Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), neturintis Lietuvos Respublikos pilietybės, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį šešiems mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 valandas per mėnesį,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2014 m. gruodžio 25 d., apie 17.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,82 promilių girtumas), vieną kartą peiliu dūrė savo šeimos narei – nukentėjusiajai sugyventinei Z. M. į kairės kojos šlaunį, padarydamas jai durtinę pjautinę kairės šlaunies žaizdą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis J. S. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad butą (duomenys neskelbtini), nuomojosi kartu su sugyventine Z. M. Butas buvo vieno kambario, už buto nuomą mokėjo kartu. Z. M. pažįsta apie 7 metus, tiek laiko gyvena kartu. 2014 m. gruodžio 25 d. buvo pas kaimyną, padėjo jam buityje. Namo grįžo apie 17 val. Sugyventinė buvo namuose viena. Neužilgo atėjo draugas, vardu „(duomenys neskelbtini)“, kuris atnešė du butelius vyno ir du butelius alaus. Trise – jis, sugyventinė ir „(duomenys neskelbtini)“ gėrė alkoholinius gėrimus. Kai išgėrė beveik viską, jis paėmė peilį nuo taburetės ir pjovė sugyventinei į koją. Peilis buvo virtuvinis, nesulankstomas, apie 10 cm bendro ilgio. Peiliu sugyventinei dūrė iš karto po to, kai peilį paėmė nuo taburetės. Į kokią koją įpjovė, nepamena. Z. tuo metu vilkėjo juodos spalvos „timpes“, todėl iškarto pasirodė kraujas. Jis manė, kad Z. įpjovė koją nestipriai, todėl to nesureikšmino, ir padėjo peilį ant taburetės, po to atsistojo ir nuėjo į tualetą. Kai grįžo Z. gulėjo ant sofos. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai. Tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ ant fotelio miegojo, ir fakto, kai jis įpjovė sugyventinei koją, nematė, nes užmigo po išgerto pirmo butelio vyno, kadangi jau atėjo išgėręs. Šiuo metu nieko neatsimena, kai ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, jau nepamena, tačiau jei juos pasirašė, reiškia taip ir buvo. Turi bėdų dėl ligos su atmintimi. Suprato, kad blogai pasielgė, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios. Šeimos, vaikų neturi. Gyvena (duomenys neskelbtini), namo ten nėra, yra registruotas (duomenys neskelbtini), anksčiau turėjo namą, jį nugriovė, turi vidurinį spec. išsilavinimą, yra tinkuotojas, anksčiau dirbo oficialiai, paskutinį kartą dar sovietiniais laikais dirbo, bandė įsidarbinti, invalidumo neturi, galėtų dirbti, nerado darbo. Pirmadienį eis į darbo biržą. Šiuo metu taip pat gyvena kartu su nukentėjusiąja kaip šeima. Sutinka dirbti viešuosius darbus, labai atsiprašo, kad įvyko, nukentėjusioji jam atleido.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Nukentėjusioji Z. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad butą adresu (duomenys neskelbtini), nuomojosi kartu su sugyventiniu J. S. Sugyventinį pažįsta ir su juo pastoviai gyvena 14 metų, jį myli. 2014 m. gruodžio 25 d., apie 17 val., sugyventinis J. S. atėjo namo išgėręs. Tarp jų jokio barnio, nesutarimų nebuvo. Maždaug po 15 minučių pas juos į svečius atėjo J. pažįstamas, vardu „(duomenys neskelbtini)“, kuris atėjo išgėręs ir dar su savimi atnešė du butelius vyno ir du plastmasinius butelius alaus. Visi trise vartojo alkoholinius gėrimus. Kai ji visiems įpylė po 2 kartus vyno, „(duomenys neskelbtini)“ užsirūkė ir užmigo sėdėdamas ant fotelio. Ji su J. sėdėjo ant lovos priešais „(duomenys neskelbtini)“. Kai „(duomenys neskelbtini)“ užmigo, ji pasakė sugyventiniui J.: „Gana gerti, pastatysiu likusį alkoholį į šaldytuvą“. Tai sakydama paėmė už butelių, norėdama nunešti juos į šaldytuvą. Tada nieko nesakęs sugyventinis pašoko nuo lovos, ją sėdinčią nestipriai atstūmė nuo butelių, kurie stovėjo ant stalo, ir nubėgo į virtuvę. Iš virtuvės labai greitai grįžo rankoje laikydamas nedidelį virtuvinį peilį ir nieko nesakęs peiliu vieną kartą dūrė jai į kairės kojos šlaunį. Ji tuo metu sėdėjo ant lovos kairę koją pasidėjusi ant dešinės kojos. Iš šoko nieko nespėjo jam pasakyti, o iš baimės, kad jis jos nesužalotų daugiau, tylėjo ir nešaukė pagalbos. J. S. iš karto po dūrio atsigulė šalia jos į lovą ir užmigo. Kur jis tuo momentu padėjo peilį, nežino. Matė, kad žaizda stipriai kraujuoja. Maždaug po 10 minučių į jų buto duris kažkas pasibeldė, o kai ji nuėjo atidaryti duris, pamatė, kad tai netoliese gyvenantys kaimynai D. ir N., pavardžių nežino. Atidariusi jiems duris ji apalpo, po to atsigavusi paskambino 112 telefonu ir pranešė apie įvykį. Po šio įvykio sugyventinis jos atsiprašė, sakė kad gailisi ir ji jam atleido, jie susitaikė ir ji jam jokių pretenzijų neturi (pareiškimą dėl sugyventinio J. S. veiksmų rašyti atsisakė). Jokių pretenzijų dėl įvykio jam neturi (b. l. 17, 21, 22).

