Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB Rytų skirstomieji tinklai apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui AB Rytų skirstomieji tinklai dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo – T. (T.) T. (T.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo AB Rytų skirstomieji tinklai apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

Atsakovas AB Rytų skirstomieji tinklai apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų (CK 6.292-6.300 str.), kurios nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padaromą asmens turtui, suteikiant nekokybiškas paslaugas ar prekes (pagal CK 6.293 straipsnio 1 dalį elektros energija laikoma produktu). Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka, nes pagal šios bylos faktines aplinkybes apelianto nurodytos teisės normos galėtų būti taikomos tik tuo atveju, jei padarytos turtinės žalos dydis viršytų 500 eurų sumą (CK 6.299 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju kilusi turtinė žala neviršija šios sumos, todėl ji atlygintina bendraisiais pagrindais.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės kelia civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo nagrinėjamoje byloje klausimą. nurodo, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, prašydamas teismo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, privalėjo įrodyti, tačiau neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Tačiau sutikti ir su tokiais apelianto teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi bylos duomenys tvirtina, jog ieškovas AB „Lietuvos draudimas” ir tretysis asmuo T. T. 2006-02-22 buvo sudarę Būsto draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) esantis namų turtas 10000 Lt sumai (b.l. 9-10, 85). Draudimo sutarties galiojimo metu dalis apdraustų daiktų sugedo dėl elektros įtampos svyravimų. Tarp draudiko AB „Lietuvos draudimas” ir draudėjo T. T. susiklostė draudimo teisiniai santykiai. Ieškovas draudėjui T. T. išmokėjo 800 Lt draudimo išmoką (b.l. 11), todėl, taikant subrogaciją, ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str. 1 d.). Ieškovas išmokėtų sumų – žalos atlyginimo, ieškiniu ir reikalauja iš atsakovo AB Rytų skirstomieji tinklai.

CK 6.1015 straips­nio 1 ir 3 da­ly­se nu­ro­dy­ta, kad jei drau­di­mo su­tar­tis ne­nu­ma­to ko ki­ta, drau­di­kui, iš­mo­kė­ju­siam drau­di­mo iš­mo­ką, per­ei­na tei­sė rei­ka­lau­ti iš­mo­kė­tų su­mų iš at­sa­kin­go už pa­da­ry­tą ža­lą as­mens. To­kia rei­ka­la­vi­mo tei­sė, per­ėju­si drau­di­kui, įgy­ven­di­na­ma lai­kan­tis tai­syk­lių, nu­sta­tan­čių drau­dė­jo ir už ža­lą at­sa­kin­go as­mens san­ty­kius. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo AB Rytų skirstomieji tinklai sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovui kyla deliktinė atsakomybė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovui kyla deliktinė atsakomybė, būtina nagrinėjamoje byloje nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar atsakovas AB Rytų skirstomieji tinklai yra atsakingas už kilusią žalą (CK 6.246-6.249 str.).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovo (apelianto) AB Rytų skirstomieji tinklai kaltę dėl netvarkingo elektros energijos tiekimo, nustatęs, jog atsakovas, atsakydamas į 2006-10-24 trečiojo asmens T. T. skundą, pats pripažino, kad elektros energijos tiekimas buvo netvarkingas, įtampa nestabili. Apeliantas teigia, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi teismas neįvertino, jog 2006-10-27 atlikus techninę apžiūrą pagal T. T. skundą, ant atramos laidų rasta pašalinių daiktų (medžių šakų, vielos), kurie trumpino laidus ir dėl to įtampa pas T. T. nustatyta mažesnė nei reikalauja standartas. Todėl apeliantas mano, kad pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles jis neturi atlyginti vartotojui patirtų nuostolių. Tačiau tokie apelianto argumentai nėra pagrįsti, nes atsakovas turi įstatyminę pareigą tiekti tinkamos kokybės elektros energiją ir užtikrinti elektros energijos tinklų techninę būklę bei saugų naudojimą (CK 6.386-6.387 str.). Nagrinėjamu atveju neteisėta atsakovo veika pasireiškė tuo, kad atsakovas nevykdė šių įpareigojimų, ką patvirtina byloje esantys duomenys: (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai 2006-10-24 kreipėsi į Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus regiono Vilniaus rajono skyrių, nurodydami, jog (duomenys neskelbtini) kaime yra maža elektros įtampa ir dėl to genda elektros prietaisai (televizoriai, šaldytuvai ir pan.), ir prašydami priimti sprendimą šiuo klausimu (b.l. 8). Atsakydamas į šį skundą, Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus rajono skyriaus viršininkas 2006-11-22 rašte Nr.23100-212 nurodė, kad, atlikus matavimus, skunde pateikta informacija pasitvirtino (b.l. 7). Iš byloje esančio Vilniaus rajono DVG vadovo J. G. 2006-10-27 tarnybinio paaiškinimo matyti, kad tiriant T. T. 2006-10-24 skundą, buvo atlikti elektriniai matavimai, kurių metu nustatyta, jog pas T. T. įtampa mažesnė nei reikalauja standartas (b.l. 86). Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas iš esmės pripažino, kad elektros energijos tiekimas trečiajam asmeniui buvo netvarkingas. Be to aplinkybė, jog ant elektros laidų buvo rasta pašalinių daiktų, kurie trumpino laidus, taip pat patvirtina, kad atsakovas nevykdė tinkamos elektros įrenginių priežiūros ir tuo pažeidė įstatymo numatytą pareigą - tiekti tinkamos kokybės elektros energiją ir užtikrinti elektros energijos tinklų techninę būklę bei saugų naudojimą. Priešingai, t.y. kad atsakovas užtikrino tinkamą elektros tinklų techninę būklę, apeliantas neįrodė ir tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas byloje įrodė atsakovo kaltę ir neteisėtą veiką, o atsakovas savo kaltės dėl netinkamos elektros tinklų būklės byloje nepaneigė.

Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų priežastis, dėl ko ir kada sugedo T. T. priklausantys elektros prietaisai. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pateikė pakankamai įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti. Kartu su ieškiniu teismui buvo pateiktas patikrinimo aktas ir pažyma (b.l. 20-21), iš kurių matyti, kad šaldytuvas ir kompiuteris sugedo dėl įtampos šuolio (aukštos įtampos) elektros tinkle. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, konstatavo, kad ir likę prietaisai - abu televizoriai, buvo sugadinti dėl tos pačios priežasties - aukštos įtampos elektros tinkle. Apeliantas duomenų, paneigiančių ar sudarančių pagrindą abejoti tokia pirmosios instancijos teismo išvada (kad visi elektros prietaisai sugedo dėl aukštos įtampos elektros tinkle) nepateikė (CPK 178 str.). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas įrodė ir dar vieną iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinį ryšį.

Apeliantas skunde taip pat ginčija padarytos žalos dydį, nurodydamas, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad netinkamos kokybės elektros energijos pateikimas sąlygojo būtent 800 Lt nuostolių atsiradimą. Šie apelianto argumentai taip pat atmestini, kadangi iš ieškovo teismui pateiktų duomenų (nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimo, pažymos dėl informacijos apie įvykį patikslinimo ir papildymo, turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedo) matyti, kad trečiajam asmeniui T. T. padarytos žalos dydis buvo nustatytas, atsižvelgiant į sugadintų daiktų – kompiuterio, šaldytuvo ir dviejų televizorių vertę draudimo sutarties sudarymo metu, jų nusidėvėjimą iki įvykio ir specialisto paskaičiavimus (b.l. 13, 15-17). Apskaičiavęs padarytos žalos dydį, ieškovas trečiajam asmeniui T. T. (draudėjui) išmokėjo 800 Lt draudimo išmoką (b.l. 11-12). Atsakovas, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nepateikė duomenų, paneigiančių ieškovo nurodomą žalos dydį (CPK 178, 185 str.).

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad trečiojo asmens T. T. teiginiai, jog elektros prietaisai sugedo 2006-07-15, 2006-07-30 ir 2006-10-24 dėl nekokybiškos elektros energijos, vertintini kritiškai, kadangi 2006-10-24 savo skunde atsakovui tokių aplinkybių jis nenurodė, nors elektros prietaisai jau buvo sugedę. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tretysis asmuo savo skunde atsakovui nurodė bendro pobūdžio aplinkybę, kad dėl mažos įtampos genda elektros prietaisai. Teisėjų kolegija pažymi, kad tretysis asmuo ir neturėjo pareigos nurodyti konkrečius sugedusius elektros prietaisus. Sugedusius prietaisus T. T. nurodė ieškovui savo prašyme dėl žalos atlyginimo. Šios aplinkybės yra akivaizdžios ir nepaneigtos.

Apeliantas taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti aplinkybę, jog tretysis asmuo pavėluotai pranešė apie draudiminį įvykį ieškovui AB „Lietuvos draudimas” (draudikui), taip pat laiku neinformavo atsakovo apie dėl nekokybiškos elektros energijos sugedusius prietaisus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės neturėjo įtakos žalos atsiradimui ir nepašalina atsakovo atsakomybės dėl padarytos žalos atlyginimo pagal pareikštą ieškinį (CK 6.263, 6.266 ir 6.1015 str.), todėl minėtus apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo motyvai nėra juridiškai reikšmingi ir neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.