- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-03
- Bylos Nr.
- A2.6.-3615-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02152-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Pažeidėjas
- V. N.
- Kategorijos
- 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) k., Mickūnų sen., Vilniaus r., administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. N. 2016 m. sausio 25 d., apie 14.32 val., (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vairuodamas M. N. priklausantį automobilį Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, pavažiavo atbulas, atsitrenkė į stovintį automobilį Lexus GS 430, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius. Taip V. N. pažeidė KET 9, 101 punktus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.
V. N. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. N. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies. Jis neginčija, jog važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį, tačiau teigė, jog susidūrimo nepajuto, todėl išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Abiem automobiliams buvo padaryti menki apgadinimai. Nors peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad nuo smūgio automobilis Lexus sujudėjo, tačiau tuo metu kelio danga buvo padengta slidžiu sniegu, kitas automobilis stovėjo ne su užtrauktu rankiniu stabdžiu, todėl jis nepajautė smūgio, nes jo vairuojamas automobilis truputį pariedėjo atgal. Jeigu šis automobilis stovėtų kietai, tai smūgis būtų stipresnis ir galimai tada jis būtų pajutęs smūgį. Po eismo įvykio apžiūrėjęs automobilį jis iš pradžių net nepamatė jokių apgadinimų. Tik nuplovus automobilį matėsi nežymūs įbrėžimai.
V. N. pateikė teismui nukentėjusiojo D.V. P. paaiškinimą, kuriame nurodyta, jog jis pretenzijų V. N. neturi, šis jo nuoširdžiai atsiprašė, bei mano, kad V. N. iš eismo įvykio išvažiavo, nes nepajuto susidūrimo, todėl prašo jo nebausti už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.
Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu V. N. nurodė, kad jis 2016 m. sausio 25 d. vairavo juodos spalvos automobilį Toyota Avensis, nes po remonto norėjo išbandyti, ar neišlįs dar koks nors gedimas. Vilniuje, Liepkalnio g. privačioje teritorijoje buvo užvažiavęs nusipirkti detalių sąvartyne. Nusipirkęs detalę sėdo į automobilį ir išvažiavo į darbą. Vėliau sužinojo, kad nežymiai kliudė kitą automobilį. Teigia, kad to prisilietimo tikrai nepajuto, apie tai sužinojo tik apie 17.00 val. iš automobilio Toyota savininko. Su automobilio Toyota savininku apžiūrėjęs galinį bamperį jokių įbrėžimų nerado. Dėl šio atsitikimo labai apgailestauja. Teigia, kad buvo susitikęs su apgadinto automobilio savininku, jo atsiprašė ir jis jokių pretenzijų jam neturi (b.l. 17).
Be V. N. prisipažinimo, jo kaltė, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
– BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2016 m. sausio 25 d., 14.49 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad Liepkalnio g. 164, Vilniuje, yra apgadintas pranešėjo automobilis Lexus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį kliudė automobilis Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino (b.l. 7);
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės specialisto L. S. 2016 m. sausio 25 d. tarnybiniu pranešimu, kad gavus pranešimą bei nuvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi Lexus vairuotojas D. V. P., kuris paaiškino, kad apie 14.30 val. paliko automobilį stovėti minėtoje vietoje ir apie 14.45 val. pastebėjo, kad jo automobilis apgadintas. Lexus vairuotojas pateikė filmuotą medžiagą, kurioje matosi, kad Lexus apgadino Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino (b.l. 6);
- eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio Lexus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta susidūrimo metu (b.l. 9);
- papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio Lexus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas (b.l. 10);
- pateiktu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip automobilis Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti atbuline eiga, atsitrenkė į stovinčio automobilio Lexus kairės pusės priekį. Nuo smūgio automobilis Lexus truputį susijudėjo. Automobilio Toyota Avensis vairuotojas, neišlipęs iš automobilio, apsisuko ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos (b.l. 11);
- D. V. P. 2016 m. sausio 25 d. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. sausio 25 d., apie 14.20 val. jis priparkavo automobilį Lexus, v/n (duomenys neskelbtini) prie savo darbovietės adresu (duomenys neskelbtini). Buvo apsiniaukę. Po 10 minučių išėjęs link automobilio pamatė, kad yra apgadintas jo automobilio Lexus priekinis kairės pusės kampas. Teritorija yra filmuojama. Peržiūrėjus filmuotą medžiagą aiškiai matėsi, kaip automobilis Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulai užkabino Lexus ir išvažiavo (b.l. 12);
- VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, kad automobilis Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini) yra registruotas M. N. vardu (b.l. 13);
- M. N. 2016 m. sausio 28 d. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad jam 2016 m. sausio 24 d. mėginant išvažiuoti iš pusnies, sugedo automobilio Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini) pavarų svirtis. Minėtą automobilį 2016 m. sausio 24 d., apie 15.00 val. pristatė į V. N. PĮ autoservisą. Sausio 25 d., būdamas darbo vietoje, sulaukė skambučio iš pareigūnų, kurie informavo, kad aukščiau minėtas automobilis sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos. Pareigūnams jis paaiškino esamą situaciją. Pasiimant automobilį iš autoserviso, darbuotojas neigė su minėtu automobiliu važiavęs į auto aikštelę, kur įvyko eismo įvykis ir neigė padaręs eismo įvykį. Tačiau automobilio galinis bamperis buvo nučiupinėtas, tarsi būtų ieškota pažeidimų. Apžiūrėjęs automobilį jis akivaizdžių pažeidimų nepastebėjo (b.l. 14). M. N. pateikė sąskaitą už automobilio remontą, kuri buvo išrašyta 2016 m. sausio 25 d. (b.l. 15);
- fotolentelėmis, kuriose užfiksuoti automobilių Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini) ir Lexus, v/n (duomenys neskelbtini) nežymūs apgadinimai (b.l. 18-19; 21);
- 2016 m. sausio 28 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriuo apžiūrėjus automobilį Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini) buvo rastas apgadintas galinis bamperis dešinėje pusėje.
Įvertinus administracinėn atsakomybėn trauktino asmens parodymus, kuriais jis neneigė, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo M. N. priklausantį automobilį Toyota Avensis, pateiktą vaizdo įrašą, užfiksuotus abiejų automobilių apgadinimus, jų aukštį bei lokalizaciją, galima daryti išvadą, jog V. N. vairuojamas automobilis „Toyota Avensis“, važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį „Lexus“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius, tuo pažeisdamas KET 9, 101 punktų reikalavimus bei padarydamas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl pažeidėjas baustinas.
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Motyvuojamoji dalis
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsakomybė šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012).
Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. N. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu (b.l. 17), tiek teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, jis neneigė, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini), bei išvažiuodamas atbuline eiga kliudė stovėjusį automobilį Lexus, tačiau teigė jokio kontakto nepajutęs. Iš byloje esančių policijos pareigūnų pateiktų fotolentelių, papildomų duomenų apie eismo įvykį, transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliams buvo padaryti mažareikšmiai apgadinimai, t.y. automobilio Lexus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, automobilio Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini) - apgadintas galinis bamperis dešinėje pusėje (b.l. 10, 18-19; 20; 21). Esant tokiems mažareikšmiams apgadinimų pobūdžiams, taip pat atsižvelgus į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. N. automobilį galėjo vairuoti neblaivus, jo vairuojamas automobilis buvo apdraustas įstatymų nustatyta tvarka, tikėtina, kad jis kontakto galėjo ir nepajusti. Taip pat atsižvelgtina ir į apgadinto automobilio Lexus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininko D. V. P. paaiškinimus, jog, jo manymu, susidūrimo, dėl kurio buvo padaryti jo automobiliui pagadinimai, V. N. galėjo nepajausti, todėl ir išvažiavo. Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, taip pat atsižvelgus į pateiktą vaizdo įrašą, kuriame matosi, kad po susidūrimo V. N. vairuojamas automobilis net nestabtelėjo bei nuvažiavo toliau, teismas sprendžia, kad byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog V. N. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. N. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį turi būti nutraukta, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties (tyčios) (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, teismas atsižvelgia į V. N. nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į nustatytą V. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (KET pažeidimą), už kurį, pažymos apie baustumą duomenimis, jam jau buvo skirta administracinė nuobauda. Teismas taip pat vertina padaryto pažeidimo pobūdį (padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, nekeliantys pavojaus eismo saugumui) bei jo padarymo aplinkybes. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. N. - anksčiau buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi vieną galiojančią nuobaudą.
Už ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą numatyta bauda vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes sprendžia, kad šiuo atveju V. N. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį pagrindo nėra, jam skirtina baudą, artima ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
V. N. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti 40 (keturiasdešimties) eurų baudą.
V. N. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK Nr. 16055218156. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.