Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,

dalyvaujant E. Ž., jo įstatyminei atstovei A. Ž., Vilniaus rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Tomaševič,

išnagrinėjusi E. Ž. (E. Ž.), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. Vilniaus r., Parudaminio k., (duomenys neskelbtini), besimokančio Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, nedirbančio, nevedusio, nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. 2015 m. rugpjūčio 30 d., apie 06.10 val., Vilniaus r., Marijampolio k., nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų (sustoti ir nesimuistyti),

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d.

Teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą E. Ž. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad protokole nurodytu metu, jis su A. N. ėjo anksti ryte namo. Likus beveik 2 km iki namų, jis nuėjo į krūmus. Jis ir draugas pradėjo bėgti todėl, kad pamatė policijos pareigūnus. Išsigando, kadangi buvo išgėrę. Jis (E. Ž.) buvo išgėręs silpno sidro, draugas buvo girtas, o jis vedė draugą namo. Policija liepė sustoti, bet jie reikalavimo negirdėjo, neatsimena ar reikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus ir bėgo tiesiai, negalvojo kur, ir manė, jog paspruks. Jiems peršokus tvorą, jie buvo pagauti. Jis pats sustojo, nes nebeturėjo jėgų bėgti. Jį pagavus, jam papurškė į akis dujomis, ėmė graužti akis, dėl ko jis pradėjo plūsti pareigūnus. Jam buvo uždėti antrankiai, rėkė galvą nuleidęs (dėl akių graužimo), nieko neįžeidinėjo, pareigūnų nestumdė ir nespardė. Pridūrė, kad galbūt juos supainiojo su motelyje esančiaisiais asmenimis. Nurodė, kad gailisi, prašo nebausti, tik įspėti, prisipažįsta kaltas, jog nepakluso pareigūnams, bėgo (b.l. 13-14, 20, 26).

Teismo posėdžio metu atstovė A. Ž. paaiškino, jog jie bėgo išsigandę, nes yra nepilnamečiai ir nuo 22 val. privalo būti namuose. Tą kartą draugo mama nežinojo, kad vaikai išėjo ir todėl jie bėgo, nes bijojo, jog apie tai sužinos tėvai. Tądien pareigūnai buvę iškviesti į motelį „Sendy“ Marijampolio kaime, kur buvo sumušti pareigūnai, sudaužyta mašina. Policija gal pagalvojo, jog vaikai iš tos kompanijos, vaikai įkliuvo atsitiktinai. Vaikas kaltas, kad keikėsi, tad turėtų būti baudžiamas (b.l. 14-15, 20, 26).

Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos atstovė paaiškino, jog įstaiga neigiamos informacijos apie šį nepilnametį anksčiau neturėjo ir į tai prašo atsižvelgti (b.l. 26).

Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai patruliai E. M. ir A. N. nurodė, kad E. Ž. žino iš darbo pobūdžio, kai vykę pagal iškvietimą padėti rajono patruliams Lydos plente, Marijampolio k. prie „Sendy“ motelio. E. M. nurodė, jog vienas vaikinas buvo apibūdintas kaip šviesių plaukų, plačių pečių, stambaus kūno sudėjimo. Važiuodami jie pamatė panašų vaikiną pagal nurodytus požymius, vaikinai dviese gulėjo ant žolės, o jiems privažiavus, asmenys pradėjo bėgti per daržus, tvoras. Gal penkis kartus pareigūnai perspėjo „stok, policija“ ir buvo apie 30 m atstumu, todėl vaikinai turėjo girdėti. Kažkuris iš bėgančių buvo atsisukęs, todėl matė pareigūnus. Jie krito gal du kartus. E. Ž. krito veidu ant žemės. Paklaustas kodėl bėgo, atsakė, jog buvo išgėręs. Jam liepta nejudėti, bet E. Ž. gal norėjo atsistoti, muistėsi, buvo perspėtas apie dujų panaudojimą, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, reikėjo pagalbos atsistoti. Patrulė su E. Ž. liko viena, nes kolega nusivijo kitą asmenį. Ji (teismo pastaba - liudytoja) panaudojo du kartus dujas, nes E. Ž. muistėsi ir nevykdė reikalavimo nesimuistyti. Pagal išvaizdą asmuo (teismo pastaba - E. Ž.) atrodė gerokai girtas. E. Ž. nevykdė reikalavimo sustoti ir nesimuistyti. Dėl išvardintų protokole pažeidimų reiktų klausti kitus asmenis, nes ji nežino, gal kitus visus veiksmus matė kiti pareigūnai. Asmuo (teismo pastaba - E. Ž.) pareigūnų atsiprašė, jos neplūdo necenzūriniais žodžiais, galbūt galėjo plūsti kolegas, nes buvo daug pareigūnų. Jis nevykdė reikalavimo sustoti, bet jis nesispardė, tik muistėsi, tačiau kodėl taip elgėsi, ji negali pasakyti, gal norėjo atsistoti. E. M. nurodė, jog nemačiusi, kad kitus kolegas E. Ž. būtų stumdęs, spardęs. Ar jo muistymasis buvo pasipriešinimas, nežino. E. Ž. nuvežė į komisariatą, nes šis nesiorientavo aplinkoje, buvo neblaivus, muistytis galėjo dėl dujų poveikio (b.l. 14).

