- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-19
- Bylos Nr.
- e2-9131-920/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01736-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Ieškovas
- N. Š.
- Trečiasis asmuo
- R. S.
- Atsakovas
- A. Š.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo byloje – R. S., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. Š. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo:
1) nustatyti, kad A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra vaiko M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. Š. nėra A. Š. vaikas;
2) panaikinti Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą įrašą, kad A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra vaiko M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas;
3) priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ir jos atstovas ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota ištuoka su atsakovu A. Š. Ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. Š. Kadangi nuo ieškovės su atsakovu santuokos nutraukimo nebuvo praėję daugiau kaip 300 dienų, atsakovas buvo pripažintas vaiko tėvu ir pagal įstatymą atsakovas buvo įrašytas į M. Š. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad dukters M. Š. tėvu atsakovas negali būti, kadangi ieškovė 2019-12-09 iš Jungtinės Karalystės grįžo į Lietuvos Respubliką, o atsakovas liko toliau dirbti Jungtinėje Karalystėje. Nuo ieškovės grįžimo į Lietuvos Respubliką, šalys gyveno skyrium, nesimatė daugiau kaip du metus ir bendravo tik telefonu. Ieškovė tapo nėščia tuo metu, kai nuo santuokos nutraukimo su atsakovu nebuvo praėję daugiau kaip 300 dienų, tačiau atsakovas negali būti biologiniu vaiko tėvu, kadangi ieškovė tapo nėščia praėjus daugiau nei 2 metams nuo tos dienos, kai grįžo į Lietuvos Respubliką ir paskutinį kartą matėsi su atsakovu. Su trečiuoju asmeniu R. S. ieškovė gyvena kaip šeima, R. S. pripažįstą tėvystę ir siekia, kad vaiko gimimo įraše būtų įrašytas M. Š. tėvu, todėl nuginčijus tėvystę, nepilnačio vaiko interesai nebus pažeisti ir M. Š. neliks be tėvo. Atsakovas su M. Š. nebendrauja, išlaikymo neteikia ir neturiu jokio emocinio ryšio. Po teismo sprendimo, ieškovė ir trečiasis asmuo ketina kreiptis į notarą dėl vaiko tėvystės pripažinimo.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti ir nuginčyti tėvystę, kadangi M. Š. yra jo dukra, nori suteikti savo pavardę, kadangi yra M. Š. tikras biologinis tėvas.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vadovaujantis Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., 7 str. 1 d., 8 str. 1 d., bei atsižvelgiant į vaiko interesus ir teisę nuo gimimo žinoti savo tėvus, išsaugoti savo identiškumą, išvadą teikianti institucija daro išvadą, kad tėvystės nuginčijimas neprieštarautų vaiko interesams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad M. Š. gimė (duomenys neskelbtini), duomenyse nurodyta, kad vaiko motina N. Š., tėvas A. Š. Išvadą duodančios institucijos Vilniaus apskrities vaiko teisių skyriaus 2022-09-02 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis, nustatyta, kad susisiekus su atsakovu telefonu, atsakovas teigė, kad žino apie pareikštą ieškinį, su ieškove yra išsiskyręs, gyvena Jungtinėje Karalystėje o ieškovė apie 2 metus gyvena Lietuvoje bei yra tikras, kad M. Š. nėra jo dukra. Susisiekus su ieškove telefonu, ieškovė nurodė, kad palaiko ieškininyje nurodytus reikalavimus, gyvena kartu su R. S., šis pripažįsta, kad yra M. Š. tėvas, taip pat nurodė, kad atsakovą yra informafusi apie kreipimąsį dėl tėvystės nuginčijimo ir atsakovas neprieštaravo, kadangi M. Š. nėra jo vaikas.
Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.138 straipsnis numato, kad vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Pagal CK 3.140 straipsnio 1-2 dalį, kai vaikas gimsta motinai, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Kai vaikas gimsta nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios ar santuokos nutraukimo, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu. Tėvystę nuginčyti galima tik teismine tvarka (CK 3.150 straipsnio 1 dalis, 3.149 straipsnio 1 dalis).
Taigi, ieškovės ir atsakovo santuoka vaiko M. Š. gimimo momentu (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta, tačiau nuo santuokos nutraukimo pabaigos nebuvo praėję daugiau kaip trys šimtai dienų, todėl vaiko tėvu vaiko gimimo dokumentuose įrašytas atsakovas A. Š. Ieškovė, atsakovas ir tretysis asmuo patvirtina, kad M. Š. nėra biologinė atsakovo dukra.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus, VVTAĮT pateiktą išvadą, įvertinęs, ar galimas tėvystės nuginčijimas nepažeis vaiko interesų, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus, konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (CK 3.150 straipsnio 1 dalis, 3.149 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 99 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022-06-28 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir ieškovė 100 procentų yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Iš byloje esančios 2022-11-29 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, jog ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudarė 230,00 Eur.
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 100,00 Eur žyminis mokestis; taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos 230,00 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Iš viso iš atsakovo valstybei priteistinos 230,00 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 100,00 Eur kitos išlaidos. (CPK 96, 99 straipsniai).
Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – ši suma iš atsakovo nepriteistina bei neišieškotina (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 99, 178 straipsniais, 268, 270, 376, 394-399 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra vaiko M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. Š. nėra A. Š. dukra.
Pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriaus, dalyje, kurioje A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), yra nurodytas M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvu.
Priteisti valstybei iš A. Š. 230,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, pervedant lėšas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - „Swedbank“, AB banke, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 - AS „Citadele banka“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor Bank AS banke, veikiančiame per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti valstybei iš A. Š. 100,00 Eur kitas bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.