- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- e2-11681-845/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06648-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė
- Ieškovas
- ADB „Gjensidige“
- Atsakovas
- Ž. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei Ž. M. dėl išmokėtų sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ADB „Gjensidige“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei Ž. M. (toliau – atsakovė), prašydama priteisti 552,98 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019-09-12 iš atsakovės buto buvo užlietas kitas apačioje esantis butus, kuris buvo apdraustas pagal Gyventojų turto draudimo sutartį. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, todėl draudėjui buvo išmokėta 552,98 Eur draudimo išmoka. Nurodė, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovės buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Pasak ieškovės, ji privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktu atsiliepimu nurodė, kad pripažįsta, jog žala galimai jos veiksmais buvo padaryta, tačiau nesutiko su prašoma priteisti suma. Teigė, kad apžiūrėjusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog sugadinimo dydis siekė apie 2 – 2,5 kv. m. Atsakovės manymu, turto apžiūros akte nurodyti sugadinimo dydžiai yra sąmoningai užaukštinti ir galimai suklastoti; pasak atsakovės, teismas negali vadovautis ieškovės pateiktu turto apžiūros aktu ir jo pagrindu priimti sprendimą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio pagrindu, jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą, taip pat trumpai išdėstyti motyvus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į EŽTT formuojamą praktiką dėl rašytinių teismo posėdžių (Eriksson v. Sweden, no. 60437/08, 12 April 2012, § 64-65), teismas išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir draudėja (D. G.) sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (GJELT Nr. 2281844), kuriuo apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini) (teismas nenurodo bylos lapų, kadangi Liteko sistemoje nepavyko suformuoti bylos). 2019 m. rugsėjo 12 d. ieškovė gavo pranešimą apie įvykusį įvykį, kurio metu butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užpiltas iš viršuje esančio atsakovės buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 12 d. buvo sudarytas Turto apžiūros aktas CLT1953831, kuriuo buvo patvirtinti buto lubų (17,5 kv. m.) ir sienų (21,26 kv. m.) sugadinimai bei sudaryta 2019 m. rugsėjo 12 d. nekilnojamo turto žalos skaičiuoklė 552,98 Eur sumai. Pagal 2019 m. rugsėjo 26 d. pranešimą Nr. S04-880872, buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei buvo išmokėta 552,98 Eur draudimo išmoka. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 27 d. išsiuntė atsakovei pretenziją Nr. S04-880941 dėl išmokėtos žalos atlyginimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atlyginusi žalą ieškovei (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog įvykis buvo pripažintas draudiminiu ir ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo draudėjai 552,98 Eur dydžio draudimo išmoką, tai patvirtina ieškovės 2019-09-26 pranešimas Nr. S04-880872 dėl žalos atlyginimo. Taigi, ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str. 1 ir 3 d.). Atsakovė paties užpylimo fakto neginčijo, tačiau ginčijo žalos dydį.
Pažymėtina, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Nurodyta prievolė atsakovui kiltų tik konstatavus visas deliktinės atsakomybės sąlygas, t. y.: 1) atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Kasacinis teismas 2008-05-29 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-299/2008 pažymėjo, jog turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.
Byloje konstatuota, jog Draudimo sutarties galiojimo metu 2019-09-12 draudėjai priklausantis butas buvo užlietas lubų, sienų, grindų zonose, apgadintos durys, langai, virtuviniai baldai; tai patvirtina 2019-09-12 Turto apžiūros aktas, kuriame detalizuotas nuostolio aprašymas – turto būklė po įvykio bei apibrėžti pažeidimų pobūdis ir kiekiai; užliejimo faktą patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos. Civilinėje teisėje asmens veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, kai šiais veiksmais pažeidžiamas tiesiogiai įstatyme įtvirtintas draudimas, kai asmuo nevykdo ar netinkamai vykdo įstatyme ar sutartyje nustatytas pareigas, ar net kai pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Sprendžiant, ar atsakovė privalo atlyginti padarytą žalą, svarbu nustatyti, ar ji pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris tiesiogiai ribojasi su po juo esančiu draudėjai priklausančiu butu. Byloje faktas, jog draudėjai priklausantis butas buvo užlietas ir padaryta žala luboms, sienoms, grindims, baldams, konstatuotas (Turto apžiūros aktas).