Patrulis A. N. teismui paaiškino, jog jiems atvykus į Marijampolio k., buvo pasakyti asmenų požymiai, tačiau gerai jų nematė, nes buvo prietema. Jiems bevažiuojant į tą vietą, kur vyko pagal iškvietimą, iššoko keli (3-4) jaunuoliai iš griovio ir pradėjo bėgti. Jie vijosi 2 asmenis, kiti nubėgo į kitą pusę. Jaunuoliai nestojo, buvo apie 50 m nuo jų, todėl turėjo pareigūnus girdėti šaukiant „stok policija“. E. Ž. antrą kartą nukritęs neatsikėlė, o jis nusivijo sprukusį jaunuolį, kurį sulaikė ir atsivedė. Kolegė reikalavo sėdėti ir nejudėti, tą liepė ir kitas vėliau pribėgęs kolega (iš viešo saugumo mobilios kuopos), bet E. Ž. muistėsi, matomai, dujos graužė akis. Atvykus kitiems ekipažams, asmenys buvo pasodinti į automobilį. E. Ž. neįžeidinėjo ir nesikeikė, tik nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų, o neteisėti veiksmai buvo jo muistymasis. Jis pažeidė viešąją tvarką, nes vietiniai gyventojai buvo išėję pasižiūrėti kas vyksta. E. Ž. liudytojo nestumdė ir nespardė, jo atžvilgiu nesikeikė, neįžeidinėjo, elgėsi normaliai, o į komisariatą E. Ž. pristatė, kadangi šis nepilnametis ir buvo neblaivus. Protokolo nesudarinėjo. Dėl kitų nubėgusių asmenų neturi informacijos (b.l. 15).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. Ž. nurodė, jog E. Ž. pažįsta (iš darbo) ir nelabai atsimena aplinkybes, nes surašė protokolą, t.y. atliko tik techninį darbą. Nurodė, kad nors protokolą surašė iš patrulių tarnybinių pranešimų ir jų žodžių, visgi galimai protokole yra jo klaida dėl neva E. Ž. vartotų necenzūrinių žodžių, pareigūnų įžeidinėjimo ir stumdymosi bei spardymosi. Pristatyti asmenys buvo su antrankiais, todėl jis, rašydamas protokolą, manė, jog galėjo būti pasipriešinimas. Kadangi protokolų yra viena fabula, todėl taip surašė protokolą, nurodydamas visus (duomenys neskelbtini) str. 1 ir 2 d. numatytus veiksmus (b.l. 26).

Motyvuojamoji dalis

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos Vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N15-156/2007, Nr. N1-978/2007).

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį baudžiama už pasipriešinimą Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas.

