Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas), Violetos Balčytienės (pranešėja) ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Justui Eimontui ir atsakovės atstovui Audriui Bulniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Bylos faktinės aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2008-03-28 sprendimu Nr. T3-83 nustatė klasių komplektų skaičių Vilniaus rajono savivaldybės įsteigtose bendrojo lavinimo mokyklose 2008–2009 mokslo metams (b. l. 5–11).

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2008-05-08 teikimu Nr. 1T-6 pasiūlė Vilniaus rajono savivaldybės tarybai artimiausiame posėdyje svarstyti 2008-03-28 savivaldybės tarybos sprendimo pakeitimo klausimą ir suderinti jį su Kriterijų sąrašu, nes nustatė, kad kai kuriose Vilniaus rajono savivaldybės mokyklose klasių komplektai buvo nustatyti nesilaikant Kriterijų sąrašo 6.4.2, 6.5.1 ir 6.5.2 punktų reikalavimų (b. l. 12–13).

Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2008-05-30 sprendimu netenkino Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teikimo ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008-03-28 sprendimą Nr. T3-83 paliko be pakeitimų (b. l. 14).

Bylai reikšmingas teisinis reguliavimas.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004-06-25 įsakymu Nr. ISAK-1019 patvirtinto Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinę mokyklą bendrųjų kriterijų sąrašo 2 punktas (2007-03-19 įsakymo Nr. ISAK-445 redakcija) numato, kad savivaldybių mokyklų ir valstybinių mokyklų steigėjai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-14 nutarimu Nr. 746 patvirtintu Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašu, kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 d. nustato, o iki spalio 1 d. patikslina bendrojo lavinimo mokykloms klasių komplektų ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių.

Kriterijų sąrašo 6.5.1 ir 6.5.2 punktai nustato, kaip turi būti jungiamos klasės bendrojo lavinimo mokyklose. Pagal Kriterijų sąrašo 6.5.1 punktą bendrojo lavinimo klasės jungiamos mokyti pagal pradinio ugdymo programą: keturios klasės, jeigu visose I—IV klasėse yra mažiau kaip 10 mokinių; trys klasės, jeigu visose trijose klasėse yra mažiau kaip 15; dvi klasės, jeigu abiejose klasėse yra mažiau kaip 18 mokinių. Kriterijų sąrašo 6.5.2 punktas nustato, kad bendrojo lavinimo klasės jungiamos mokyti pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį – V—VIII klasės, neturinčios po 10 mokinių. Jos turi būti jungiamos taip: penktoji su šeštąja, šeštoji su septintąja arba septintoji su aštuntąja. Kriterijų sąrašo 6.4.2 punktas leidžia formuoti vienuoliktąsias klases, jeigu gyvenvietėje, mieste ar savivaldybės centre yra tik viena valstybine lietuvių ar kita mokomąja kalba vidurinė mokykla ar gimnazija, suaugusiųjų mokykla ar suaugusiųjų mokymo centras ir tik susidarius ne mažiau kaip 15 mokinių.

2008-03-12 Vyriausybės nutarimu Nr. 257 buvo priimta nauja Kriterijų sąrašo redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2008-04-02. Naujojoje redakcijoje, Kriterijų sąrašo 6.5.1 punktas buvo išdėstytas taip: bendrojo lavinimo klasės jungiamos mokyti pagal pradinio ugdymo programą - gali būti jungiama dvi arba trys klasės. Jungtinėse klasėse mokoma nuo 10 iki 15 mokinių.

Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas neatitinka įstatymų ar Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas:

1) motyvuotu teikimu pasiūlo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Vyriausybės atstovo teikimą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį), o kiti savivaldybės administravimo subjektai – per savaitę nuo teikimo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos;

2) per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti) šį aktą skundžia atitinkamos kompetencijos teismui.

Teismo išvados.

Byloje nustatyta, kad ginčijamu sprendimu atsakovė vykdė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004-06-25 įsakymu Nr. ISAK-1019 patvirtinto Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinę mokyklą bendrųjų kriterijų sąrašo 2 punktą (2007-03-19 įsakymo Nr. ISAK-445 redakcija), kuriame nurodyta, kad savivaldybių mokyklų ir valstybinių mokyklų steigėjai, vadovaudamiesi Kriterijų sąrašu, kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 d. nustato, o iki spalio 1 d. patikslina bendrojo lavinimo mokykloms klasių komplektų ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių.

Kaip matyti iš švietimo ir mokslo ministro 2004-06-25 įsakymo 2 punkte numatytos teisės normos, ja mokyklų steigėjams nustatomi terminai, kurių jie privalo laikytis nustatydami bendrojo lavinimo mokykloms klasių komplektų ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių. Pirmuoju terminu (iki kovo 31 d.) yra nustatomas klasių komplektų skaičius, antruoju (iki spalio 1 d.) jau anksčiau nustatytas klasių komplektų skaičius yra patikslinamas. Šiuo atveju klasių komplektų skaičiaus patikslinimas sietinas su galimybe mokyklų steigėjams, atsižvelgiant į naujas aplinkybes (priimtų mokytis mokinių skaičių), sukonkretinti jau nustatytą klasių komplektų skaičių. Aiškinant šią įstatymo normą, darytina išvada, kad tiek klasių komplektų skaičiaus nustatymas, tiek šio skaičiaus patikslinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Kriterijų sąrašu, todėl mokyklų steigėjų priimami sprendimai dėl klasių komplektų ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus nustatymo bei patikslinimo turi atitikti jau minėtus Kriterijų sąrašo reikalavimus ir jam neprieštarauti.

Kaip matyti iš skundžiamo atsakovės 2008-03-28 sprendimo Nr. T3-83, atsakovė, nustatydama klasių komplektus, kai kuriose Vilniaus rajono savivaldybės mokyklose nesilaikė Kriterijų sąrašo 6.4.2, 6.5.1 ir 6.5.2 punktų reikalavimų (b. l. 12–13, 22–28).

Kriterijų sąrašo 6.5.1 punkto neatitiko šių mokyklų klasių komplektų nustatymas:

1. Vilniaus rajono Rudausių mokykloje-darželyje lenkų mokomąja kalba (I, II ir IV klasėse mokosi 12 moksleivių – suformuoti du klasių komplektai);

2. Glitiškių mokykloje-darželyje lietuvių mokomąja kalba (I–III klasėse mokosi 14 mokinių – sudaryti 2 klasių komplektai);

3. Kenos pagrindinėje mokykloje (I klasėje mokosi 6 mokiniai, II klasėje – 4, III klasėje – 7, IV – 9, tačiau suformuoti 4 atskiri klasių komplektai);

4. Keturiasdešimt Totorių pagrindinėje mokykloje lenkų mokomąja kalba (suformuota jungtinė klasė iš 11 I–IV klasių mokinių);

5. Kyviškių pagrindinėje mokykloje (nesujungtos III ir IV klasės, nors jose abiejose mokosi 17 moksleivių);

6. Mostiškių pagrindinėje mokykloje (nesujungtos III ir IV klasės, nors jose abiejose mokosi 14 moksleivių);

7. Rakonių pagrindinėje mokykloje (I klasėje mokosi 5 mokiniai, II klasėje – 8, III klasėje – 5, IV – 8, tačiau suformuoti 4 atskiri klasių komplektai);

8. Sudervės pagrindinėje mokykloje (I klasėje mokosi 9 mokiniai, II klasėje – 5, III klasėje – 8, IV – 7, tačiau suformuoti 4 atskiri klasių komplektai);

9. Čekoniškių vidurinėje mokykloje (nesujungtos I ir II klasės, nors jose abiejose mokosi 14 moksleivių);

10. Juodšilių Šv. Uršulės Leduchovskos vidurinės mokyklos Vaičiūnų pradinio ugdymo skyriuje (I klasėje mokosi 10 mokinių, II klasėje – 4, III klasėje – 8, IV – 4, o suformuoti 4 atskiri klasių komplektai);

11. Lavoriškių vidurinėje mokykloje (nesujungtos III ir IV klasės, nors jose abiejose mokosi 16 moksleivių);

12. Maišiagalos kunigo J. Obrembskio vidurinėje mokykloje (nesujungtos II ir III klasės, nors jose abiejose mokosi 17 moksleivių);

13. Medininkų Šv. Kazimiero vidurinėje mokykloje (nesujungtos I ir II klasės, nors jose abiejose mokosi 16 moksleivių);

14. Nemenčinės K. Parčevskio gimnazijoje rusų mokomąja kalba (II ir IV klasėse mokosi 16 mokinių – suformuoti atskiri klasių komplektai).

Kriterijų sąrašo 6.5.2 punkto neatitinka šių mokyklų klasių komplektų nustatymas:

1. Ažulaukės pagrindinėje mokykloje (V–VIII klasėse mokosi po mažiau nei 10 moksleivių kiekvienoje klasėje – suformuoti 4 klasių komplektai);

2. Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinėje mokykloje (V–VIII klasėse mokosi po mažiau nei 10 moksleivių kiekvienoje klasėje – suformuoti 4 klasių komplektai);

3. Dūkštų pagrindinėje mokykloje (V–VIII klasėse mokosi po mažiau nei 10 moksleivių kiekvienoje klasėje – suformuoti 4 klasių komplektai);

4. Eitminiškių pagrindinėje mokykloje (VII klasėje mokosi 8, VIII klasėje – 9 mokiniai, tačiau jos, formuojant klasių komplektus, nesujungtos);

5. Keturiasdešimt Totorių pagrindinėje mokykloje lietuvių mokomąja kalba (sujungtos VI ir VII klasės, nors atsižvelgiant į moksleivių skaičių klasės turi būti jungiamos V su VI ir VII su VIII);

6. Rastinėnų pagrindinėje mokykloje (nesujungtos VII ir VIII klasės, nors jose numatyta, kad mokysis po 5 mokinius);

7. Riešės pagrindinėje mokykloje (VI–VIII klasėse planuojama, kad mokysis po mažiau nei 10 mokinių, tačiau nustatyti trys atskiri klasių komplektai);

8. Buivydžių vidurinėje mokykloje (V klasėje mokosi 9, VI klasėje – 7 mokiniai, tačiau jos formuojant klasių komplektus nesujungtos);

9. Čekoniškių vidurinėje mokykloje (VII ir VIII klasėse mokosi po 9 mokinius, tačiau jos, formuojant klasių komplektus, nesujungtos);

10. Rudaminos F. Ruščico gimnazijoje rusų mokomąja kalba (V–VII klasėse planuojama, kad mokysis po mažiau nei 10 mokinių – nustatyti trys atskiri klasių komplektai);

11. Rukainių vidurinėje mokykloje lietuvių mokomąja kalba (V–VIII klasėse mokosi po mažiau nei 10 moksleivių kiekvienoje klasėje – suformuoti 4 klasių komplektai).

Kriterijų sąrašo 6.4.2 punkto reikalavimų neatitiko suformuotos 11-tos klasės, kuriose mokosi mažiau nei 15 moksleivių: Bezdonių J. Slovackio vidurinėje mokykloje, kurioje mokysis 11 vienuoliktokų; Čekoniškių vidurinėje mokykloje (9 vienuoliktokai); Medininkų Šv. Kazimiero vidurinėje mokykloje lenkų mokomąja kalba (6 vienuoliktokai); Sužionių vidurinėje mokykloje (10 vienuoliktokų); Vaičiūnų vidurinėje mokykloje (9 vienuoliktokai); Zujūnų vidurinėje mokykloje (11 vienuoliktokų).

Kad kai kurie skundžiamo įsakymo punktai prieštarauja Kriterijų sąraše numatytiems klasių formavimo principams, neneigia ir pati atsakovė, tačiau ji pagrįsdama savo poziciją nurodė, kad skundžiamu aktu ji priėmė tik preliminarų sprendimą, kuris bus patikslintas iki 2008 metų spalio 1 dienos priimant galutinį sprendimą, atsižvelgiant į realų atėjusių į mokyklas mokytis mokinių skaičių. Atsakovė taip pat nurodė argumentą, kad anksčiau galiojęs teisinis reguliavimas numatė vienokią tvarką klasių komplektų formavimui, o 2008-03-12 Vyriausybės nutarimu Nr. 257 priėmus naują Kriterijų sąrašo redakciją (įsigaliojo 2008-04-01), kai kurios nuostatos buvo pakeistos. Todėl pagal šiuo metu galiojančias nuostatas klasių komplektavimas Juodšilių Šv. Uršulės Leduchovskajos vidurinės mokyklos Valčiūnų pradinio ugdymo skyriuje, Medininkų Šv. Kazimiero vidurinėje mokykloje ir Nemenčinės K. Parčevskio gimnazijoje neprieštarauja Kriterijų sąraše numatytiems reikalavimams.

