Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2–ame sektoriuje priimtą 2015-03-17 nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2009-03-16 nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, jam paskirta 6 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012-05-21, bausmės pabaiga 2018-07-20.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo T. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nėra pagrindo išvadai, kad šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistasis T. B. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodoma, kad nors skundžiamoje nutartyje teigiama, kad nuteistasis bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, tarp jų ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą (veikė kaip susivienijimo narys), tačiau Komisijos nutarime nurodyta, kad T. B. šiuo metu pilnai prisiima atsakomybę už savo veiksmus, gailisi, praeityje jo elgesiui įtaką darė grupė, šiuo metu jis suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių nusikalstamumu, pripažįsta teigiamą artimųjų įtaką elgesio korekcijai, yra pastoviai lankomas trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų metu, buvo aštuonis kartus skatintas. Nuteistasis taip pat pažymi, kad visus devynerius metus iki paskelbiant Panevėžio apygardos teismui nuosprendį jis dirbo ir nedalyvavo jokiose neteisėtose veikose. Apylinkės teismas taip pat nurodė, jog nuteistasis atliko per trumpą paskirtos bausmės laiką ir tai gali jam suformuoti klaidingą nuomonę pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, kas gali vėl paskatinti jį nusikalsti. Tačiau, T. B. nuomone, šis teismo argumentas yra labiau šabloninis ir nepagrįstas, nes atlikto pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas yra 16 balų, o tai reiškia, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, Komisijos nutarime taip pat yra aiškiai konstatuota, kad įkalinimo įstaigoje nuteistasis sutiko su priežiūros reikalavimais, supranta, kad jie jam gali būti naudingi, neturėjo nuobaudų, yra mandagus ir neturintis problemų su kitais nuteistaisiais. Taigi, akivaizdu, kad T. B. nėra linkęs pakartotinai nusikalsti. Kiti teismo argumentai, kad jis pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe, yra manipuliatyvus, stengiasi save pateikti palankiau, prieštarauja Komisijos nutarime išdėstytiems faktams dėl nuteistojo teigiamo elgesio, bausmės atlikimo lengvosios grupės sąlygomis, darbinės motyvacijos, aktyvaus dalyvavimo elgesio pataisos programose ir kt., pagrindžiantiems nuteistojo galimybę sėkmingai integruotis laisvėje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. B. skundas tenkintinas.

Pagal BVK 157 straipsnio nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, faktiškai atlikę minimalią šio straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdę individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Minėto straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus šešiems mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų. Tokiu atveju sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą nuteistojo asmens rašytinis sutikimas su jo atžvilgiu lygtinai paleidus taikytina intensyvia priežiūra yra būtina sąlyga ir toks sutikimas laikomas vienu iš formalių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų, kaip ir įgaliotos institucijos išvada, patvirtinanti, kad nuteistojo nurodytu gyvenamosios vietos adresu taikyti intensyvią priežiūrą yra tinkamos sąlygos.

Nagrinėjamu atveju yra visi formalieji pagrindai, kurie leidžia svarstyti lygtinio paleidimo taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam galimybę. T. B. atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 dalyje nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, išreiškė sutikimą dėl intensyvios priežiūros taikymo ir yra gautas Panevėžio apygardos probacijos tarnybos teigiamas atsakymas dėl intensyvios priežiūros taikymo nuteistojo gyvenamosios vietos adresu. Formaliųjų pagrindų buvimą pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nenustatytas materialusis lygtinio paleidimo pagrindas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad priešingai nei nurodė apylinkės teismas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad T. B., šiuo metu jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Manytina, kad šiuo atveju egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus lygtinio paleidimo pagrindas, ką pagrįstai pripažino Komisija.

Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą ir tikrindamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, išskirtinę reikšmę suteikdamas vien tik padarytų nusikalstamų veikų sunkumui ir likusiai neatliktos bausmės daliai, iš esmės nenurodė jokių svarių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamų veikų sunkumas ir likusi neatliktos bausmės dalis yra vertinami kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Todėl svarstant galimybę toliau taisyti nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nors T. B. bausmę atlieka už aštuonias nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių, trys – sunkių, o likusios – apysunkių nusikaltimų kategorijoms, tačiau jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, ir šiuo metu jau yra atlikęs beveik pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kaltę dėl padarytų nusikaltimų T. B. teisme ir šiuo metu visiškai pripažįsta, gailisi ir pripažįsta, kad nusikaltimo motyvas buvo finansinės naudos siekimas, šiuo metu apgalvoja savo veiksmų pasekmes ir imasi atsakomybės už savo veiksmus ateityje, ką patvirtina jo pozityvus elgesys bausmės atlikimo metu. T. B. tiek su įstaigos administracija, tiek su kitais pataisos įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekančiais asmenimis bendrauja pagarbiai, yra nekonfliktiškas, jis nesivadovauja kriminalinės subkultūros tradicijomis, sutinka su priežiūra ir supranta, kad ji jam naudinga. Per visą bausmės atlikimo laiką T. B. sugebėjo sąmoningai laikytis nustatytų elgesio taisyklių, elgėsi disciplinuotai ir nustatytų režimo reikalavimų nepažeidė, už gerą elgesį ir sąžiningą darbą buvo aštuonis kartus paskatintas (paskutinį kartą 2015-02-06), šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2014 metų jam suteikta teisė vykti be sargybos, todėl jis dirba ir gyvena už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuteistasis dalyvavo visose pataisos įstaigos vykdomose adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose. Pozityvus užimtumas padėjo nuteistajam keisti požiūrį į priežiūrą ir įprasminti bausmės atlikimo laiką. Socialinius ryšius T. B. palaiko viso bausmės atlikimo metu, yra reguliariai lankomas ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų metu, po paleidimo iš pataisos įstaigos planuoja gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje su šeima, kur gyveno ir iki bausmės atlikimo, kas psichologinės tarnybos išvadoje vertinama kaip jo riziką nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu mažinantis veiksnys. Kaip vieni iš atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam argumentai skundžiamoje teismo nutartyje yra nurodyti nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai – tai, kad jis yra manipuliatyvus, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe, ne visuomet apmąsto savo elgesio neigiamas pasekmes, turi problemų dėl lėšų tvarkymo ir pajamų (neišmokėtas civilinis ieškinys). Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo abejoti nuteistųjų kriminogeninės rizikos vertinimo („OASys“) metodika, kuria remiantis, T. B. įvertintas 16 balų iš galimų 168, ir pagal šią metodiką jis yra priskirtas žemai pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei. Be to, apie tikėtiną sėkmingą nuteistojo integraciją į visuomenę leidžia spręsti ir tai, kad T. B. pasižymi teigiama darbine motyvacija, yra įgijęs aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (vadybininko kvalifikacija), pataisos įstaigoje įgijo staliaus specialybę ir turi konkrečių darbinės veiklos planų laisvėje. Teismas sprendžia, kad įsidarbinimo galimybės padės nuteistajam vykdyti finansinius įsipareigojimus, nuolatinis darbas ir pajamos mažins įtaką nusikalstamumo rizikai.

Aukštesniojo teismo vertinimu, T. B. asmenybė, jo pavojingumo charakteristika, elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo ir bausmės atlikimo metu, taip pat visas taisymosi progresas, pozityviai išnaudojant bausmės atlikimo laiką, savo teigiama reikšme persveria skundžiamos nutarties motyvus dėl neatliktos bausmės dalies ir padarytų nusikaltimų sunkumo. Šiuo atveju darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog T. B. jau patyrė reikiamos trukmės suvaržymus, padarė tinkamas išvadas dėl padarytų nusikaltimų, bausmės atlikimo metu stengėsi pasitaisyti, todėl jį lygtinai paleidus ir taikant jam intensyvią priežiūrą, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, toliau sėkmingai bus užtikrinami bausmės tikslai – tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo, todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeista. Taip pat pabrėžtina, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai, jis yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis naikinama ir dėl nuteistojo T. B. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Komisijos nutarimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo T. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą:

Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2–ame sektoriuje 2015-03-17 priimtą nutarimą Nr. 93-200 dėl nuteistojo T. B. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, jam neatlikus 3 metų 2 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimo bausmės.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.