- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-27
- Bylos Nr.
- 1-1125-906/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-5-00111-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Bliudsukis
- Kaltinamasis
- A. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
Kaltinamasis A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajono savivaldybė, deklaruota gyvenamoji vieta Norvegijos Karalystėje, vedęs, dirba Norvegijos Karalystėje direktoriumi įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau (2002-2005 m.) teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. padėjo pagaminti netikrą dokumentą, laikė netikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent:
2020 metų vasara, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta data ir laiku, būdamas Norvegijos Karalystėje, adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, prisistačiusiam Z. A., perdavė priemones netikram dokumentui pagaminti – savo nuotrauką, anketinius duomenis, parašo pavyzdį, žinodamas, kad šios priemonės bus panaudotos netikram Norvegijos Karalystės vairuotojo pažymėjimui pagaminti, ir tokiu būdu padėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminti netikrą Norvegijos Karalystės vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą A. S. vardu, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, po 3 dienų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta data ir laiku, iš to paties ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens prisistačiusio Z. A., toje pačioje vietoje, adresu Norvegijos Karalystė, (duomenys neskelbtini), įgijo minėtą netikrą vairuotojo pažymėjimą, kurį laikė ir gabeno su savimi tol, kol 2023 m. lapkričio 12 d., 12 val. 30 min., Klaipėdos mieste, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo, tai yra, sustabdytas vairuojantis automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Norvegijos Karalystės registracija), patikrinimo metu siekdamas patvirtinti savo tariamai turimą teisę vairuoti transporto priemonę, pateikė netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybės sienos apsaugos pareigūnams.
Kaltinamasis A. S. 2023 m. lapkričio 21 d. teisiamajame posėdyje visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2023 m. lapkričio 12 d. iš Norvegijos Karalystės keltu atvyko į Klaipėdą ir išvažiuojant iš kelto jį sustabdė pareigūnai patikrino vairuotojo pažymėjimą. Buvo sulaikytas ir užkardoje apklaustas, kur prisipažino, kad jo vairuotojo pažymėjimas netikras. Netikrą vairuotojo pažymėjimą įsigijo iš Bosnijos piliečio Norvegijoje, padavė jam nuotrauką ir kitus reikiamus dokumentus ir po keturių dienų jis A. S. atvežė vairuotojo pažymėjimą. Už pažymėjimą atsiskaitė suremontavęs to vyro automobilį. Daugiau pažymėjimą atvežusio vyro nematė. Tas vyras buvo užregistruotas įmonės klientų apskaitos žurnale. Duomenis nurašė iš automobilio registracijos liudijimo. Tikrasis A. S. vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas Norvegijos Karalystėje už greičio viršijimą, paskirta bauda ir viešieji darbai. Prieš išvykstant į Lietuvą Norvegijoje jį nufotografavo greičio kameros, tąkart Norvegijoje pareigūnams pamelavo, kad turi Lietuvoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau pareigūnams jokio dokumento nepateikė. Neturi suklastoto Lietuvos vairuotojo pažymėjimo. Netikrą vairuotojo pažymėjimą įgijo 2020 m. vasarą, gal birželio mėnesį. Vairuotojo pažymėjime nurodyta ankstesnė išdavimo data tam, kad neatrodytų, jog neseniai įgijo teisę vairuoti transporto priemones. Dokumente sužymėta daug kategorijų, nes reikėdavo kartais nutempti laivus. Norvegijos Karalystėje vairuodavo automobilį, bet vairuotojo pažymėjimą reikėjo pateikti pareigūnams tik vieną kartą. Gyveno ir dirbo Norvegijos Karalystėje, ten reikėjo vairuotojo pažymėjimo, kad galėtų dirbti, yra skolingas Norvegijos Karalystės įmonėms ir bankams, norėjo padėti savo vaikams finansiškai. Posėdžio metu nurodė, kad teistas buvo seniai dėl tarpininkavimo surandant automobilį, Lietuvoje turėjo įmonę, aplaidžiai tvarkė jos buhalteriją. Šiuo metu labai gailisi dėl savo elgesio, prašo teismo kuo švelnesnės bausmės. Ketina grįžti gyventi į Lietuvą.