Teismo manymu, šie atsakovės argumentai nepagrįsti. Jau minėtas teisinis reguliavimas numato atsakovės pareigą priimant sprendimą dėl klasių komplektavimo imperatyviai laikytis Kriterijų sąrašo. Sprendimo dėl klasių komplektavimo priėmimas negali būti aiškinamas kaip neįpareigojantis aktas, nes tokiu atveju būtų paneigiama pati švietimo ir mokslo ministro 2004-06-25 įsakymo 2 p. numatyto teisinio reguliavimo esmė – numatytais terminais nustatyti klasių komplektų skaičių, o esant poreikiui – jį patikslinti. Atsakovė priimdama skundžiamą 2008-03-28 sprendimą privalėjo vadovautis tuo metu galiojusia Kriterijų sąrašo redakcija (originali, 2004-06-14 Vyriausybės nutarimo Nr. 746 redakcija). Atsakovės argumentas, kad šiuo metu klasių komplektų skaičius yra pakitęs dėl naujai į mokyklas atėjusių mokytis mokinių ir kai kuriose iš mokyklų šis skaičius atitinka šiuo metu galiojančio Kriterijų sąrašo nuostatas, gali būti pagrindas jai iki spalio 1 dienos priimti naują sprendimą, kuriuo bus patikslinamas klasių komplektų skaičius. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad ji planuoja tokį sprendimą priimti. Tačiau, nustačius, kad atsakovės 2008-03-28 priimtas sprendimas Nr. T3-83 prieštaravo Kriterijų sąrašo reikalavimas, šis teisės aktas turi būti pakeistas ir suderintas su šiuo metu galiojančio Kriterijų sąrašo (2008-03-12 Vyriausybės nutarimo Nr. 257 redakcija) reikalavimais.

Išanalizavęs anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, nustatęs, kad skundžiamas aktas neatitinka 2004-06-14 Vyriausybės nutarimo Nr. 746 nuostatų, pagrįstai pradėjo Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytą procedūrą ir kreipėsi į atsakovę prašydamas pakeisti skundžiamą sprendimą.

Teismui nustačius, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008-03-28 sprendimas Nr. T3-83 neatitinka Kriterijų sąrašo reikalavimų, pareiškėjo prašymas tenkinamas iš dalies. Po skundžiamo sprendimo priėmimo, 2008-03-12 Vyriausybės nutarimu Nr. 257 (įsigaliojo 2008-04-02) pasikeitus Kriterijų sąrašo 6.5.1 punktui buvo nustatyta, kad bendrojo lavinimo klasės jungiamos mokyti pagal pradinio ugdymo programą - gali būti jungiama dvi arba trys klasės, o jungtinėse klasėse mokoma nuo 10 iki 15 mokinių. Ši naujai įsigaliojusi nuostata suteikė savivaldybių mokyklų ir valstybinių mokyklų steigėjams platesnes galimybes ir didesnę pasirinkimo laisvę formuojant klasių komplektus, palyginus su iki tol galiojusia nuostata, pagal kurią bendrojo lavinimo klasės jungiamos mokyti pagal pradinio ugdymo programą: keturios klasės, jeigu visose I—IV klasėse yra mažiau kaip 10 mokinių; trys klasės, jeigu visose trijose klasėse yra mažiau kaip 15; dvi klasės, jeigu abiejose klasėse yra mažiau kaip 18 mokinių. Vadovaujantis bendraisiais teisės principais, aukščiau minėta šalių padėtį lengvinanti ir imperatyvių reikalavimų skaičių sumažinusi teisės norma turi atgalinį galiojimą. Tačiau netgi ir pritaikius naująją Kriterijų sąrašo redakciją skundžiamas sprendimas neatitinka Kriterijų sąraše numatytų reikalavimų. Todėl skundžiamas sprendimas keistinas, įpareigojant atsakovę suderinti jį su šiuo metu galiojančio Kriterijų sąrašo reikalavimais. Vilniaus rajono savivaldybės taryba įpareigojama per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008-03-28 sprendimą Nr. T3-83 ir nustatyti Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų klasių komplektus 2008–2009 mokslo metams vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-14 nutarimu Nr. 746 (2008-03-12 Vyriausybės nutarimo Nr. 257 redakcija) patvirtintu Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašu (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje skundą patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę Vilniaus rajono savivaldybės tarybą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008-03-28 sprendimą Nr. T3-83 ir nustatyti Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų klasių komplektus 2008–2009 mokslo metams vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-14 nutarimu Nr. 746 (2008-03-12 Vyriausybės nutarimo Nr. 257 redakcija) patvirtintu Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašu.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.