Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-08-28 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2445-1058/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-08-28
Bylos Nr.
e1-2445-1058/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31241-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2445-1058/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31241-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.1.4; 25.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2020 m. rugpjūčio 5 d., apie 19.24 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio matuokliu nustatyta 1,73 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d., apie 19.15 val., nusipirkęs litrą alaus, šį alų išgėrė važiuojant namo iš garažo. Ji vežė draugas savo automobiliu. Atvažiavo į savo namo kiemą, kur stovėjo jo sūnaus automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį jis sugalvojo pervaryti iš kelio į kiemą, t. y. pravažiuoti apie 50 metrų. Jis atsisėdo už vairo, užkūrė variklį ir automobilį pervarė į namo kiemą. Kai pervarė automobilį, variklis dar nebuvo užgesintas ir tuo metu prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Važiuojant šiuo automobiliu jis kalbėjo telefonu, dėl to policija ir privažiavo. Prie jo priėjo policijos pareigūnas pasakė, kad jis pažeidė KET, kalbėdamas už vairo telefonu. Po to, policijos pareigūnas pajautė alkoholio kvapą, pamatė, kad ant priekinės keleivio sėdynės guli dar vienas alaus butelis. Policijos pareigūnas jam pasakė išjungti variklį, jis išjungė, po to policijos pareigūnas atnešė alkotesterį. Davė jam pasitikrinti, jis pirmą kartą pripūtė 1,76 promilių, antrą kartą pripūtė – 1,73 promilių, buvo sulaikytas. Jis nei savo, nei sūnaus automobiliu nesinaudoja, nes jam už girto vairavimą 2019 m. atėmė vairuotojo pažymėjimą, kurio šiuo metu neturi. Tiesiog norėjo pastatyti sūnaus automobilį ir niekur daugiau nevažiuoti. Vairuojant sūnaus automobilį net negalvojo, kad „pripūs“ daugiau nei 1,51 promilę, nes išgėrė prieš 5 min. iki šio vairavimo tik 1 litrą alaus ir jautėsi gerai (b. l. 52).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. N. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d., apie 19.15 val., patruliavimo metu, Vilniuje, Pergalės gatvėje pastebėjo vairuotoją su „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis. Apie 19.17 val., sustabdžius minėtą automobilį (duomenys neskelbtini), priėjus ir prisistačius prie automobilio, vairuotojas A. P. jam pasirodė neblaivus. Iš jo salono sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojas kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti, todėl vairuotojui buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą ir buvo paklausta prieš kiek laiko vartojo alkoholį. A. P. atsakė, kad alkoholinius gėrimus vartojo ryte, po pietų ir prie parduotuvės, nuo kurios ir važiavo namo. Patikrinus A. P. per Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos centrinę duomenų bazę paaiškėjo, kad pastarasis yra praradęs vairuotojo pažymėjimą. A. P. pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,76 promilių girtumas, o antru pūtimu, po 15 min., buvo nustatytas 1,73 promilių girtumas. Automobilis buvo priverstinai išgabentas į saugojimo aikštelę Vilniuje, Eišiškių pl. 127. A. P. buvo sulaikytas ir pristatytas į OVS (b. l. 29). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio I. N. tarnybiniame pranešime. Papildomai nurodyta, kad buvo filmuota su Body Cam 1718 (b. l. 14).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. P. (S. P.) parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su savo tėvais. Turi savo vardu registruotą automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 3 d. jis išvažiavo poilsiauti į Lenkiją. Automobilį paliko gatvėje prie savo namo, (duomenys neskelbtini). Jo tėvas A. P. liko namuose. 2020 m. rugpjūčio 6 d., dienos metu sužinojo, kad tėvas 2020 m. rugpjūčio 5 d., vakare buvo sulaikytas su jo automobiliu, kai automobilį vairavo būdamas neblaivus jų namo kieme (duomenys neskelbtini). Jis tėvui pretenzijų neturi, tėvas laisvai galėjo naudotis jo automobiliu. Prašo jam grąžinti automobilį, kuris yra nuvežtas į saugomą aikštelę (b. l. 33).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. P. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. A. P. 2020 m. rugpjūčio 5 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 19.24 val. buvo nustatytas 1,76 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 19.41 val. A. P. nustatytas 1,73 promilių girtumas. Kaltinamasis A. P. tikrinimo rezultatų neginčijo, su jais sutiko, neblaivumo patikrinimo aktą pasirašė (b. l. 22).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d., 19.24 val. A. P. buvo nustatytas 1,76 promilių neblaivumas, o 19.41 val. nustatytas 1,73 promilių neblaivumas (b. l. 24-25). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 23).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra S. P. (b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „VW Passat“ (1996 m.) kaina Lietuvoje yra 690 EUR (su PVM) (b. l. 38).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, tarnybinis pranešimas, alkotesterio parodymai, neblaivumo nustatymo aktas. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad A. P. vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta alkoholio koncentracija 1,73 promilės), todėl kaltinamojo A. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis A. P. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko. Prašė leisti mokėti baudą dalimis (b. l. 74-76).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia itin didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmens, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir, pavartojęs alkoholio iš karto sėdo už automobilio vairo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. P. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. P. anksčiau neteistas (b. l. 69), baustas administracine tvarka, taip pat eilę kartų bausta už KET pažeidimus, tarp jų ir vairavimą esant neblaiviam, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 70-72), dirba (b. l. 67), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 75 MGL bauda, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. P. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Teismas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamuoju įsakymu (nuosprendžiu) paskirtos baudos sumokėjimo dalimis (išdėstymo). Taigi A. P. prašymas, išdėstyti skirtiną baudą dalimis, negali būti tenkinamas. Vis tik teismas konstatuoja, jog savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis kaltinamajam, įvertinus skiriamos baudos dydį bei siekiant sudaryti galimybę sumokėti baudą be priverstinio jos išieškojimo, gali būti nustatytas 15 mėnesių (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

A. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad teisė vairuoti jam yra atimta, tačiau Teismų praktikoje pabrėžiama, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys bylose Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-122/2012). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise turi prevencinę paskirtį ir apima draudimą įgyti specialiąją teisę teismo nustatytu terminu. A. P. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholio iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo tokios būklės neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė jam buvo atimta už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kita vertus prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant A. P. naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Nagrinėjamu atveju A. P. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo A. S. (A. S.) 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu buvo pritaikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, tačiau negalima teigti, jog būtent nuo šios dienos iš kaltinamojo realiai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, kadangi kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresniojo specialisto 2019 m. spalio 21 d. nutarimu A. P. už vairavimą esant neblaiviam atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių laikotarpiui. Taigi teisė vairuoti transporto priemones kaltinamajam buvo atimta gerokai anksčiau nei padaryta nagrinėjama nusikalstama veika (atimta dar 2019 m.) ir šiuo metu jis galiojančio vairuotojo pažymėjimo, atitinkamai ir teisės vairuoti transporto priemones bet kuriuo atveju neturi ir nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo. Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bylos duomenimis automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusikaltimo padarymo metu vairavo A. P., priklauso jo sūnui S. P.. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas žinojo ar galėjo žinoti, jog jam priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. A. P. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, piktybiškai nepaisė KET reikalavimų, pavartojęs alkoholio iš karto sėdo už automobilio vairo, automobilį vairavo darbo dieną, gyvenamajame rajone. Anksčiau A. P. net du kartus administracine tvarka yra baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau akivaizdu, jog išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė. Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos konfiskavimas. Vadovaujantis galiojančia teismų praktika konfiskuotina automobilio vertė nustatytina atsižvelgiant į VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodytą automobilio vidutinę kainą su PVM, t. y. 690 EUR (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d., 19.26 val. iki 2020 m. rugpjūčio 6 d., 12 val., t. y. vieną dieną (b. l. 46-48, 53), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 54-55, 56-57) – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti 50 MGL (2 500 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, A. P. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d., 19.26 val. iki 2020 m. rugpjūčio 6 d., 12 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę – 48 MGL (2 400 EUR) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per penkiolika mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išieškoti iš A. P. valstybės naudai 690 EUR sumą, atitinkančią automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.

A. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdymą – panaikinti.

Išaiškinti A. P., kad:

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per penkiolika mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė