišyklę 800 Lt vertės, monosiurblį 100 Lt vertės, siurblį 200 Lt vertės; A. S., pagal PVM sąskaitą-faktūrą LBG Nr. 5716374 – į membraninį siurblį 5400 Lt vertės, malūną 3400 Lt vertės, telferį 160 Lt vertės, svarstykles 110 Lt vertės; A. M., pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija LBG Nr. 5716373 – į vandens rezervuarą 300 Lt vertės, membraninį siurblį 4600 Lt vertės, vibrosietą 100 Lt vertės; Z. S., pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija LBG Nr. 5716371 – maišyklę 300 Lt vertės, presavimo pusautomatį 5700 Lt vertės.

Nuteistasis R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005-06-23 nuosprendį ir jį išteisinti. Skunde nurodo, kad pagrindinio rašytinio įrodymo, kuriuo rėmėsi teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį – FNTT prie LR VRM Kauno apskrities revizijų skyriaus 2003-05-09 akto Nr. 5-2/78 negalima laikyti įrodymu, kadangi dokumentų revizija buvo atliekama praėjus beveik metams po jo atleidimo iš įmonės direktoriaus pareigų, todėl neaišku, kur per tą laiką dingo svarbūs įmonės dokumentai: sutarčių registracijos žurnalai, žiniaraščiai, pareiginės instrukcijos ir kt. Viena iš šį aktą pasirašiusių specialisčių-Z. K., teisme paaiškino, jog revizijos metu nereikalavo, kad būtų pateikti konkretūs dokumentai, apsiribojo tik tais dokumentais, kuriuos pateikė AB (duomenys neskelbtini)“ vadovybė.

Dėl dingusių 1998 m. atlyginimų žiniaraščių teismas jį apkaltino nepagrįstai, kadangi atleidimo iš įmonės vadovo pareigų metu, teismo paskirtas administratorius S. P. nepareiškė jokių pretenzijų dėl kokių nors dokumentų trūkumo. Jo vadovavimo įmonei metu nė karto nedingo jokie svarbūs dokumentai, buvo nustatyta griežta dokumentų saugojimo tvarka. Atlyginimų žiniaraščiai paprasčiausiai buvo nuslėpti nuo revizijos ir tik atlikus kratą ar poėmį, įmonėje būtų buvę galima atrasti visus trūkstamus dokumentus.

Kaltinimą pagal LR BK 300 str. 1 d. teismas grindė tik AB (duomenys neskelbtini) tiekėjo A. M. parodymais, kuris yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, kadangi iki šiol dirba minėtoje bendrovėje ir pats stengėsi išvengti atsakomybės už dokumentų klastojimą. Bendrovėje buvo susiklosčiusi praktika, kad tiekėjas gaudavo tuščius įgaliojimų blankus su jo bei vyr. buhalterės parašais ir pats į įgaliojimo blanką įrašydavo pirkinius bei datas. Įgaliojimus jis, kaip įmonės vadovas, pasirašė 2002-02-28 ir jie galiojo iki 2002-03-31, tai matyti iš įgaliojimų registracijos žurnalo. 2002-04-02 A. M. neišdavė įgaliojimo paimti blankus iš valstybinės mokesčių inspekcijos, jis pats neteisėtai įrašė savo ranka įgaliojimo galiojimo laiką iki 2002-04-02. Be to, D. B., kuri tokiais atvejais tiekėjui išduodavo įmonės registravimo pažymėjimą, jį išdavė ne 2002-04-02, o 2002-03-29.

Kaltinimas pagal LR BK 24 str. 4 d. 300 str. 1 d. jo atžvilgiu iš viso neįrodytas, kadangi sandėlininkė E. P. sąskaitose–faktūrose užfiksavo įvykusias įrengimų pirkimo–pardavimo operacijas, kurios jau anksčiau buvo įformintos pirkimo–pardavimo sutartimis. Sąskaitose–faktūrose pasirašė ne jis, o tuometinis tiekimo skyriaus viršininkas G. V.. Teismas nuosprendyje nenurodė, kaip jis organizavo penkių sąskaitų–faktūrų klastojimą, nurodytas tik faktas, kad jis suklastojo įgaliojimą, pagal kurį sąskaitų–faktūrų blankai buvo gauti iš valstybinės mokesčių inspekcijos.

