Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-47-348/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-31
Bylos Nr.
AN2-47-348/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01794-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Pažeidėjas
N. T.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-47-348/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01794-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 31 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimo N. T. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. N. T. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį 1000 Eur bauda, už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. liepos 9 d. A. S., L. G., E. S. leido dirbti statybininkų pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), nesudaręs su jais raštu darbo sutarčių ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojų priėmimą į darbą, t. y. minėtiems asmenims leido dirbti nelegalia. Tuo N. T. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutarime konstatuota, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtino, jog N. T., būdamas vadovu, neužtikrino visų įmonėje dirbančių darbuotojų darbo įforminimo įstatymų nustatyta tvarka - leido dirbti nelegalia, tuo pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

Šalies argumentai

3. N. T. apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodine tvarka, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose numatytų administracinio teisės nusižengimo įvykio ir sudėties.

3.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir neišklausė apelianto parodymų, visapusiškai neįvertino visų įrodymų, padarė neteisingas išvadas bei nepagrįstai pripažino jį padariusiu ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

3.2. Apelianto teigimu, skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas ir administracinio nusižengimo byla nutrauktina, kadangi jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo fakto ir sudėties. Jis nebuvo ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir neturėjo atsakyti už konstatuotą administracinį nusižengimą. Teismas be teisinio pagrindo sprendė, kad A. S., L. G. ir E. S. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytoje statybvietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių darbų nevykdė. Statytojų prašymu jis tik surado statybininkus, kurie sutiko atlikti reikiamus darbus. Visi jie tvirtino turintys individualios veiklos liudijimus ar pažymas verslui, todėl klausimo dėl darbo sutarties sudarymo nekilo. Darbus jie atliko ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu ir ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybvietėje, jis buvo tik tarpininkas tarp statytojo ir darbus pageidavusių atlikti asmenų, todėl jis neturėjo pareigos ir įgaliojimų sudaryti su A. S., L. G., E. S. darbo sutarčių ir tuo pačiu informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinę įstaigą apie jų įdarbinimą.

3.3. Skundo autorius pažymi, kad A. S., L. G. ir E. S. kaip, asmenys, vykdantys individualią veiklą galėjo turėti civilinių santykių su statytoju, kurio teismas nenustatė ir neįtraukė į bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra nurodęs, kad įstatymai nedraudžia asmeniui (asmenims) savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ANK 95 straipsnio sudėtį.

3.4. Taip pat apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo jo neišklausęs, taip pažeidė procesinio lygiateisiškumo ir teisės būti išklausytam principą (ANK 571 straipsnis), todėl neatskleidė bylos esmės, netinkamai išaiškino ir įvertino įrodymus, nustatė teisinio santykio dalyvius, nepagrįstai nubaudė asmenį neturintį nieko bendro su konstatuotu nelegalus darbo faktu.

Atsiliepimas

4. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė atsiliepime prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir N. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. N. T. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliantas prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Tuo pačiu pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi bendra taisyklė yra ta, jog šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Nors apeliantas skunde nurodė naują versiją apie nustatytą įvykį, tačiau duomenų patvirtinančių jo versiją nepateikė, be to, naują versiją iškėlė tik apeliaciniame skunde.

7. N. T. apeliaciniame skunde akcentuoja ir tai, kad bylą išnagrinėjus apylinkės teisme jam nedalyvaujant, buvo pažeista jo teisė būti išklausytam. ANK 629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad iš tiesų N. T. nedalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant jo administracinio nusižengimo bylą. Tačiau pažymima, kad jam apie posėdžio vietą ir laiką buvo žinoma, teismui jis nepateikė jokių duomenų apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Jų nenurodė ir apeliaciniame skunde. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų.

