Kauno apygardos teismo nutartis

2009-05-14 · Civilinė byla Nr. 2S-716-601/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-14
Bylos Nr.
2S-716-601/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas (pirm.), Birutė Bobrel, Algirdas Remeika
Skolininkas
V. Š.
Kategorijos
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-716-601/2009Procesinio sprendimo kategorija:75.8; 129.1; 122.2; 122.4 (S)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Dalia KvederavičienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko V. Š. patikslintą atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas išieškotojas A. T. prašė nustatyti skolininko V. Š. ir jo sutuoktinės A. Š. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje - kiekvienam po ½ dalį A. Š. piniginių lėšų, esančių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) , esančioje AB banke „Hansabankas“, piniginių lėšų, esančių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) , esančioje AB banke „SEB“ bei A. Š. gaunamo darbo užmokesčio.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 18 d. nutartimi prašymą patenkino. Teismas nustatė, kad skolininkas V. Š. ir A. Š. yra sutuoktiniai. Jiems priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, o tai kliudo nukreipti skolos išieškojimą į V. Š. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl pagal 2008-04-23 antstolio siūlymą (b. l. 5), išieškotojas 2008-07-14 su prašymu kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-4242-572/2007 matyti, jog sprendime ir vykdomajame rašte skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių - V. Š. . Prievolė skolininkui V. Š. atlyginti 54 624,63 Lt įsiskolinimą išieškotojui A. T. atsirado pagal reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą A. T. su UAB „Zaida“. Prievolė UAB „Zaida“ V. Š. atsirado ryšium su V. Š. darbo santykiais UAB „Zaida“, kurios direktoriumi jis buvo. Byloje nėra duomenų (jų nepateikė ir byloje dalyvaujantys asmenys), jog V. Š. buvo bendrovės akcininku ir/ar lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Tokiu būdu, teismas pripažino, jog ši prievolė yra asmeninė V. Š. prievolė, nes nėra CK 3.109 str. nurodytų pagrindų, pagal kuriuos prievolė galėtų būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. Iš antstolio pasiūlymo dėl turto padalijimo matyti, kad skolininkas V. Š. asmeninio turto neturi, todėl buvo areštuota bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė - sąskaitos bankuose ir A. Š. darbo užmokestis. Pagal vieno sutuoktinio prievoles galima išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies ir nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. CK 3.117 str. įtvirtinta lygių dalių principo prezumpcija. Pareiga paneigti šią prezumpciją tenka skolininkui ir suinteresuotam asmeniui A. Š. . Be to, pažymėtina, jog pagal CPK 667 str. nurodyta tvarka paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, teismas laikė, kad skolininkas ir suinteresuotas asmuo negali remtis pagrindais, reguliuojančiais nukrypimo nuo lygių dalių principus, taikomus padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. CPK 667 str. taikomas vykdymo procese, kur turi būti užtikrinta išieškotojo ir skolininko teisių pusiausvyra. Perdaug užtikrinti skolininko teisių apsaugą reikštų atimti iš išieškotojo galimybę apsaugoti savo teises ir padarytų vykdymo procesą fikcija. Suinteresuotas asmuo A. Š. nepaneigė, jog turtas, kurio dalis prašoma individualizuoti yra jos asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d. ir 3.89 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Patikslintu atskiruoju skundu skolininkas V. Š. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą atmesti visa apimtimi. Motyvuose nurodo:

1) teismas nevertino aplinkybių dėl kitokio nei lygių dalių turto padalijimo tarp sutuoktinių nustatymo principo taikymo, o tik apsiribojo CK 3.88 str. 1 d. 5 p. taikymu;

2) atsižvelgiant į CK 3.123 str. 1 d. bei į V. Š. ir A. Š. nepilnamečių vaikų interesus bei šeimos turtinę padėtį, nagrinėjant klausimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje jo nuosavybėje, sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas negali būti taikomas, nes gali pažeisti skolininko teises;

3) teismas neatsižvelgė į Ščiglinskų šeimos finansinę padėtį, išieškojus ½ A. Š. darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalį, šeima negalėtų net minimaliai užtikrinti savo bei jų nepilnamečių vaikų pragyvenimo poreikių, nekalbant apie galimybes vaikams tinkamai mokytis, lankyti būrelius ir pan. Šeimos pajamos per mėnesį bus mažesnės, nei LR Vyriausybės nustatyti minimali mėnesinė alga, bus pažeisti teisės aktais ginami nepilnamečių vaikų interesai bei jų poreikių tenkinimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas A. T. prašo skolininko V. Š. atskirojo skundo dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-02-18 nutarties panaikinimo civilinėje bylos Nr. 2-799-292/2009 netenkinti ir jį atmesti kaip nepagrįstą. Motyvuose nurodo:

Šalies argumentai

1) išieškotojas siekdamas apginti savo interesus ir vykdydamas antstolio nurodymą, kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, nustatymo;

2) remiantis CK 3.117 str. 1 d. prezumpcija A. Š. piniginės lėšos sąskaitoje ir jos gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, iš kurios ½ dalis priklauso skolininkui;

3) tik skolininkui ar suinteresuotam asmeniui pateikus įrodymus, patvirtinančius, kitokią turto priklausomybę, galima konstatuoti prezumpcijos nuginčijimą ir nustatyti kitokią skolininko turto dalį, iš kurios būtų vykdomas išieškojimas, nagrinėjamu atveju prezumpcija nebuvo paneigta;

4) skolininkas teismo posėdžio metu pats pripažino, kad jo ir jo šeimos pajamos yra slepiamos tikslingai, kad nebūtų galima jų išieškoti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju 2008 m. liepos 14 d. išieškotojas A. T. kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininko V. Š. ir jo sutuoktinės A. Š. turto dalis, jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte, t. y. pripažinti kiekvienam nuosavybės teisę į ½ dalį piniginių lėšų esančių banko sąskaitose ir į ½ dalį A. Š. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi, vadovaudamasis CK 3.117 str., išieškotojo prašymą patenkino. Apeliantas pateikdamas atskirąjį skundą nusutinka su teismo išvada nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, remiantis sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija.

Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.123 str. 1 d. nustatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo <...>. Šioje normoje nepateikta išsamaus aplinkybių sąrašo, nes vienas aplinkybes išvardija įstatymas (vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėties ir kt.), o kitas gali nustatyti teismas (kitos svarbios aplinkybės) pagal konkrečios bylos aplinkybes. Nukrypdamas nuo lygių dalių principo, teismas turi įvertinti, kiek įstatyme numatytų ar teismo pripažintų svarbiomis, t. y. sudarančiomis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, aplinkybių yra byloje. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino išieškotojo prašymą ir nustatė skolininko V. Š. turto, priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise, dalį vadovaudamasis sutuoktinių bendro turto lygių dalių principu. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog atsižvelgiant į CK 3.123 str. 1 d. bei į V. Š. ir A. Š. nepilnamečių vaikų interesus bei šeimos turtinę padėtį, sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas negali būti taikomas. Iš bylos medžiagos matyti, kad skolininkas su sutuoktine augina 2 dukteris, tačiau šiuo metu tik viena skolininko dukra - A. Š. yra nepilnametė, be to, skolininkas nepateikė duomenų, jog negali užtikrinti nepilnametės dukters būtinų poreikių ar būtų pažeista pagrindinės vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystimuisi. Taip pat apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas neatsižvelgė į Ščiglinskų šeimos finansinę padėtį, išieškojus ½ A. Š. darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalį, šeima negalėtų net minimaliai užtikrinti savo bei jų nepilnamečių vaikų pragyvenimo poreikių, o šeimos pajamos per mėnesį bus mažesnės, nei LR Vyriausybės nustatyti minimali mėnesinė alga. Nustatyta, jog tiek skolininkas (iš vykdomos individualios veiklos), tiek jo sutuoktinė (už darbą VŠĮ Alytaus konsultacijos centre) gauna pajamas, be to turi gyvenamąją vietą, su vaikais yra deklaravę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iš skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teises priklausančios turto dalies – 1/2 A. Š. darbo užmokesčio ir kitų gautų pajamų bus išieškoma piniginių lėšų suma ne didesnė kaip nustatyta įstatyme, t. y. CPK 668 str. 1d. įtvirtinta, jog <...> išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), <...>.

Kadangi šalys turi įrodyti aplinkybes kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o apeliantas nepagrindė atskirojo skundo dalyko, byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, jog yra pagrindas patenkinti apelianto prašymą, teisėjų kolegija sprendžia, Alytaus rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti teismo nutartį, atskirajame skunde nurodomais motyvais, nėra pagrindo.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmestinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 p.,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Evaldas BurzdikasKolegijos teisėjai: Birutė BobrelAlgirdas Remeika