Apeliantas skunde nurodo, jog teismas pripažindamas jį kaltu dėl sukčiavimo, padarė klaidingas išvadas, kadangi gamyboje nebenaudojami įrengimai buvo parduoti tiems bendrovės dirbantiesiems, kuriems ilgą laiką buvo neišmokami atlyginimai, todėl jokio materialinio nuostolio bendrovė nepatyrė. Teisminio nagrinėjimo metu bendrovės atstovas atsisakė nuo civilinio ieškinio, o sukčiavimo objektyviosios pusės sudėties vienas iš elementų – nukentėjusiojo patirtas materialinis nuostolis. Teismas sąskaitų–faktūrų įforminimą laikė pačiu pirkimo–pardavimo faktu, tačiau sąskaitų–faktūrų išrašymas tebuvo pirkimo–pardavimo sandorių galutinis įforminimas, o patys sandoriai jau buvo įvykę 2002-02-28 – 2002-03-06 laikotarpiu, t.y. jam tebedirbant direktoriumi. Visi dirbantieji, pirkę įrengimus, yra bendrovės akcininkai, todėl teigti, kad jie buvo apgauti, negalima, kadangi jie patys tokius sandorius laikė tinkama išeitimi iš sudėtingos finansinės situacijos. Padengti atlyginimų įsiskolinimus parduodant bendrovės įrengimus, buvo sumanyta 2001 metais, šiuo tikslu 2002-02-28 bendrovės valdyba priėmė nutarimą leisti parduoti įrengimus. Toks nutarimas neprieštaravo LR Akcinių bendrovių įstatymui, nes parduodamo turto dalis neviršijo leistinos 5 proc. ribos. Keturios pirkimo–pardavimo sutartys buvo pasirašytos 2002-02-28, o viena – 2002-03-06, jos visos buvo užregistruotos bendrovės pagrindiniame registracijos žurnale. Nors šis žurnalas yra dingęs, liudytoja A. M. teisme patvirtino, kad sutartys buvo užregistruotos. Įrengimai buvo parduoti teisėtai, iki paskelbiant bendrovei bankrotą.

Dailiosios keramikos akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) savo atsikirtime į nuteistojo R. M. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2005-06-23 nuosprendis, kuriuo nuteistas R. M., yra teisėtas ir pagrįstas. Nuo 1997 metų R. M. netinkamai valdant AB (duomenys neskelbtini), atsirado apyvartinių lėšų stygius, teko imti banko paskolą, vėluojama darbuotojams mokėti atlyginimus. Bendrovės valdyba, vadovaujama R. M., 2002-02-28 priėmė nutarimą leisti gamyboje nebenaudojamus įrengimus parduoti bendrovės dirbantiesiems, kuriems ilgą laiką nebuvo išmokėti jų uždirbti atlyginimai. Negalima sutikti, kad įrengimai buvo parduoti teisėtai, nes nebuvo paskelbtas viešas pirkimo-pardavimo konkursas ir juos įsigijo ne bendrovės dirbantieji ilgą laiką negavę uždirbtų atlyginimų, o tik valdybos pirmininkas ir jos nariai. Nuteistasis skunde nurodo, jog dokumentų reviziją atliekantiems specialistams AB (duomenys neskelbtini) vadovybė tendencingai nepateikė kai kurių dokumentų, tačiau pats R. M. bendrovėje dirbo iki 2003-12-31, todėl jis galėjo suteikti revizoriams tinkamą informaciją. Nekyla abejonių ir dėl dokumentų klastojimo fakto, kai 2002-04-02 valstybinėje mokesčių inspekcijoje įsigytose sąskaitose–faktūrose fiksuojama 2003-03-01 AB bendrovėje pirktų įrengimų operacija.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. M. ir gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teisėtą nuosprendį.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-10-04 nutartyje panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-06 nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nurodė, kad nebuvo įvykdytas BK 3 str. reikalavimas nuosekliai įvertinti kaltininko padarytas veikas pagal baudžiamojo įstatymo galiojimo laike kriterijus. Šie kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi bylą iš naujo nagrinėjančiam apeliacinės instancijos teismui.

R. M. nuteistas už aplaidų apskaitos tvarkymą, padarytą galiojant 1961 m. LR BK 322 str. redakcijai. R. M. pagal kaltinimą šią nusikalstamą veiką baigė daryti 2002-03-29, t.y. iki to laikotarpiu, kol dirbo (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 38 „Dėl teis­mų prak­ti­kos tai­kant Bau­džia­mo­jo ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias bau­džia­mų­jų įsta­ty­mų ga­lio­ji­mą lai­ko at­žvil­giu“ 12, 13 punktai nustato, kad baus­mę su­švel­ni­na toks įsta­ty­mas, ku­ris su­ma­ži­na jos mi­ni­ma­lią, mak­si­ma­lią ar­ba šias abi ri­bas, nu­ma­to nau­ją švel­nes­nę baus­mės rū­šį, pa­ša­li­na pa­pil­do­mas baus­mes, pa­pil­do­mas pri­va­lo­mas baus­mes pa­kei­čia į fa­kul­ta­ty­vias ir pan. Nuo 2003-05-01 įsigaliojęs naujas baudžiamasis įstatymas ne švelnino, o atvirkščiai – griežtino baudžiamąją atsakomybę už aplaidų apskaitos tvarkymą. Naujojo BK 223 str. 1d. sankcija numato alternatyvinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kai tuo tarpu 1961 m. BK 322 str. numatė tik alternatyvinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 3 str. 3d. įsta­ty­mas, nu­sta­tan­tis vei­kos nu­si­kals­ta­mu­mą, griež­ti­nan­tis baus­mę ar­ba ki­taip sun­ki­nan­tis vei­ką pa­da­riu­sio as­mens tei­si­nę pa­dė­tį, grįž­ta­mo­sios ga­lios ne­tu­ri. Taigi dėl aplaidos apskaitos tvarkymo R. M. atžvilgiu turėjo būti taikytas ne naujojo BK 223 str. 1d., o 1961 m. BK 322 str. Kadangi pirmosios instancijos teismas neišanalizavo baudžiamojo įstatymo galiojimo laike klausimo, tai neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir R. M. veiką kvalifikavo ne pagal tą baudžiamąjį įstatymą, pagal kurį reikėjo kvalifikuoti.

Teisėjų kolegijai nustačius, kad R. M. veika dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo turi būti kvalifikuojama pagal 1961 m. BK 322 str., tai ir baudžiamosios atsakomybės senaties terminai turi būti skaičiuojami pagal 1961 m. BK 49 str. Pagal šio straipsnio 1d. 2p. asmuo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jei nuo nusikaltimo padarymo dienos suėjo 3 metai, už kurį gali būti skiriamas laisvės atėmimas ne daugiau kaip 2 metams. Kaip minėta, R. M. jam inkriminuojamą aplaidų apskaitos tvarkymą baigė daryti 2002-03-29. Nežiūrint to, senaties eiga nutrūksta, jeigu prieš sueinant senaties terminams, kaltininkas padaro naują nusikaltimą, už kurį gali būti skiriamas laisvės atėmimas daugiau kaip 2 metams. Senatis šiuo atveju pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai buvo padarytas naujas nusikaltimas. Pagal kaltinimą R. M. naują nusikaltimą – organizavimą suklastoti dokumentus – padarė 2002-04-17. Taigi būtent nuo šios datos ir turi būti skaičiuojamas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo senaties terminas, kuris pagal 1961 m. BK 49 str. 1d. 2p. yra treji metai. Šis terminas suėjo 2005-04-17, todėl šiuo metu R. M. už aplaidų apskaitos tvarkymą negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Teisėjų kolegijai konstatavus, kad yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, R. M. kaltės klausimas dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo neanalizuojamas, o byla šioje dalyje nutrauktina.