Pažymėtina, jog tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų. Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodomus, teismas sprendžia, jog byloje yra pakankami ir patikimi duomenys, patvirtinantys, jog pavojingas, gadinantis turtą poveikis buvo iš atsakovės valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Juolab, kad atsakovė neginčijo fakto, kad draudėjos butas buvo užlietas iš jai priklausančio buto.
Ginčas nagrinėjamojoje byloje yra kilęs dėl žalos dydžio. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 552,98 Eur žalą, teigdama, jog ji buvo padaryta draudėjos turtui, kurią ji ir išmokėjo draudėjai; kadangi įvykis buvo pripažintas draudiminiu, ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo draudėjai 552,98 Eur dydžio draudimo išmoką. Taigi ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str. 1 ir 3 d.).
Pažymėtina, kad atsakovė turėjo pareigą tinkamai naudoti ir prižiūrėti jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, o tuo pačiu ir jose esantį turtą (inžinierinę įrangą ir pan.). Tuo tarpu byloje esančių duomenų pakanka išvadai, jog atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.), dėl ko buvo užlietas draudėjai priklausantis butas. Ieškovė, prašydama priteisti patirtą žalą, rėmėsi 2019-09-12 Turto apžiūros aktu CLT1953831 bei nekilnojamo turto žalos skaičiuokle; taigi žalos faktas pagal CK 6.249 str. 1 d. byloje konstatuotas. Nagrinėjamojoje byloje atsakovė ginčijo ieškovės patirtų nuostolių dydį, teigdama, jog Turto apžiūros akte nustatyti žalos plotai yra padidinti ir galimai suklastoti. Pažymėtina, jog civilinėje teisėje galioja taisyklė, jog įrodinėja tas, kas teigia; tuo tarpu atsakovė, ginčydama ieškovės pateiktus įrodymus, duomenų, paneigiančių ieškovės paskaičiavimus, nepateikė. Pabrėžtina, jog spėlionės ir samprotavimai nėra įrodymai CPK 177 str. prasme. Sprendžiant dėl ieškovės pateiktų įrodymų, teismas vertina juos kaip išsamius ir patikimus, todėl vadovaujasi jais priteisdamas patirtą žalą (CPK 185 str.).
Pažymėtina, kad pažeidimas turi būti susietas su konkrečiu asmeniu, kadangi konkretaus asmens veika priežastiniu ryšiu turi būti surišta su žalos kilimo faktu. Priežastinį ryšį turi įrodyti ieškovas, todėl jam tenka pareiga nurodyti konkretų asmenį, atsakingą už žalą, bei patvirtinti, kad žala yra šio asmens veikos pasekmė. Atsakovė nagrinėjamoje byloje neginčijo fakto, jog draudėjos butas buvo užlietas iš jai priklausančio buto. Teismui konstatavus, jog žala atsirado dėl atsakovės netinkamo pareigų vykdymo, dėl ko buvo užlietas draudėjos butas, darytina išvada, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad atsakovė turėjo pareigą rūpintis jai priklausančiu turtu, t. y. tinkamai prižiūrėti jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose esantį turtą, kad nebūtų padaryta žalos (CK 6.1015 str. 1 ir 3 d.). Pagal CK 6.1015 str. 1 d., jei draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi, ieškovei priteistina iš atsakovės 552,98 Eur draudimo išmoka.
Kadangi atsakovė pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminą, remiantis CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d., iš jos priteistinos ieškovės naudai 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, t. y. 552,98 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti visiškai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovės priteistinos ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 269-270 straipsniais, 307 straipsniu, 441 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės ADB „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, naudai 552,98 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt du eurus 98 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą (552,98 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.