- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-08
- Bylos Nr.
- 2-2550/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Verdispar Gluosniai“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Verdispar International“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Verdispar Gluosniai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-6734-302/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Verdispar International“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Verdispar Gluosniai“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Verdispar International“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Verdispar Gluosniai“, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 428 150,90 Lt skolą, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį turtą, įskaitant ir pinigines lėšas bankų sąskaitose, bendrai ieškinio sumai, kadangi jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nutarė prašymą tenkinti iš dalies; ieškovo UAB „Verdispar International“ reikalavimams užtikrinti areštuoti 1 428 150,90 Lt vertės atsakovui UAB „Verdispar Gluosniai“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti; pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą turtą teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.
Teismas nurodė, kad ieškinio suma labai didelė ir tai gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką, be to, kaip nurodo ieškovas, atsakovas vengia vykdyti piniginius įsipareigojimus, kildinamus iš juos siejančių sutartinių teisinių santykių, jis nevykdo jokios veiklos, iš kurios gautų pajamas, todėl yra pagrindas manyti, jog tikslinga iš dalies taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes priešingu atveju ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad areštavus atsakovo lėšas bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose didelei reikalavimo sumai, dėl lėšų trūkumo gali būti sutrikdyta jo ūkinė veikla, vykdomi tiek privalomi, tiek sutartiniai atsiskaitymai tarp atsakovo ir kitų ūkio subjektų bei valstybės, kas gali sukelti jo nemokumą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas areštuoti tik atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, netenkinant prašymo dėl piniginių lėšų arešto.
Teismas pažymėjo, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamas nepranešus atsakovui, nes nurodytos aplinkybės leidžia matyti, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Verdispar Gluosniai“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai nesprendė klausimo, ar ieškinio reikalavimo suma atsakovui yra didelė. Ieškovas, prašydamas atsakovo turto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo teismui pateikti duomenis apie atsakovo finansinę padėtį, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Atsakovo turtinė padėtis yra gera, todėl nėra pagrindo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Atsakovas neturi ir parengiamųjų turto perleidimo, siekiant išvengti būsimojo teismo sprendimo įvykdymo, veiksmų nesiėmė ir nesiima, atsakovas nėra suteikęs garantijų už kitų šalių prievoles, todėl teismas nuspręsdamas dėl atsakovo turto arešto, neturėjo faktinio pagrindo konstatuoti, esant atsakovo turto perleidimo grėsmei.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Verdispar International“ prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo teigimu, atsakovo deklaruota gera turtinė padėtis ir grėsmės dėl galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalėjimo ar įvykdymo pasunkėjimo nebuvimas neatitinka tikrovės. Ieškovas pažymi, kad atsakovas per einamuosius finansinius metus gali turėti finansinių problemų vykdydamas daugiau nei penkiasdešimt kartų turimas lėšas viršijančius trumpalaikius įsipareigojimus, todėl tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones galima užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Dėl to, ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad ieškinio suma yra didelė ir kad tai gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas taip pat pažymi, kad atsakovas nepateikė į bylą pakankamų įrodymų ir argumentų, paneigiančių grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartis paliktina nepakeista.
Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškiniu reikalaujama priteisti iš atsakovo UAB „Verdispar Gluosniai“ 1 428 150,90 Lt sumą. Tokia reikalavimo suma pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę paprastai laikytina didele ir ši aplinkybė sudaro pagrindą preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kiekvieną kartą turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t.y. ar atsakovo turtinė padėtis yra tokia gera, kad net netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad ieškovas, prašydamas atsakovo turto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo teismui pateikti duomenis apie atsakovo finansinę padėtį. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įrodinėjimo našta paskirstoma šalims pagal tai, kuriai šaliai tam tikras aplinkybes įrodyti lengviau. Turtinę padėtį įrodyti lengviau šaliai, dėl kurios turtinės padėties byloje kilęs ginčas, šiuo atveju – atsakovui ir atsakovas pateikė į bylą įrodymus dėl turtinės padėties, įgyvendindamas teisę į apeliaciją. Pagal teismui pateiktą atsakovo UAB „Verdispar Gluosniai“ 2010 m. balansą atsakovas turi 54 364 243 Lt turto, kurį sudaro tik trumpalaikis turtas, ilgalaikio turto atsakovas neturi, atsakovo per vienerius metus mokėtinus sumos ir įsipareigojimai – 3 909 142 Lt. Pelno (nuostolio) ataskaita patvirtina, kad atsakovo veikla 2010 m. buvo nuostolinga, t.y. atsakovas patyrė 1 375 109 Lt nuostolį ir, lyginant su 2009 m., nuostolis padidėjo daugiau negu du kartus. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismui pateiktas balanso ataskaitinis laikotarpis yra 2010 metai, t.y. šio balanso duomenys yra beveik vienų metų senumo, į bylą nėra pateiktas, pavyzdžiui, 2011 m. pirmojo pusmečio balansas, kuris leistų spręsti apie atsakovo turtinę padėtį pagal naujesnius duomenis. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo UAB „Verdispar Gluosniai“ turtinė padėtis yra tokia gera, kad net netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys neįmanomas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantas ir teigia, kad nesiima jokių veiksmų turimam turtui perleisti, tačiau netaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas tokią galimybę turėtų, todėl teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus ieškovui, įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.