Dėl dokumentų suklastojimo ir organizavimo suklastoti dokumentus

Šias abi inkriminuojamas nusikalstamas veikas R. M. padarė galiojant 1961 m. BK 207 str. 1d. redakcijai, todėl būtina nustatyti įstatymo galiojimo laike teisines aplinkybes ir įstatymo taikymo klausimą. 1961 m. BK 207 str. 1d. sankcija numatė šias alternatyvine bausmes: laisvės atėmimą iki 3 metų, pataisos darbus iki 2 metų arba baudą. Naujojo BK 300 str. 1d. numato šias alternatyvines bausmes: laisvės atėmimą iki 3 metų, areštą arba baudą. Senajame BK numatyta pataisos darbų bausmė savo esme yra švelnesnė negu naujajame BK numatyta arešto bausmė, nes galiojusi pataisos darbų bausmė nebuvo susijusi su laisvės atėmimu, tuo tarpu areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas. Nežiūrint to, bauda kaip pagrindinė bausmė pagal 1961 m. BK 32 str. 2d. buvo skiriama nuo 100 MGL, o pagal naujojo BK 47 str. 3d. 2p. už nesunkų nusikaltimą (prie kurių priskiriamas BK 300 str. 1d. numatytas dokumentų suklastojimas ar jų panaudojimas) bauda skiriama iki 100 MGL. Taigi šiuo atveju naujasis BK švelnina kaltininko teisinę padėtį. Pagal minėto LAT teisėjų senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 38 15 punktą tais at­ve­jais, kai nau­ja­sis bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas tuo pat metu ir griežtina ir švelnina bausmę, ne­ga­li­ma iš­syk vie­na­reikš­miš­kai pa­sa­ky­ti, ar nau­ja­sis įsta­ty­mas yra švel­ni­nan­tis bau­džia­mu­mą, ar jį griež­ti­nan­tis. Šis klau­si­mas ga­li bū­ti iš­spręs­tas tik pri­imant nuosp­ren­dį ar­ba nu­tar­tį, at­si­žvel­gus į pa­da­ry­to nu­si­kal­ti­mo pa­vo­jin­gu­mą, kal­ti­nin­ko as­me­ny­bę ir ki­tas by­los ap­lin­ky­bes, tu­rin­čias reikš­mės baus­mės sky­ri­mui. Šios aplinkybės buvo išdėstytos pirmos instancijos teismo nuosprendyje dėl bausmės rūšies parinkimo. Su šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sutinka ir nemato pagrindo jų keisti. Taigi R. M. už dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą bei už organizavimą suklastoti dokumentus paskirta tinkama bausmės rūšis – bauda. Kadangi naujojo BK baudos dydžio nustatymo taisyklės iš esmės skiriasi ir yra švelnesnės negu senajame BK nustatytos baudos skyrimo už dokumentų klastojimą taisyklės, tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. M. nusikalstamos veikos buvo teisingai teismo kvalifikuotos pagal naujojo BK 300 str. 1d. ir BK 24 str. 4 d. 300 str. 1 d.

R. M. veikų kvalifikavimas pagal naująjį BK duoda pagrindą taikyti ir naujajame BK įtvirtintą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutą. Pagal BK 95 str. 1d. 1p. b) pp. apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas praėjus 5 metams nuo padaryto nesunkaus nusikaltimo (veikos, numatytos BK 300 str. 1d., priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų (BK 10 str. 3d.)). Kaip minėta, R. M. jam inkriminuojamą dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą padarė 2002-04-02, o organizavimą suklastoti dokumentus padarė 2002-04-17. Taigi būtent nuo šios datos skaičiuojamas 5 metų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo senaties terminas už abi nusikalstamas veikas. Šis terminas nebuvo nutrūkęs, nes po 2002-04-17 R. M. naujos nusikalstamos veikos nepadarė. Tai reiškia, kad apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo senaties terminas suėjo 2007-04-12, o šiam terminui suėjus baudžiamasis procesas yra negalimas ir turi būti nutrauktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki įsiteisėjusio nuosprendžio priėmimo. Nors pirmos instancijos teismas priėmė nuosprendį 2005-06-23, tačiau jis iki šiol dar nėra įsiteisėjęs, todėl dar nėra ir negali būti realizuota baudžiamoji atsakomybė, kaltininkui negali kilti jokios neigiamos pasekmės. Pagal LR Konstitucijos 31 str. 1d. asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taigi senaties terminas skaičiuojamas ne iki teismo nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, todėl senaties terminus ir to procesines pasekmes gali taikyti ir pirmos, ir apeliacinės instancijos teismai.

Teisėjų kolegijai konstatavus, kad yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, R. M. kaltės klausimas dėl dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo bei organizavimo suklastoti dokumentus neanalizuojamas, o byla šioje dalyje nutrauktina.

Dėl R. M. veikos kvalifikavimo pagal BK 182 str. 2d.