Iš liudytojo Z. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2014 m. gruodžio 25 d. apie Z. M. padarytus sužalojimus nieko negali pasakyti, nes girtas miegojo iki jį pažadino atvykę policijos pareigūnai, 2014 m. gruodžio 25 d. vakare jis buvo bute (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholį. Išgertuvių metu jo pažįstami J. ir jo sugyventinė barėsi, kaip J. sužalojo sugyventinę, nežino, nes tuo metu miegojo (T. 1, b. 1. 23).

Iš 2014 m. gruodžio 25 d. Vilniaus apskrities VPK patrulio A. J. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, jog 2014 m. gruodžio 25 d., apie 17.50 val. buvo gautas iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) yra sužalota peiliu moteris, atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, jog policiją kvietė Z. M.. Įvykio vietoje buvo nustatyta, jog 2014 m. gruodžio 25 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), sugyventinis sužalojo Z. M., kaip vėliau paaiškėjo, sugyventinis yra J. S. Z. M. paaiškino, kad išgertuvių metu ją peiliu į kairės kojos šlaunį sužalojo jos sugyventinis J. S. Apžiūrėjus įvykio vietą lovoje matėsi kraujo dėmės, dėl ko įvyko konfliktas paaiškinti negalėjo, nes buvo visiškai girti. Z. M. paaiškino, jog smurtas pasireiškė duriu peiliu į kairę koją (T. 1, b. l. 4, 5).

Iš 2015 m. sausio 6 d. protokolo – pareiškimo matyti, jog 2014 m. gruodžio 25 d., apie 17.40 val., bute (duomenys neskelbtini), J. S. sužalojo sugyventinę Z. M. ir suteikė jai fizinį skausmą, tačiau dėl šio įvykio pareiškėja jam jokių pretenzijų jau neturi (T. 1, b. l. 7).

Iš policijos įvykių registro įrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) metų pranešėją sugyventinis sužalojo peiliu į koją (T. 1, b. l. 10).

Vilniaus apskrities VPK vyriausiojo patrulio V. A. 2014 m. gruodžio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atvykus, adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnai rado ant žemės gulinčią moterį, kaip vėliau paaiškėjo Z. M., kurios kairėje kojoje buvo durtinė žaizda, Z. M. paaiškino, kad sugyventinis, kaip vėliau paaiškėjo J. S., sužalojo ją peiliu (T. 1, b. l. 11).