E. Ž. neigė jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d., faktines aplinkybes. Nei bylos rašytinėje medžiagoje, nei jos nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkta jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad protokole nurodytu metu ir aplinkybėmis E. Ž. pasipriešino policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Teisme apklausta liudytoja E. M. paaiškino, kad sulaikymo metu E. Ž. nesistumdė, nematė, kad kurį nors iš pareigūnų jis būtų spardęs, jis tik muistėsi, bet galimai dėl panaudotų ašarinių dujų, todėl nežino, ar tai gali būti laikoma pasipriešinimu. Liudytojas A. N. tarnybiniame pranešime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad E. Ž. jo nestumdė ir nespardė. Liudytojas A. Ž. teisme paaiškino, kad jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 ir 2 dalyse nurodytus veiksmus, kad galimai buvo pasipriešinimas policijos pareigūnams sprendė pats, nes asmenys buvo pristatyti su antrankiais, todėl protokole galimai jis padarė klaidų aprašydamas įvykio faktines aplinkybes. Esant tokiems atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų parodymams, teismas konstatuoja, jog byloje nesurinkta įrodymų, pagrindžiančių, ATP protokole aprašytas faktines aplinkybes. Todėl darytina išvada, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties E. Ž. veikoje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, E. Ž. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla dėl (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veikoje pažeidimo sudėties ((duomenys neskelbtini) str.1p.).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. pažeidimu laikomas policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

(duomenys neskelbtini) str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo policijos pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam policijos pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.

Kaip matyti iš byloje esančio E. Ž. prisipažinimo, jis kaltu prisipažino dalinai, t.y. todėl, kad jis nepakluso pareigūno reikalavimui, nesustojo, kai buvo reikalaujama nebėgti, sustoti. Dėl necenzūrinių žodžių, neva įvykio metu vartotų pareigūnų atžvilgiu, jis neprisipažino. (duomenys neskelbtini) str. 2 d. dispozicijoje apibrėžtos ir detalizuotos pažeidėjo veiksmų ypatybės bei konkrečių veiksmų pobūdis, iš straipsnio paskirties, jo pavadinimo, dispozicijos turinio, įžeidimas siejamas būtent su tuo, kad nukentėjusysis pareigūnas, o tai ar pareigūnai įžeidinėjami dėl jų teisėtų nurodymų, reikalavimų, duodamų vykdant tarnybines pareigas, ar apskritai dėl to, kad nukentėjusysis yra pareigūnas (pažeidėjui tai suvokiant), šio straipsnio taikymui reikšmės neturi. Nagrinėjamu atveju E. Ž. teigia, kad jis rėkė ir galimai keikėsi po dujų panaudojimo, ir tai darė būtent būtent dėl šios priežasties, bet ne policijos pareigūnų atžvilgiu, taigi, jų neįžeidinėjo. Apie tai, kad buvo keikiami patruliai nenurodyta ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, priešingai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktus duomenis apie tai, kad jis policijos pareigūnų neįžeidinėjo, neplūdo necenzūriniais žodžiais, patvirtina policijos pareigūnų E. M. ir A. N. parodymai teisme, kurie tarpusavyje sutampa, papildo vienas kitą ir neprieštarauja bei pareigūno A. Ž., apklausto liudytoju, parodymams, kad galimai padaryta klaida surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Atsižvelgiant į nurodytas ir į teisme nustatytas aplinkybes, vertinant įrodymus visumoje, konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo – pareigūnų įžeidimo padarymo nepatvirtina jokie faktiniai duomenys, todėl šios faktinės aplinkybės iš kaltinimo šalintinos.

Sprendžiant ar E. Ž. veikoje yra pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) str. 2 d. sudėtis, o būtent, ar E. Ž. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, pažymėtina, kad tiek atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek liudytojai E. M. ir A. N. tarnybiniuose pranešimuose nurodė ir teisme patvirtino, kad E. Ž. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų sustoti, nors pareigūnams jį vejantis ir esant netoli, E. Ž. turėjo girdėti jų reikalavimą, nepaisant to jis bėgo toliau per kiemus ir daržus, kol nugriuvo ir nebeatsikėlė, o sulaikomas muistėsi ir nevykdė reikalavimo nesimuistyti.

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinimas E. Ž. visa apimtimi nepasitvirtino, visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o byloje surinktų įrodymų pakanka tik konstatuoti, jog E. Ž. padarė (duomenys neskelbtini) str. 2 dalyje numatytą pažeidimą – nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų.

E. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę, kuris nepilnametis, nebaustas administracine tvarka, mokosi, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtina pusė minimalios sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytos nuobaudos (ATPK 24 str.4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p. , 250 str. 1 d. 1 p., teismas,

nutarė:

E. (E.) Ž. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir skirti 43 (keturiasdešimt trijų) eurų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį nutraukti nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, numerį ir ROIK 150521173044.