R. M. inkriminuoto sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti.

Apylinkės teismas konstatavo, kad apeliantas kaltinime nurodytus įvarius įrengimus įgijo savo bei kitų asmenų naudai apgaulės būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu ši pirmos instancijos teismo išvada neteisinga. Byloje neginčijama, kad įmonėje, kuriai vadovavo nuteistasis, nebuvo mokami atlyginimai darbuotojams, todėl buvo ieškoma būdų kaip padengti įsiskolinimus darbuotojams. Tokiu atveju darbuotojams buvo parduoti įmonėje nenaudojami įrengimai, o šie įrengimų pirkimo-pardavimo sandoriai tarp R. M. ir įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojų buvo sudaryti R. M. dar dirbant įmonės generaliniu direktoriumi. Šią aplinkybę nurodė ir pats nuteistasis savo apeliaciniame skunde. Be to, padengti atlyginimų įsiskolinimus darbuotojams jiems parduodant įrengimus buvo galima remiantis įmonės valdybos 2002-02-28 nutarimu (6 T, b.l. 5). Nors šio dokumento originalas neišlikęs, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti jo buvimu. Apeliacinės instancijos teismui iš naujo apeliacine tvarka nagrinėjant bylą pagal R. M. apeliacinį skundą, teismo posėdyje liudytojais apklausti D. B., J. R. ir Z. S. patvirtino, jog toks įmonės valdybos nutarimas buvo, liudytojai jį yra matę ir parodė, kad jo pagrindu įmonės darbuotojams buvo pardavinėjami įrengimai, kurių bendra vertė 41 780 Lt. Šios aplinkybės neduoda pagrindo R. M. veikoje konstatuoti esminį sukčiavimo požymį – apgaulę. Įmonės darbuotojai savo noru pirko įmonės įrengimus, žinodami apie įmonės „Jiesia“ sunkią ekonominę padėtį, taigi jie nebuvo apgauti.

Nežiūrint to, tokia R. M. veika, pasireiškusi tuo, kad dėl R. M. vadovaujamos bendrovės „Jiesia“ nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, R. M. 2002 m. kovo 1-8 dienomis patenkino tik keleto iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, turi būti kvalifikuojama ne kaip sukčiavimas, o kaip skolininko nesąžiningumas pagal BK 208 str. 1d. Toks R. M. veikos perkvalifikavimas nereiškia apeliacinio skundo ribų viršijimo, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės nesikeičia, o jo veika perkvalifikuojama į lengvesnį nusikaltimą.

Tai, kad R. M. vadovaujama bendrovė „Jiesia“ buvo nemoki, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, patvirtina Kauno apygardos teismo 2002-03-13 nutartis įmonei (duomenys neskelbtini) iškelti bankroto bylą, kuri įsiteisėjo 2002-03-21 (7 T, b.l. 105-06). Šioje nutartyje konstatuota, kad įmonės nemokumas pagrįstas bendrovės balansu, įmonės veikla pripažinta nuostolinga, įmonei debitoriai skolingi 2 722 225 Lt, o bendrovė skolinga kreditoriams 16 702 760,45 Lt. Nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo matyti, kad įmonės kreditorius sudarė darbuotojai, tiekėjai, mokesčių inspekcija ir VSDFV. Taigi akivaizdu, kad R. M. iki bankroto bylos iškėlimo, kaip generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas turėdamas teisę spręsti dėl įmonės turto disponavimo, įmonei priklausančius įrengimus 2002 m. kovo 01-08 dienomis pardavė įmonės darbuotojams. Tai, kad įmonės įrengimai buvo parduoti įmonės darbuotojams kaip kreditoriams ir kad įrengimai buvo parduoti minimu laiku, nustatyta dokumentinės revizijos akte (2 T, b.l. 99-100). Parduotų įrengimų 41 870 Lt vertė nustatyta taip pat šiuo minėtu aktu, todėl pripažintina, kad šia suma dėl R. M. kaltės buvo padaryta turtinės žalos kitiems įmonės kreditoriams, o būtent tiekėjams, mokesčių inspekcijai ir VSDFV. Taigi R. M. veikoje yra visi BK 208 str. 1d. numatyto nusikaltimo požymiai, todėl pagal šį straipsnį turėjo būti kvalifikuota R. M. veika.

Sprendžiant įstatymo galiojimo laike klausimą, pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė už skolininko nesąžiningumą buvo numatyta ir 1961 m. BK 316 str., kurio sankcijoje nustatytos bausmės buvo griežtesnės, negu naujojo BK 208 str. Tai reiškia, kad naujasis baudžiamasis įstatymas lengvina nuteistojo teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią.