8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju N. T. ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, teigia, jog dėl nustatyto nelegalaus darbo fakto yra nubaustas ne tas subjektas, nes statybvietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių darbų nevykdė. Statytojų prašymu jis tik surado statybininkus, kurie sutiko atlikti reikiamus darbus. Visi statybininkai tvirtino turintys individualios veiklos liudijimus ar pažymas verslui, todėl klausimo dėl darbo sutarties sudarymo nekilo.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs N. T. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik N. T. apeliaciniame skunde pateiktais, tačiau jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais teiginiais apie tarpininkavimą surandant tik darbuotojus statybos darbų atlikimui, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms.

10. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).

11. Iš Nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad 2018 m. spalio 18 d. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus inspektoriai atliko tyrimą pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. gautus A. S., L. G., E. S. prašymus dėl nelegalus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybvietėje. Tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. liepos 9 d. A. S., L. G. ir E. S. nelegaliai dirbo statybininkų pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini). Darbo sutartys su A. S., L. G., E. S. sudarytos nebuvo, taip pat nebuvo vieną dieną prieš darbo pradžią pranešta apie darbuotojų įdarbinimą VSDFV skyriui. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad statybos darbams vadovavo N. T., taip pat buvo susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio.

12. Taip pat nustatytas aplinkybes patvirtina ir A. S. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. T., kurį jis pažinojo iš anksčiau, jam telefonu pasiūlė darbą – renovuoti namą Taip pat paprašė surasti renovacijos darbams daugiau žmonių, kadangi jis tuo metu darbo neturėjo, todėl su pasiūlymu sutiko, pakvietė dirbti J. Š., L. G.. N. T. atvyko į statybvietę, adresu Kranto g. 21, Pašiliai, Pelėdnagių sen., Kėdainių r., paskirstė darbus – blokelių mūrinimo, betonavimo, griovimo darbus bei tą dieną N. T. pažadėjo pasirašyti darbo sutartį, žadėjo mokėti už mūrinimo 1 m² 8 Eur ir 12 Eur už betonavimo bėginį metrą, už griovimus ir pataisymus 1000 Eur. Jie dirbo nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. liepos 9 d., dirbo kiekvieną dieną nuo 8.30 val. iki 18.00 val. ir vieną savaitgalį, t. y. šeštadienį ir sekmadienį, tai kad jie dirbo, matė aplinkiniai kaimynai. Analogiškas aplinkybės nurodė ir L. G. bei E. S. savo paaiškinimuose. Kad minėti asmenys dirbo statybos darbus kaimynų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), paaiškinime patvirtino ir liudytojas A. L.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs A. S., L. G. ir E. S. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad jų parodymai iš esmės yra nuoseklūs. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir apeliantas, kad jie būtų suinteresuoti pakenkti apeliantui, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais vadovavosi nustatydamas administracinio nusižengimo faktą.

13. N. T. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių darbų nevykdė. Jis tik statytojų prašymų surado statybininkus, kurie sutiko atlikti reikiamus darbus. Darbus A. S., L. G., E. S. atliko ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu ir ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybvietėje, jis neturėjo pareigos ir įgaliojimų sudaryti su minėtais asmenimis darbo sutarčių ir tuo pačiu informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinę įstaigą apie jų įdarbinimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, tokius apeliacinio skundo argumentus vertina kaip N. T. siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Be to, pažymima, kad tokią versiją N. T. iškėlė tik apeliaciniame skunde, nepateikdamas jokių objektyvių duomenų. Kai tuo tarpu byloje surinktų duomenų visuma paneigia tokius apelianto argumentas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad N. T. iškeltą versiją apie tarpininkavimą surandant statybininkus, paneigia, ne tik A. S., L. G. ir E. S. paaiškinimai apie jų darbinę veiklą statybvietėje bei apie N. T. veiksmus bei neatsiskaitymą su jais už atliktus darbus, bet ir duomenys užfiksuoti susirašinėjant SMS žinutėmis. Iš kurių matyti, kad N. T. nebuvo tarpininkas dėl statybininkų suradimo, bet koordinavo darbų atlikimą ir medžiagų pristatymą (b. l. 21-26).

14. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, konstatuojama, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodytas, N. T. veiksmų kvalifikavimas yra tinkamas, dėl ko, N. T. apeliacinis skundas netenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimą paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir N. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė