Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2017-08-31 · Administracinė byla Nr. A-1918-502/2017

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-08-31
Bylos Nr.
A-1918-502/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04944-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramutė Ruškytė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Virginija Volskienė
Pareiškėjas
I. D.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
Administracinė byla Nr. A-1918-502/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04944-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 12.5.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramutės Ruškytės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. D. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja I. D. 2015 m. spalio 12 d. teismui padavė skundą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2015 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-23048 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 3R-(AG-247/05-2015).

Pareiškėja nesutiko su mokesčių administratoriaus atsisakymu pripažinti pareiškėjai paskirtas baudas beviltiškomis. Nurodė, kad baudų administravimo procedūra pagal pareiškėjos prašymą Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pradėta 2015 m. gegužės 18 d. ir ji dar nėra baigta, tačiau sprendimas priimtas pagal nuo 2015 m. liepos 1 d. pasikeitusias Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas. Pažymėjo, kad teisės principas lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) šiuo atveju neturėjo būti taikomas sprendžiant pareiškėjos prašymą. Nurodė, kad pareiškėja, kreipdamasi į atsakovą, žinojo apie būsimus įstatymo pakeitimus, kad ji pagal savo kompetenciją galės išspręsti klausimą iš esmės, tačiau VMI formaliai atsisakė prašymą nagrinėti.