R. M. veikos perkvalifikavimas iš BK 182 str. 2d. į 208 str. 1d. duoda pagrindą taikyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutą. Pagal BK 95 str. 1d. 1p. b) pp. apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas praėjus 5 metams nuo padaryto nesunkaus nusikaltimo (veika, numatyta BK 208 str. 1d., priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 10 str. 3d.)). Kaip minėta, R. M. jam inkriminuojamą skolininko nesąžiningumą padarė (baigė daryti) 2002-03-08. Nežiūrint to, senaties eiga nutrūksta, jeigu iki senaties termino pabaigos kaltininkas padaro naują nusikalstamą veiką. Senaties eiga šiuo atveju pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kai buvo padaryta nauja nusikalstama veika. Pagal kaltinimą R. M. naują nusikaltimą – organizavimą suklastoti dokumentus – padarė 2002-04-17. Taigi būtent nuo šios datos ir turi būti skaičiuojamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, kuris pagal BK 95 str. 1d. 1p. b) pp. yra 5 metai. Šis terminas suėjo 2007-04-17, todėl šiuo metu R. M. už skolininko nesąžiningumą negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o byla šioje dalyje turi būti nutraukta.

Dėl nuteistosios D. B. baudžiamosios atsakomybės

Nors nuteistosios D. B. atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota, tačiau jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistajam, kuris apskundė nuosprendį, tai remdamasis pagrindais, taikytiniems ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastarajam (BPK 320 str. 5d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto R. M. atžvilgiu nuosprendis švelninamas, nes, pritaikius apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, jo atžvilgiu byla pagal visus kaltinimus nutraukiama. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 26 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 15 punktą švelnindamas nuosprendį nuteistiesiems, dėl kurių nuosprendis apskųstas, apeliacinės instancijos teismas privalo svarstyti, ar nuosprendžio pakeitimo pagrindai, neliečia nuteistųjų, dėl kurių jis neapskųstas. Teisėjų kolegija, remdamasi BPK 320 str. 5d. norma, tikrina, ar nuteistosios D. B. atžvilgiu taikytinas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutas.

Byloje nustatyta, kad D. B. nuteista pagal BK 300 str. 1d. už tai, kad ji būdama dailiosios keramikos AB „Jiesia“ buhalteres, veikdama bendrininkų grupėje su R. M. 2002-04-02 suklastojo dokumentus, t.y. pasirašė R. M. prašymą Kauno apskrities VMI parduoti 400 vnt. PVM sąskaitų-faktūrų ir įgaliojimą Nr. 288325, išduotą prekių žinovui A. M., žinodama, kad R. M. neturėjo teisės surašyti tokių dokumentų, nes iš generalinio direktoriaus pareigų dailiosios keramikos AB „Jiesia“ 2002-03-29 buvo atleistas.

Iš kaltinimo matyti, kad D. B. dokumentų klastojimą baigė daryti 2002-04-02. Už šią veiką atsakomybę numatančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laike klausimo bei baudžiamosios atsakomybės senaties termino taikymo klausimo sprendimas yra toks pat kaip ir nuteistojo apelianto R. M. atžvilgiu, t.y. D. B. veika dėl dokumentų klastojimo kvalifikuotina pagal naujojo BK 300 str. 1d. bei taikytinas 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Nustatyta, kad D. B. po jai inkriminuoto dokumentų suklastojimo nuo 2002-04-02 iki 2002-04-17 apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl dokumentų suklastojimo pradedamas skaičiuoti nuo 2002-04-17, o baigėsi 2007-04-17. Atsižvelgiant į tai, byla dėl dokumentų klastojimo turi būti nutraukta ir D. B. atžvilgiu.

