Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrui ekspertui Dariui Tamašauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam 2 klasių išsilavinimą, nevedusiam, neįgaliam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 286 str.,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

M. M., 2015 m. rugpjūčio 21 d., apie 08 val. 20 min., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, šūkaudamas ir keikdamas necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais „nachui čia atvažiavot“, „važiuokit iš čia, kas jus kvietė“, įžeidė atvykusius į įvykio vietą ir savo pareigas einančius valstybės tarnautojus ir viešojo administravimo funkcijas atliekančius Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulius E. B. ir L. L., bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir nevykdydamas teisėto policijos pareigūnų reikalavimo nutraukti įžeidinėjimą, panaudodamas fizinį smurtą, tyčia sudavė vieną kartą ranka į veidą Telšių apskr. VPK patruliui E. B., tuo padarydamas veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis nosies ir apatinės lūpos srityse, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasipriešino valstybės tarnautojui ir viešojo administravimo funkcijas atliekančiam Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patruliui E. B..

Ikiteisminio tyrimo metu M. M., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str., prisipažino ir apklaustas įtariamuoju parodė, kad nuo 14 metų serga nervine epilepsija ir kas kažkiek laiko įvyksta priepuoliai, kurių metu netenka sąmonės ir beveik nieko neprisimena. Neneigia, kad galėjo nevykti su greitosios medicinos pagalbos medikais į ligoninę, bei sukonfliktuoti su atvykusiais policijos pareigūnais, juos išvadinti negražiais žodžiais, varyti lauk iš savo namų ir su jais susistumdyti. Įvykio aplinkybių neprisimena, gailisi dėl savo poelgio. Tyčia policijos pareigūnų nepuolė, nes taip įvyko dėl priepuolio (t. 1, b. l. 70-73, 76-78). Teisiamajame posėdyje parodė, kad nuo 14 metų susirgo, todėl daug ko nežino, kas buvo, neatsimena. Nežino ko čia atvyko. Jam geriau nesinervinti, būti su saviškiais, o ne su svetimais. Išgeria. Jei normaliai, viskas gerai. Tik nereikia jo nervinti. Vaistus daktarė išrašo, juos vartoja kas dieną. Ne vieną kartą gulėjo ligoninėje. Save žalodavo norėdamas skausmo. Apie klausiamus įvykius nieko nežino. Greitoji pagalba pas jį dažnai atvažiuoja. Gal ir policija būna, jei kas iškviečia. Prieš pareigūnus rankų nekelia arba neprisimena. Mama pasakojo, kad sudavė pareigūnui į veidą. Nežino, ar po to buvo išvežtas gydytis. Agresijos nejausdavo. Prieš mamą rankos niekada nekėlė. Tos dienos įvykių neprisimena.

Nukentėjusysis E. B. parodė, kad datos tikslai nepamena, buvo gautas pranešimas, kad reikalinga pagalba. Su kolega L. L. atvyko į vietą. Greitosios pagalbos darbuotojas nurodė, kad asmenį būtina pristatyti į ligoninę. Į tą kaimą važiavo pirmą kartą. Greitosios pagalbos vairuotojas buvo perspėjęs, kad asmuo grasina kirviu išdaužyti langus. Asmuo jiems atvažiavus buvo sunerimęs, lakstė iš vienos vietos į kitą, keikėsi, pyko. Norėjo paimti jį už rankos, žengė žingsnį, bet asmuo pradėjo mosikuoti rankomis ir jam sudavė vieną smūgį į veidą, nes buvo arčiau jo, todėl jam ir kliuvo. Buvo padarytas nosies ir lūpos sumušimas. M. M. juos užsipuolė kam atvažiavo. Mano, kad jam tyčia jam sudavė, nes prieš tai įspėjo, kad neatsako už savo veiksmus. Jo mama buvo namie. Ji pasakojo, kad sūnus visą naktį su prožektoriumi lakstė po miškelį. Ieškinio nereiškia.

Liudytojas L. L. parodė, kad E. B. yra jo kolega. Tai įvyko 2015 metų vasaros pabaigoje. Ryte gavo iškvietimą, kad reikia pagalbos. Nuvyko į vietą. Greitosios pagalbos darbuotojai negalėjo susitvarkyti su asmeniu. Jie gražiai jo prašė vykti kartu su greitosios pagalbos darbuotojais. Asmuo atrodė pasimetęs, sumišęs, toks neramus. Norėjo nuvesti jį į greitosios pagalbos automobilį, bet jis pasipriešino, sudavė E. B. į nosį. Gal ir netyčia jam sudavė. Tada jie M. M. nuvertė ant lovos, panaudojo kovinius veiksmus, uždėjo antrankius. Viskas įvyko labai greitai. Norėjo nuvesti iki greitosios pagalbos automobilio.

Liudytoja B. M. parodė, kad M. M. yra jos sūnus. Tas buvo pernai rugpjūčio mėnesį. Tą dieną sūnus buvo blaivus, tačiau sūnui buvo keli epilepsijos priepuoliai. Matyt, po priepuolių jam atsirašė smegenys. Po tokios serijos priepuolių prasideda agresija. Sūnus šnekėjo su angelais, naktį pradėjo lakstyti krūmais. Ryte jam iškvietė greitąją pagalbą, nes sūnus niekaip negalėjo nurimti. Būdavo, kad apsieidavo ir be greitosios pagalbos. Atvykus greitajai pagalbai sūnus visai pakriko, pradėjo spardyti automobilio padangas. Tie iškvietė policiją. Sūnus jiems sakė, kad yra sveikas, kad jam pagalba nereikalinga. Pareigūnai su juo elgėsi labai kultūringai, inteligentiškai. Ligos prasidėjo sūnui nuo 9 metų. Iš pradžių buvo inkstų nepakankamumas. Tada prasidėjo epilepsijos priepuoliai. Liga ir toliau vystosi, nėra gerai. Sūnus labai save žalodavo. Ne kitus, tik save. Kai prasideda priepuoliai, neina prie jo. Ne vieną kėdę namie yra sulaužęs, stalą. Kartais stovi sūnus ir krenta. Kitą kartą, jei pajunta, atsigula. Tada viskas praeina. Ant saulės negali būti. Alaus geria. Yra gulėjęs ligoninėse Švėkšnoje, Šiauliuose. Negali tiksliai atkurti tos dienos įvykių. Policininkai jo nepuolė, norėjo gražiai paimti ir nuvesti. Nespėjo net sužiūrėti, kaip visi trys buvo ant žemės. Visi trys buvo parkritę ant žemės. Viskas vyko tame pačiame kambaryje. Gal sūnus „n...“ ir pasakė, nes nenorėjo važiuoti. Su antru pasauliu šneka, kai priepuoliai būna. Gal kiti vaistai geriau padėtų sūnui. Gyvena dviese. Turi du paršiukus, daugiau nieko neturi, nes pati po infarkto. Sūnus jai labai padeda, tačiau ilgiau dirbti kaip dvi-tris valandas negali, bet stengiasi. Padeda kaimynams. Turi ir daugiau vaikų, bet jie visi turi šeimas, gyvena normaliai ir tokio ligonio priglausti niekas nenori. Tokio į savo gyvenimą neįsivesi.

Ekspertas Darius Tamašauskas parodė, kad kas liečia šį atvejį, iš tikrųjų Mindaugui buvo sutrikusi psichika. Ką daryti, kad tas nepasikartotų? Ambulatorinis gydymas nėra išeitis. Reikia artimųjų pagalbos ir priežiūros, psichikos sveikatos centro iniciatyvos. Būtina apriboti alkoholį. Štai tada galima parinkti vaistus ir gydymas gali būti sėkmingas. Ambulatorinėmis sąlygomis to nėra galimybės pritaikyti. Neaišku kas sąlygoja jo elgesį - ar epilepsijos poveikis, ar pykčio priepuoliai. J. M. elgesio prognozuoti negali. Diagnozė M. M. surašyta vis kitokia. Iš kiekvienos ligoninės kitokia diagnozė. Jie surašė apibendrintą. Sunku pasakyti kada jam užeis priepuolis. Reikia ilgesnio laiko stacionariomis stebėjimo sąlygomis. Reikia gydyti Rokiškyje, nes ten turi naujų vaistų ir priemonių.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Pareigybės aprašyme nurodyta, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyresnysis patrulis E. B. yra statutinis valstybės tarnautojas. Vykdydamas savo pareigas užtikrina viešąjį saugumą, aiškinasi padarytus teisės pažeidimus (b. l. 28-30).

Iš specialisto išvados Nr. G 1713/15 matyti, kad E. B. nustatytas veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis nosies ir apatinės lūpos srityse. Sužalojimas įgautas bukos traumos pasėkoje, paveikus E. B. veidą kietu buku daiktu vieno traumuojančio poveikio pasekoje 2015-08-21 iki 13 val. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 35).