Kadangi kaltinamasis po pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui, atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Be kaltinamojo prisipažinimo, kaltinamojo A. S. kaltę pagrindžia byloje surinkti ir teisme ištirti kiti įrodymai:
liudytojas V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 metų lapkričio 12 d. adresu Minijos g. 180, Klaipėdoje kartu su kolege jaunesniąją specialiste L. M. vykdė tarnybos užduotį „Pasienio tikrinimo posto patrulis“. Apie 12 val.30 min. atvykus keltui „R. H.“ iš Švedijos Karalystės patikrinimui sustabdė automobilį ,,Mercedes-Benz“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Norvegijos registracija. Tuo tarpu jo kolegė L. M. buvo sustabdžiusi kitą automobilį ir tikrino. V. R. priėjus prie automobilio „Mercedes-Benz“, prisistatė vairuotojui ir paprašė jo pateikti transporto priemonės ir savo asmens dokumentus. Patikrinęs dokumentus nustatė, kad minėtą automobilį vairavo Lietuvos Respublikos pilietis A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. Taip pat vairuotojo paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. A. S. jam pateikė Norvegijos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus minėtą dokumentą jam įtarimą sukėlė vairuotojo pažymėjimo blankas. Paėmęs vairuotojo pažymėjimą į rankas, pajuto, kad jis yra plastikinis, o turėtų būti polikarbonatinis, taip pat nejuto iškilimų ant dokumento paviršiaus, kurie turėtų būti jaučiami. Taip pat įtarimą sukėlė ant vairuotojo pažymėjimo esanti A. S. fotonuotrauka, kadangi vietomis matėsi minimalūs susiliejimai. Po to, patikrinus pažymėjimą su „Regula“ dokumentas švytėjo UV šviesoje, nors neturėtų švytėti, taip pat nebuvo mikroteksto bei ofseto. Vairuotojo paklausus, iš kur jis gavo Norvegišką vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), jis tik pasakė, kad jo pažymėjimas yra tikras ir daugiau nieko nepasakojo. Apie įtariamai klastotą vairuotojo pažymėjimą jis pasakė kolegei M. bei informavo užkardos budėtoją. Įtariant, kad A. S. pateiktas Norvegijos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti suklastotas, buvo nuspręsta asmenį bei vairuotojo pažymėjimą tolimesniems procesiniams veiksmams atlikti perduoti Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams. (1t., b. l. 41-45)
Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pareigūno prie Vidaus reikalų ministerijos V. R. 2023 m. lapkričio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl tariamai klastotų dokumentų nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 12 d. nuo 11:30 val. iki 13:00 val. Uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Malkų įlankos pasienio kontrolės punkte, Prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras C“ metu adresu Minijos g. 180, Uosto pasienio užkardos pareigūnai vykdė tarnybos užduotį „Pasienio tikrinimo posto patrulis“. Atliekant pasienio kontrolės punktų režimo kontrolę, atvykstant keltui „R. H.“ iš Švedijos apie 12:30 val. patikrinimui sustabdė transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Norvegijos registracija), kurią vairavo Lietuvos Respublikos pilietis A. S.. Patikrinimo metu papildomai paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, minėtas pilietis pateikė Norvegijos vairuotojo pažymėjimą, kuris sukėlė įtarimą. Patikrinus pateiktą vairuotojo pažymėjimą su „Regula“ buvo pastebėta, kad yra tariamai klastotas (dokumentas švyti UV šviesoje, nėra mikroteksto, nėra ofseto). Detalesniam dokumento patikrinimui (II linijoje) pristatytas į Uosto pasienio užkardą.13:00 val. minėtas asmuo perduotas Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams. (1 t., b. l. 1-5)
Asmens kratos protokole užfiksuota, kad iš A. S. paimtame telefono įdėkle įdėtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei asmens tapatybės kortelė. (1 t., b. l. 119-122)