Dėl kitos D. B. veikos – apgaulingo apskaitos tvarkymo – baudžiamosios atsakomybės senaties termino taikymo klausimas priklauso nuo taikytino baudžiamojo įstatymo. Nustatyta, kad D. B. apgaulingai įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė nuo 2002-04-02 iki 2002-04-17, t.y. nusikalto 1961 m. BK galiojimo metu. Tuo metu baudžiamąją atsakomybę už šią veiką numatė 1961 m. BK 323 str. 1d., kurio sankcijoje buvo numatytos šios alternatyvinės bausmės: laisvės atėmimas iki 3 metų, pataisos darbai iki 2 metų arba bauda. Šiuo metu galiojantis BK tokios nusikalstamos veikos sudėtį numato 222 str. 1d., kurios sankcijoje yra šios alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų. Iš šių sankcijų analizės matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas nustatė švelnesnę kaltininko teisinę padėtį, todėl jis ir turi būti taikomas. Apylinkės teismas šio įstatymo galiojimo laike klausimo nesprendė, todėl D. B. veiką neteisingai kvalifikavo pagal naujojo BK 222 str. 1d. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija šios nuteistosios veiką perkvalifikuoja į 1961 m. BK 323 str. 1d.

Teisėjų kolegijai nustačius, kad veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas D. B. buvo švelnesnis, tai ir baudžiamosios atsakomybės senaties terminai turi būti skaičiuojami pagal 1961 m. BK 49 str. Pagal šio straipsnio 1d. 3p. asmuo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jei nuo nusikaltimo padarymo dienos suėjo 5 metai, už kurį gali būti skiriamas laisvės atėmimas ne daugiau kaip 5 metams. Kaip minėta, D. B. jai inkriminuojamą apgaulingą apskaitos tvarkymą baigė daryti 2002-04-17. Kadangi po šios veikos padarymo daugiau ji nusikalstamų veikų nepadarė, todėl baudžiamosios atsakomybės senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2002-04-17. Šis senaties terminas suėjo 2007-04-17, todėl šiuo metu D. B. už apgaulingą apskaitos tvarkymą negali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn ir byla šioje dalyje jos atžvilgiu nutrauktina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BK 3 str., 95 str., BPK 3 str. 1d. 2p., 326 str. 1d. 2p., 327 str. 1p., 326 str. 2d. 2p., 328 str. 1p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 23 d. nuosprendį panaikinti.

R. M. nusikalstamą veiką dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo iš LR BK 223 str. 1d. perkvalifikuoti į 1961 m. LR BK 322 str. Taikyti 1961 m. LR BK 49 str. 1d. 2p. ir baudžiamąją bylą nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

R. M. nusikalstamą veiką iš LR BK 182 str. 2d. perkvalifikuoti į LR BK 208 str. 1d. Taikyti LR BK 95 str. 1d. 1p. b) pp. ir baudžiamąją bylą nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Dėl R. M. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1d., padarymo taikyti LR BK 95 str. 1d. 1p. b) pp. ir baudžiamąją bylą nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Dėl R. M. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 24 str. 4d. 300 str. 1d., padarymo taikyti LR BK 95 str. 1d. 1p. b) pp. ir baudžiamąją bylą nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

D. B. nusikalstamą veiką dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo iš 222 str. 1d. perkvalifikuoti į 1961 m. BK 323 str. 1d. Taikyti 1961 m. LR BK 49 str. 1d. 3p. ir baudžiamąją bylą nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Dėl D. B. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1d., padarymo taikyti LR BK 95 str. 1d. 1p. b) pp. ir baudžiamąją bylą nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

R. M. ir D. B. kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – panaikinti.

Civilinio ieškovo DK AB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktinius įrodymus: filtpresą, inv.nr. 422027, membraninį siurblį, inv. nr.05-0321, malūną, inv.nr.42-3011, telferį, inv.nr.41-2023, svarstykles, inv.nr.47-5270, vakuumavimo presą, inv.nr.05-0413, liejimo pusautomatį, inv.nr.44-1910, produktų liejimo pusautomatį, inv.nr.05-0363, presavimo įrangą, inv.nr.44-2708, presavimo įrangą, inv.nr.44-2709, presavimo įrangą inv.nr.44-2710, modeliavimo stakles, inv.nr.44-3436, laboratorinį įrengimą, inv.nr.47-1879, krovininį liftą, inv.nr.05-0405, kamerinę krosnį, inv.nr.44-3348a, maišyklę, inv.nr.05-0370, maišyklę, inv.nr. 05-0360, mono siurblį, inv.nr.05-0310, siurblį, inv.nr. 44-5230, vandens rezervuarą, inv.nr.11-129, maišyklę, inv.nr.05-0385, presavimo pusautomatį, inv.nr.44-1989, membraninį siurblį, inv.nr.05-0324, vibrosietą, inv.nr.44-2073, saugomus DK AB (duomenys neskelbtini) jai grąžinti.