Iš 2015 m. sausio 12 d. Z. M. medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, jog Z. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatyta – durtinė pjautinė kairės šlaunies žaizda, kuri padaryta duriančiai-pjaunančių savybių turinčiu įrankiu (daiktu), prieš kreipiantis medicininės pagalbos, sužalojimas vertinamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymas, nes duomenų, jog sveikata buvo sutrikdyta ilgam nėra (T. 1, b. l. 31).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2015 m. sausio 21 d. pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodo, kad įtariamojo nusikalstamais veiksmais buvo sužalota Z. M., kuri dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 72,59 Eur, šią sumą prašo priteisti iš J. S., jei jis bus pripažintas kaltu (T. 1, b. l. 34-37).

2015 m. sausio 26 d. nutarimu Vilniaus teritorinė ligonių kasa šioje byloje pripažinta civiliniu ieškovu (T. 1, b. l. 39).

Iš asmens neblaivumo nustatymo pažymos matyti, jog J. S. 2014 m. gruodžio 25 d., 18.46 val. nustatytas 2.82 promilių girtumas (T. 1, b. l. 86).

J. S. veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad J. S. nežymiai sutrikdė savo sugyventinės Z. M. sveikatą. Pats kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir apklausiamas teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad išties peiliu sužalojo nukentėjusiąją Z. M. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji Z. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Šias aplinkybes skirtinga apimtimi patvirtina ir 2015 m. sausio 6 d. protokolas–pareiškimas (T. 1, b. l. 7), asmens neblaivumo nustatymo pažyma (T. 1, b. l. 86) bei A. J. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (T. 1, b. l. 4, 5). Be to, byloje esantis 2015 m. sausio 12 d. Z. M. medicininių dokumentų apžiūros protokolas patvirtina, jog Z. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), padarytas sužalojimas vertinamas kaip nežymaus masto sveikatos sutrikdymas, nes duomenų, jog sveikata buvo sutrikdyta ilgam nėra (T. 1, b. l. 31). Teismo posėdžio metu J. S. nurodė, jog Z. M. yra jo sugyventinė, jie gyvena kartu, todėl ji laikytina jo šeimos nariu. Apibendrinant, atsižvelgus į pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuotina, jog J. S. 2014 m. gruodžio 25 d., apie 17.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,82 promilių girtumas), vieną kartą peiliu dūrė savo šeimos narei – nukentėjusiajai sugyventinei Z. M. į kairės kojos šlaunį, padarydamas jai durtinę pjautinę kairės šlaunies žaizdą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokia kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl J. S. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas prieš šeimos narį – sugyventinę, nusikaltimas yra baigtas). Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (T. 1, b. l. 77-79), šiuo metu neturintis pastovios gyvenamosios vietos, administracine tvarka baustas (T. 1, b. l. 72-73), teistas, taip pat teistas ir už smurto prieš šeimos narį panaudojimą (T. 1, b. l. 69), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (T. 1, b. l. 81), VšĮ Respublikinėje Vilniaus Psichiatrijos ligoninėje nesigydė (T. 1, b. l. 82), VšĮ Psichikos sveikatos centre nesigydė (T. 1, b. l. 83). Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus. Kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tokia bausmės rūšimi. Teismo vertinimu, tokia bausmė šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijus.

Kaltinamasis J. S., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2014 m. gruodžio 25 d., 17.53 val. iki 2014 m. gruodžio 27 d., 14.25 val. (T. 1, b. l. 85, 87), todėl šis laikotarpis vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką.

2014 m. gruodžio 27 d. nutarimu J. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja Z. M. ir nesilankyti bute (duomenys neskelbtini) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (T. 1, b. l. 53), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 72,59 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios Z. M. gydymo išlaidų atlyginimo. Nagrinėjamu atveju byloje kaltinamąjį J. S. pripažinus kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, jam kyla pareiga atlyginti kilusią turtinę žalą. Byloje yra pateikti Z. M. gydymo išlaidas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgus į šias aplinkybes, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. S. skirti galutinę bausmę – aštuonių mėnesių viešuosius darbus, įpareigojant neatlygintinai išdirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2punkto b papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas nuo 2014 m. gruodžio 25 d., 17.53 val. iki 2014 m. gruodžio 27 d., 14.25 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Iš J. S. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisti septyniasdešimt du eurus penkiasdešimt devynis euro centus (72,59 Eur) turtinei žalai atlyginti.

J. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią J. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą (pagal gyvenamąją vietą, Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba areštu.Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti areštu arba bauda.