Iš VĮ Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūras centras pranešimo matyti, kad 2015-08-21 7 val. 08 min. VšĮ Telšių GMP tarnybai perduotas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), pas M. M. (t. 1, b. l. 36).

M. M. yra UAB "Žemaitijos psichikos sveikatos centras" įskaitoje, nėra duomenų apie jo SODRA draudėjus (t. 1, b. l.56-58);

pažymoje apie baustumą administracine tvarka nurodyta, kad M. M. sistemingai baustas administracine tvarka: 2004-01-07 pagal ATPK 50 str. bauda 300 LTL (86 Eur), 2007-04-16 pagal ATPK 178 str. 1 d. bauda 30 LTL (8 Eur), 2007-10-08 pagal ATPK 178 str. įspėjimas, 2012-08-14 pagal ATPK 178 str. 1 d. bauda 15, 2012-08-22 pagal ATPK 178 str. 1 d. įspėjimas, 2013-06-11 pagal ATPK 178 str. 3 d. bauda 50 LTL (14 Eur), 2014-05-22 pagal ATPK 178 str. 2 d. bauda 50 LTL (14 Eur), 2014-07-22 pagal ATPK 178 str. 3 d. bauda 50 LTL (14 Eur), 2014-07-12 pagal ATPK 178 str. 2 d. bauda 75 LTL (21 Eur), 2014-07-22 pagal ATPK 178 str. 3 d. bauda 50 LTL (14 Eur), 2014-08-05 pagal ATPK 178 str. 3 d. bauda 150 LTL (43 Eur), 2015-03-31 pagal ATPK 178 str. 3 d. bauda 58 Eur (t. 1, b. l. 59-65);

neteistas: duomenys perkelti į Registro archyvą išnykus teistumui, 2015-02-27 nutrauktas ikiteisminis tyrimas vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d. 2 p. (t. 1, b. l. 66-67).

Byloje surinktais bei teisme ištirtais ir aptartais įrodymais įrodyta, kad M. M. neteisėtai, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui E. B., atliekančiam jam pavestas pareigas jo tarnybos metu. Padaryta nusikalstama veika visiškai įrodyta ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog policijos pareigūnas turi teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus reikalavimus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Taigi, kiekvienas asmuo, kuriam pateikiamas teisėtas policijos pareigūno reikalavimas, visų pirma, turi pareigą šį reikalavimą vykdyti, o manydamas, kad pareigūnas veikė neteisėtai, gali pasinaudoti savo teise apskųsti pareigūno veiksmus atitinkama tvarka.

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-348/2015 matyti, kad M. M. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu 2015-08-15 buvo sąlygotas psichozinių išgyvenimų, dėl organinio kliedesinio sutrikimo, panašios į šizofreniją psichozės, sergant epilepsija, todėl jam inkriminuojamo įvykio metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, numatyti savo poelgio pasekmių bei jų valdyti. Šiuo metu M. M. nustatoma diagnozė: organinis asmenybės sutrikimas, lengvas pažinimo sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. Nepaisant stebimo pažintinių funkcijų smukimo siekiančio lengvo pažinimo sutrikimo lygį, M. M. gali suprasti savo veiksmų esmę, tačiau jo savo veiksmų valdymas dėl emocinio nestabilumo, impulsyvumo, nulemto organinių centrinės nervų sistemos pažeidimų, atsiradusių daug metų sergant epilepsija, yra apsunkintas. Pagal savo dabartinę psichikos būseną M. M. gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau dėl jam inkriminuojamos veikos momento amnezavimo, suteikti patikimos informacijos apie veiką ir jos aplinkybes jis negali. Atsižvelgiant į tai, kad M. M. pas apylinkės psichiatrą lankėsi nereguliariai, dažnai nustodavo vartoti jam paskirtus medikamentus, dėl ko pablogėdavo jo psichikos būsena, bei nesant esminės kritikos psichikos sutrikimo atžvilgiu, M. M. rekomenduojama skirti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę-priverstinį stebėjimą ir gydymą stacionare bendro stebėjimo sąlygomis (t. 1, b. l. 48-53). Teismo psichiatras ekspertas Darius Tamašauskas, patvirtino ekspertizės akto Nr. 85TPK-348/2015 duotas išvadas. Remiantis teismo psichiatrijos aktu, M. M. pripažintinas nepakaltinamu ir jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ( LR BPK 392 str. 1 d., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d., 2 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, pripažinti nepakaltinamu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.