2023 m. lapkričio 13 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad Norvegijos Karalystės vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. S. vardu. Dokumentas yra 85x54 mm dydžio kortelė. Dokumento averso pusėje yra savininko duomenys, foto nuotrauka, parašas, dokumento išdavimo duomenys bei galiojimo laikas: 2018 m. gegužės 28 d. iki 2033 m. gegužės 28 d.. Dokumento Reverso pusėje yra asmens nuotrauka, informacija apie suteiktą teisę vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemones: AM 2002 m. gegužės 28 d. galioja iki 2033 m. gegužės 28 d., A 2002 m. gegužės 28 d., B 2002 m. gegužės 28 d. galioja iki 2033 m. gegužės 28 d., C1 2014 m. rugpjūčio 15 d. galioja iki 2025 m. gegužės 27 d., C 2014 m. rugpjūčio 15 d. galioja iki 2025 m. gegužės 27 d., BE 2014 m. rugpjūčio 15 d., C1E 2018 m. gegužės 27 d. galioja iki 2025 m. gegužės 27 d., CE 2018 m. gegužės 27 d. galioja iki 2025 m. gegužės 27 d., bei bendra informacija. (1 t., b. l. 10-13)
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašte Nr. 38-S-12638 nurodyta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyboje iš Interpolo Norvegijos nacionalinio biuro gautas pranešimas, jog A. S., neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo Norvegijoje. Asmuo ne kartą buvo tiriamas Norvegijoje dėl to, kad vairavo automobilį neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Nuo 2023 m. lapkričio 6 d. A. S. tiriamas Norvegijoje dėl suklastoto lietuviško vairuotojo pažymėjimo pateikimo (bylos Nr. 16258614). (1 t., b. l. 23-24)
2023 m. lapkričio 15 d. specialisto išvadoje Nr. 109KTS-117 konstatuota, kad pateiktas tirti Norvegijos Karalystės vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. S. vardu, yra netikras. (1 t., b. l. 36-37)
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas pripažįsta įrodyta tai, kad kaltinamasis A. S. 2020 metų vasara, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta data ir laiku, būdamas Norvegijos Karalystėje, adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, prisistačiusiam Z. A., perdavė priemones netikram dokumentui pagaminti – savo nuotrauką, anketinius duomenis, parašo pavyzdį, žinodamas, kad šios priemonės bus panaudotos netikram Norvegijos Karalystės vairuotojo pažymėjimui pagaminti, ir tokiu būdu padėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminti netikrą Norvegijos Karalystės vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą A. S. vardu, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, po 3 dienų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta data ir laiku, iš to paties ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens prisistačiusio Z. A., toje pačioje vietoje, adresu Norvegijos Karalystė, (duomenys neskelbtini), įgijo minėtą netikrą vairuotojo pažymėjimą, kurį laikė ir gabeno su savimi tol, kol 2023 m. lapkričio 12 d., 12 val. 30 min., Klaipėdos mieste, adresu Minijos g. 180, panaudojo, tai yra, sustabdytas vairuojantis automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Norvegijos Karalystės registracija), patikrinimo metu siekdamas patvirtinti savo tariamai turimą teisę vairuoti transporto priemonę, pateikė netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybės sienos apsaugos pareigūnams. Ši kaltinamojo A. S. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo numatyto BK 300 str. 2 d. sudėties požymius.
Dėl bausmės
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 2 dalyje, į kaltės formą ir rūšį - nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos stadiją – veika baigta. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – neteistas (1 t., b. l. 46-59), nebaustas administracine tvarka. Kaltinamasis vedęs, dirbantis direktoriumi įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ Norvegijos Karalystėje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno tarnybiniame pranešime, kad A. S. padeda atskleisti kitas nusikalstamas veikas (b.l. 135), Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamojo A. S. atžvilgiu bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 300 str. 2 d. numatytą švelniausią bausmės rūšį – areštą. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.
Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei įvertinus tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu A. S. laikinai sulaikytas 2023 m. lapkričio 12 d. 12.30 val., paleistas iš laikino sulaikymo 2023 m. lapkričio 13 d. 15.12 val. (1 t., b. l. 89-100). Vadovaujantis BK 65 str. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, šiuo atveju, dvi dienos, vieną dieną prilyginant vienai arešto parai.
BK 75 str. numatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. S. yra teisiamas už apysunkį nusikaltimą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kritišką savo elgesio vertinimą teisiamojo posėdžio metu, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju nustatytinas vienerių metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Skiriant bausmės vykdymo atidėjimą paprastai turi skiriama ir intensyvi priežiūra. Šiuo atveju teismo vertinimo atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, charakterizuojančius duomenis netikslinga skirti intensyvią priežiūrą. Paskirtos bausmės vykdymas kaltinamajam A. S. atidėtinas be intensyvios priežiūros, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, galinčias turėti teigiamos įtakos jo elgesiui.
Skirtinas įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 5 d. 8 p.)
Prokurorė siūlė skirti kaltinamajam įpareigojimą pradėti dirbti Lietuvoje per 6 mėn., teismo manymu, toks įpareigojimas pažeistų prigimtines žmogaus teises ir laisves, pasirinkti gyvenamąją vietą, darbą. Kadangi kaltinamasis bylos duomenimis, yra deklaravęs savo išvykimą į užsienį, nors ir teigė, kad ketina grįžti į Lietuvą, bet šiuo metu, kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, dar turi nebaigtų darbų ir įsipareigojimų Norvegijos Karalystėje, be to, kaltinamojo darbo vieta yra Norvegijos Karalystėje. Įpareigojimas dirbti Lietuvoje reikštu įpareigojimą grįžti čia gyventi, deklaruoti gyvenamąją vietą ir tik tada pradėti dirbti. Teismo vertinimu ne esmė kur darbo vieta, pats falktas kad dirba žmogus, turi pajamų mažina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Šiuo metu vis plačiau naudojamas nutolusio darbo modelis. Svarbu kad jo darbas būtų suderinamas su bausmės vykdymo vieta ir vykdymo atidėjimo sąlygomis. Kadangi kaltinamasi ir taip dirba teismo vertinimu netikslinga taikyti įpareigojimą dirbti.
Vadovaujantis BPK 75 str. 5 d. teismas atidėdamas bausmės vykdymą, gali taikyti ir badžiamojo poveikio priemones numatytas BK IX skyriuje. Pagal BK 68 straipsnį, draudimas naudotis specialia teise taikomas tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis suklastota specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę buvo sustabdytas pareigūnų, kuriems pateikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą, taip padarydamas žalą BK 300 str. saugomai vertybei – valdymo tvarkai. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Esant šioms aplinkybėms, A. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus. Teismas vertina, jog toks teisės vairuoti kelių transporto priemonės uždraudimo terminas yra proporcingas padarytam nusikaltimui ir paskirtos bausmės keliamiems tikslams.
Dėl proceso išlaidų
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus 2023-11-22 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-016041, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. S. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 93,33 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, turi nuosavą įmonę Norvegijoje, įvertinus sąlyginai nedidelę išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, pripažintinos proceso išlaidomis ir 93,33Eur išlaidų suma priteistina iš kaltinamojo.
Dėl kitų klausimų
2023 m. lapkričio 13 d. A. S. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (Lietuvos Respublikos piliečio pasas ir Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelė) (1 t., b. l. 101-115), nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, naikintinas ir dokumentai grąžintini A. S..
Daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – netikras dokumentas - norvegiškas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimo skyriuje (1 t., b. l. 34). Ekspertinė įstaiga prašo perduoti jiems kaip metodinę priemonę. BPK 94 str. 1 d. 2 p. numato, kad priimant nuosprendį daiktai kurių apyvarta uždrausta perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami. Šiuo atveju perduotinas VSAT prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui kaip metodinę priemonę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 45 paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti bausmę – 30 parų arešto.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, dvi dienas, vieną dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 5 d. 8 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vienerius metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.
Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo A. S. valstybės naudai 93,33 (devyniasdešimt tris eurus 33 ct), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
A. S. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – netikrą dokumentą – norvegišką vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimo skyriuje, Medininkuose – nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti kaip metodinę priemonę Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimo skyriui.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.