Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-09-12 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės sargybų būrio M. G. 2011-04-07 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad R. G. 2011-04-07, apie 21 val. 15 min., būdamas pasienio ruože Mociškių kaimo ribose, Pagėgių sav., įžeidinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno D. Č. garbę ir orumą, išreikšdamas žodžiu ir kūno gestais, tai yra, dokumentų patikrinimo metu R. G. VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės sargybų būrio pasieniečiui D. Č. pasakė necenzūrinį žodį ir ranka perbraukė žemiau juosmens iš viršaus į apačią, tuo padarydamas administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 2 d.

Kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įžeidė pareigūno D. Č. garbę ir orumą žodžiais ir nepadoriais gestais. Nuo pat administracinio teisės pažeidimo bylos pradžios jis nurodė, kad pareigūnams girdint jis pasakė frazę „Eisiu šikt ir pasą nešiuos", tačiau ši frazė nebuvo adresuota nei vienam iš pareigūnų, o buvo bendrai išsakyta jo nuomonė vertinant susiklėsčiusią situaciją.

Tauragės rajono apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad VSAT pareigūnai R. M. ir D. Č. teisėtai vykdė pareigas pasienio ruožo teritorijoje. Kadangi tariamo pažeidimo vieta nėra laikytina pasienio ruožo teritorija - visi pareigūnų R. M. bei D. Č. veiksmai stabdant jo vairuojamą transporto priemonę, tikrinant jo ir jo sutuoktinės dokumentus, apžiūrint transporto priemonę, nėra laikytini teisėtais.

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad proceso dalyviai nurodė skirtingą tikrinimo laiką. Nurodo, kad jo ir liudytojos G. G. paaiškinimai, dėl tikrinimo laiko, yra analogiški, o pareigūnų - prieštaringi ir šių paaiškinimų paklaida yra tikrai didelė (nuo 2 iki 20 min.) , todėl teismas nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais pareigūnų parodymais ir padarė neteisingą išvadą, kad nėra duomenų apie tai, kad VSAT pareigūnai būtą sąmoningai vilkinę ar nepateisinamai ilgai tikrinę dokumentus.

Tauragės rajono apylinkės teismas atsisakė Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-18 nutarimą prijungti prie bylos, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Prašymas prijungti prie bylos minėtą nutarimą buvo teikiamas taip pat siekiant išvengti situacijos, kai skirtingi teismai tą pačią situaciją vertina skirtingai.

Tauragės rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą nurodė, kad G. G. parodymai yra šališki. Jis tą patį gali pasakyti apie pareigūnų parodymus, kurie yra suinteresuoti patenkinti savo ambicijas ir pademonstruoti valdžią virš paprasto ūkininko bei apsiginti save dėl netinkamos patikros procedūros atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

R. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutarimas, kuriuo R. G. nubaustas už ATPK 187 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, yra teisėtas ir pagrįstas. Pagal ATPK 9 str. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.).

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 187 str. 2 d. užtraukia policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės saugumo departamento pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Ši teisės norma priskiriama tai kategorijai administracinių teisės pažeidimų, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 6 d., kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 str.). Pagal ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010).

R. G. neprisipažįsta padaręs ATPK 187 str. 2 dalyje numatyta pažeidimą. Apeliacinės instancijos nuomone, R. G. kaltė įrodyta. R. G. iškelta versija, jog jis necenzūrinių žodžių nevartojo ir nepadorių gestų nerodė yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, R. G. įžeidinėjo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, mojavo rankomis. Į perspėjimus pažeidėjas nereagavo, buvo perspėtas nutraukti neteisėtus veiksmus, bet jų nenutraukė, todėl, atvykus pasitirpinimui, jis buvo sulaikytas. Atkreiptinas dėmesys, kad R. G. išlipęs iš mašinos pirmas pradėjo priekaištauti, kad ilgai tikrinami dokumentai, taip pradėdamas konfliktuoti su pareigūnais. Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, teismo posėdyje, o taip pat ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, jos papildo viena kitą ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl įvertinus visa tai netikėti tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek ir administracinio teisės pažeidimo protokole pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareigūnai asmeniškai pažinotų pažeidėją R. G., iki įvykio būtų su juo susipykę ir būtų suinteresuoti nepagrįstai ir be jokios priežasties kaltinti jį šių pažeidimų padarymu. Pažymėtina, kad R. G. aplinkybių, galinčių sukelti abejones pareigūnų nurodytų aplinkybių teisingumu, apeliaciniame skunde nenurodė. Įvertinęs visa tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas visiškai teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog R. G. įžeidė pareigūno D. Č. garbę ir orumą.

Teigiama, kad Tauragės rajono apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad VSAT pareigūnai R. M. ir D. Č. teisėtai vykdė pareigas pasienio ruožo teritorijoje. Kadangi tariamo pažeidimo vieta nėra laikytina pasienio ruožo teritorija - visi pareigūnų R. M. bei D. Č. veiksmai stabdant jo vairuojamą transporto priemonę, tikrinant jo ir sutuoktinės dokumentus, apžiūrint transporto priemonę, nėra laikytini teisėtais.

Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra svarbu nustatyti, ar pareigūnai vykdė pareigas pasienio ruožo teritorijoje ar visiškai šalia jos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šiuo atveju taip pat neturi reikšmės subjektyvus R. G. suvokimas, ar jis suprato, kad randasi pasienio ruože, ar ne. Kaip ir pats pripažįsta, R. G. pakluso pareigūnų reikalavimams pateikti dokumentus, tačiau dėl neva ilgos dokumentų tikrinimo procedūros pradėjo reikšti jiems pretenzijas ir kelti konfliktinę situaciją, ko pasėkoje ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pažymėtina, kad pareigūnai sustabdė transporto priemonę tamsiu paros metu, atvažiuojančią nuo Nemuno upės pusės, t. y. iš pasienio teritorijos, betarpiškai šalia jos, todėl tokie jų veiksmai nėra traktuotini kaip neteisėti. Naikinti priimtą nutarimą šiuo apelianto argumentu nėra pagrindo.

Apeliantas teigė, kad pirmos instancijos teismas nustatė, kad proceso dalyviai nurodė skirtingą tikrinimo laiką, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais pareigūnų parodymais ir padarė neteisingą išvadą, kad nėra duomenų apie tai, kad VSAT pareigūnai būtą sąmoningai vilkinę ar nepateisinamai ilgai tikrinę dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju veiksmų kvalifikavimui dokumentų tikrinimo laikas teisinės reikšmės neturi. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra juokių duomenų, kad pareigūnai būtų specialiai vilkinę laiką. Net jeigu pareigūnai dokumentus tikrino ilgiau negu įprasta, tai nėra pagrindas dėl to juos įžeidinėti.

Teigiama, jog Tauragės rajono apylinkės teismas atsisakė 2011-07-18 nutarimą prijungti prie bylos, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Minėtame nutarime analizuojamos aplinkybės dėl asmens tapatybės patvirtinimo dokumento neturėjimo pasienio ruože, tuo tarpu šioje administracinėje byloje analizuojama pareigūno garbės ir orumo įžeidimo aplinkybės, todėl pagrįstai atsisakyta minėtą nutarimą prijungti prie bylos.

Apeliantas nesutinka su apylinkės teismas išvada, kad G. G. parodymai yra šališki. Pažymėtina, kad liudytojos G. G. parodymai, kad jokių neteisėtų veiksmų R. G. neatliko, pagrįstai vertintini kritiškai, kadangi ji, būdama R. G. sutuoktinė, yra suinteresuota bylos baigtimi, be to ir ji parodė, kad konfliktą pradėjo R. G., kuris, nepatenkintas dėl ilgos dokumentų tikrinimo procedūros nuėjo aiškintis pas pareigūnus, sakė jiems įžeidžiančius žodžius ( Teismo posėdžio protokolas, b. l. 91-92). Jos tolesni parodymai, kad R. G. nieko neteisėto nepadarė, prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl pagrįstai teismas jos parodymus vertino kritiškai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-09-12 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.