- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-09
- Bylos Nr.
- eA-2132-629/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04890-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- E. Z.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 23S28570 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo 5 metus bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 3 metus.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Atsakovas Sprendimą priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi. Pareiškėjui buvo įteiktas tik pranešimas apie priimtą Sprendimą, tačiau paties Sprendimo jis negavo, todėl neturėjo galimybės susipažinti su Sprendimo turiniu, taikomų sankcijų pagrįstumu bei teisėtumu. Pareiškėjui nėra žinoma, kokios aplinkybės nulėmė tokį Sprendimą. Pareiškėjas ne kartą yra gavęs Europos Sąjungos vizas, nėra teistas, Lietuvos Respublikos teritorijoje nepadarė jokių nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, turėjo darbą Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi giminių Lietuvos Respublikos teritorijoje, gyvenančių nuo 2012 m. Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo antros eilės pusseserė V. Y.. Pareiškėjui pritaikytos griežtos sankcijos, tačiau nepateikta informacija kokiu pagrindu, įrodymais ir aplinkybėmis rėmėsi atsakovas priimdamas Sprendimą.
2.2. Pareiškėją laikyti visuomenei nesaugiu asmeniu yra neteisinga ir neproporcinga. Pareiškėjui grėsmės tikimybė nėra žinoma, kadangi jis nebuvo supažindintas su Sprendimo motyvais ir informacija, kuria remiantis jis pripažintas asmeniu, keliančiu grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Taigi, pareiškėjo vertinimu, Sprendimas yra atsakovo netinkamai atlikto tyrimo ir neteisingų vertinimų rezultatas, o tai lemia jo teisių ir teisėtų interesų neproporcingą pažeidimą, nes jam užkertamas kelias gyventi Lietuvos Respublikoje, kurioje jau eilę metų yra vykdoma veikla, gyvena giminės ir pažįstami, su kuriais per ilgą laiką yra užmegzti artimi santykiai.
2.3. Priimant Sprendimą nebuvo laikytasi gero administravimo principo, įpareigojančio atsakovą imtis aktyvių veiksmų padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai, užtikrinti pareiškėjui teisę būti informuotam ir išklausytam, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas tik susipažinęs su valstybinių institucijų nustatytomis aplinkybėmis, kurių pagrindu jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, galės pateikti atitinkamus paaiškinimus, pasisakyti dėl priimto Sprendimo pagrįstumo ir apginti savo teises.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į skundą atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Migracijos departamentas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:
3.1. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2023 m. vasario 17 d. rašte Nr. 18-1857 (toliau – ir Raštas) nurodė, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos atominėje elektrinėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose ir strateginiuose objektuose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Atitinkamai, jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo. Atsižvelgęs į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
3.2. Įvertinus tai, kad VSD prašo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, pareiškėjo šeimyninius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (šeimyninių ryšių nenustatyta), pareiškėjo ekonominius ryšius (ekonominiai ryšiai nenustatyti), ir atsižvelgus į Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5, 37 ir 38.3 punktais pareiškėjui buvo nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
3.3. Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), 15 punktu, į Šengeno informacinę sistemą įtraukti duomenys apie pareiškėją dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
3.4. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi kompetentingos institucijos VSD Raštu dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Taigi, atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis.
3.5. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, t. y. įvertinus pareiškėjo veiksmus (pareiškėjo darbą Baltarusijos Respublikos strateginiame objekte), iš atliktų veiksmų (pareiškėjo darbo Baltarusijos Respublikos strateginiame objekte) galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje. Priimant Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika. Sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus yra proporcingos priemonės siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą.
4. Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad nesutinka su skundu. VSD atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:
4.1. Pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos atominėje elektrinėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Tarnybos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo.
4.2. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pažiūros, atitinkama veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant tiek draudimo atvykti, tiek leidimo gyventi panaikinimo klausimą. Kadangi pareiškėjas pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės ir nurodyti argumentai negali būti iškeliami aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad surinkus pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, jo interesas atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo, kad iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Sprendimą.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 25 d. asmeniškai atvyko į Migracijos departamentą pateikti prie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto nustatytu pagrindu pridėtų dokumentų originalus ir biometrinius duomenis. Pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis. Migracijos departamentas 2023 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą Nr. 23S26573, kuriuo neišdavė pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu ir priėmė Sprendimą. 2022 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas atsakydamas į Migracijos departamento klausimyno 2 klausimą – (Nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ir dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos) nurodė, kad 2019 – 2022 m. dirbo (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos atominėje elektrinėje.
7. Teismas konstatavo, jog priimdamas Sprendimą atsakovas rėmėsi VSD išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, kuri iš esmės kildinama tik iš aplinkybės, jog pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 2019 – 2022 m. dirbo (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos atominėje elektrinėje. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos atominėje elektrinėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. VSD yra suteikta kompetencija teikti vertinimus dėl užsieniečių, kurie kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo, vertinimo grėsmės nacionaliniam saugumui požiūriu, taigi VSD pateikė išvadą veikdama pagal savo kompetenciją, tačiau papildomų aplinkybių tyrimo (ar papildomos užklausos VSD) atsakovas, priimdamas Sprendimą, neatliko (neteikė). Teismas pažymėjo, jog galėjo būti atlikta pareiškėjo papildoma apklausa, kurios metu būtų įvertintas pareiškėjo požiūris. Teismo vertinimu, yra nenustatyti pareiškėjo konkretūs veiksmai ar ketinimai atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos Respublikos valstybės interesus, t. y. išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui laikytina akivaizdžiai formalia, remiantis vien tai, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos atominėje elektrinėje.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti Sprendimą, papildomai nurodė, jog Lietuvos Respublikoje gyvena jo antros eilės pusseserė V. Y. ir pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus. 2022 m. spalio 25 d. prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi teikiamas darbdavio. Minėtame prašyme nurodyta, kad pareiškėjas ketina dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija nėra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą, todėl jam reikalingas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas dėl atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Teismo vertinimu, atsakovas turi atidžiau atsižvelgti į šias aplinkybes bei jas analizuoti. Taip pat pareiškėjas ne kartą pažymėjo, kad yra gavęs Europos Sąjungos vizas, nėra teistas, Lietuvos Respublikos teritorijoje nepadarė jokių nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, turėjo darbą Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi giminių Lietuvos Respublikos teritorijoje, gyvenančių nuo 2012 m. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės bei faktas, jog pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos atominėje elektrinėje, turėtų būti įvertintos atidžiau. Atsižvelgiant į tai, jog Sprendimas grindžiamas vien ta aplinkybe, jog pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos atominėje elektrinėje, teismas laikė, jog nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Sprendimas priimtas neatlikus išsamesnio tyrimo dėl pareiškėjo pozicijos dėl Baltarusijos Respublikos valdžios vykdomos agresyvios užsienio politikos. Byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius pareiškėjo veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą. Minėtų aplinkybių pagrindu teismas vertino, jog atsakovas nepagrindė pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl neturėjo pagrindo remiantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi priimti Sprendimo. Rašte nurodyta, kad, vertinama, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau teismas pažymėjo, kad Sprendimą priimantis subjektas yra atsakovas ir būtent jis turi atlikti nustatytų aplinkybių vertinimą ir padaryti galutinę išvadą dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
9. Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas.
10. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų automatiškai šios išvados perkelti į Sprendimą, o būdamas viešojo administravimo subjektu turi atsižvelgi į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik Raštas, bet ir su paraiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turėjo visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją, ir tik jas sistemiškai įvertinęs, galėjo daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Teismas konstatavo, kad tokio individualaus vertinimo atsakovas neatliko, į Sprendimą buvo perkeltas Raštas bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, neįvertinus visų duomenų visumos.
11. Teismas pažymėjo, jog Migracijos departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi VAĮ reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime, be kita ko, būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Teismas konstatavo, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.
12. Teismas Sprendimą panaikino kaip neteisėtą dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).
III.
13. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
14. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
14.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo keliamą grėsmę Sprendime Migracijos departamentas ir VSD sieja tik su pareiškėjo darbu (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos atominėje elektrinėje ir, kad išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui yra formali. Šioms teismo išvadoms prieštarauja bylos medžiaga – išvada dėl pareiškėjo valstybės saugumui keliamos grėsmės buvo padaryta remiantis ne tik pareiškėjo darbu (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos atominėje elektrinėje, bet ir VSD surinkta informacija, kad Baltarusijos Respublikos institucijose ir strateginiuose objektuose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos, jos užtikrina, kad šiose institucijose ir strateginiuose objektuose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys, todėl pareiškėjas, dirbęs Baltarusijos Respublikos strateginiame objekte, gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (pareiškėjo darbas (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos atominėje elektrinėje) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Minėta pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.
14.2. Teismas nedetalizavo, kokių papildomų aplinkybių tyrimo Migracijos departamentas neatliko, nenurodė teisinio pagrindo papildomoms aplinkybėms tirti ir nenurodė teisinio pagrindo Migracijos departamentui pakartotinai kreiptis į VSD. Nei teisinis reguliavimas, nei teismų praktika nenumato Migracijos departamentui pareigos priimant sprendimą dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, esant kompetentingos institucijos išvadai dėl šio užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui atlikti užsieniečio apklausą, juo labiau, kad Sprendimas buvo priimtas vertinant pareiškėjo veiksmus (darbą (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos atominėje elektrinėje) VSD surinktos informacijos kontekste, o ne pareiškėjo deklaruojamas pažiūras.
14.3. Sprendimas atitinka Kriterijų vertinimo tvarkos 5 ir 37 punktų nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose. Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Teismas nenurodė, kokiu pagrindu Migracijos departamentas Sprendime turėjo vertinti pareiškėjo ryšį su jo antros eilės pussesere (šeiminiu ryšiu nesusijusios su pareiškėju), juo labiau, kad informaciją apie pusseserę pareiškėjas teikė tik teismui. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiu pagrindu Migracijos departamentas Sprendime turėjo vertinti 2022 m. spalio 25 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjui išduotas Europos Sąjungos vizas, pareiškėjo neteistumą ar turėtą darbą Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaip ši informacija galėjo būti vertinama pareiškėjo naudai pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui kontekste, kaip šios informacijos neįvertinimas Sprendime galėjo nulemti nepagrįsto ir neteisėto Sprendimo priėmimą. Sprendimo faktinis pagrindas nėra susijęs su minėtomis aplinkybėmis, taip pat teiginys, jog pareiškėjas turėjo darbą Lietuvos Respublikos teritorijoje neprieštarauja Sprendime nustatytai aplinkybei, kad pareiškėjas neturi ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika.
14.4. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia VSD. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. VSD uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. Šios nuostatos, taip pat Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas minėtoje išvadoje dėl Sprendimo dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Migracijos departamento sprendimų dėl užsieniečių keliamos grėsmės viešai tvarkai ir visuomenei. Minėtos sąvokos nėra tapačios. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuoseklioje praktikoje analogiškose bylose nėra išaiškinta, kad Migracijos departamentas gali priimti galutinę išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui. Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiškose bylose taip pat nėra išaiškinta, kad Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatos turi būti aiškinamos plečiamai.
14.5. Sprendime nurodyta, kad Migracijos departamentas įvertino, jog pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, pareiškėjas neturi ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, Sprendimo priėmimas pareiškėjo atžvilgiu yra proporcingas, todėl Sprendimas atitiko tiek VAĮ nuostatas, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus analogiškose bylose.
Šalies argumentai
15. Apeliaciniame skunde trečiasis suinteresuotas asmuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
16. VSD apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
16.1. VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD ir teikia išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, o Migracijos departamentas per nustatytą terminą panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi Raštu. VSD vertinimu, surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą priimti Sprendimą, nes Rašte pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui ir jo asmeninis interesas likti gyventi bei dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažintas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
16.2. Šiuo atveju yra aktualus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas, kuriame Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Vien faktas, kad pareiškėjas nurodo nuo 2022 m. nedirbantis Baltarusijos Respublikos atominėje elektrinėje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis tarnybomis yra išnykusi. Tikėtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijos Respublikos režimui lojaliais asmenimis. Tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
16.3. Nesutiktina su teismo išvada, kad Spendimas neatitinka VAĮ reikalavimų. Sprendime yra nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis pagrindai. Sprendimas yra priimtas viešojo administravimo subjekto, turinčio jam suteiktus įgaliojimus, nurodytas Sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas, priėmimo data, registracijos numeris, išdėstyti motyvai ir apskundimo tvarka. Sprendimas laikytinas adekvačia, proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui, t. y. užkirsti kelia atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiams, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinius skundus pareiškėjas prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą nepakeistą.
18. Pareiškėjas atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
18.1. Jeigu draudimui atvykti į Lietuvos Respubliką pakaktų vien VSD išvados dėl keliamos grėsmės, tai įstatymų leidėjas suteiktų būtent šiai institucijai teisę spręsti klausimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Tokiu būdu trečiasis suinteresuotas asmuo priimtų sprendimą dėl draudimo, o atsakovas šį sprendimą įgyvendintų, t. y. atliktų kitus būtinus veiksmus tokiam sprendimui įgyvendinti. VSD išvada negali būti laikoma pakankamu pagrindu sprendimui dėl draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priimti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turėjo atlikti išsamų pareiškėjo asmenybės vertinimą ir nuspręsti ar egzistuoja tikimybė, kad pareiškėjas, kuris dirbo Baltarusijos Respublikoje atominėje elektrinėje, gali būti verbuojamas Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybų tikslu šnipinėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
18.2. Nebuvo nustatyta jokių aktyvių veiksmų, kuriais pareiškėjas remtų Baltarusijos Respublikos vykdomą politiką, išskyrus faktą, kad pareiškėjas dirbo Baltarusijos Respublikos atominėje elektrinėje. Grėsmė, kurią galėtų sukelti pareiškėjas, būdamas Lietuvos Respublikoje, yra tik teoriška, paremta pareiškėjo darbu strateginiame objekte, tačiau nebuvo vertinama ar pareiškėjas remia Baltarusijos Respublikos vykdomą politiką, ar jis pagal savo amžių ir turimą profesiją išvis galėtų atlikti užduotis Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybos nurodymu, t. y. ar jis turėtų kokią nors galimybę įsidarbinti į strateginį valstybės objektą arba valstybinę instituciją. Pagal trečiojo suinteresuoto asmens pateiktą išvadą, bet kuris užsienietis, kuris dirbo (net nežinant pareiškėjo pareigybės ir reikalavimų, keliamų šiai pareigybei) Baltarusijos Respublikos arba Rusijos Federacijos valstybinėje įstaigoje, savaime kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas nenuslėpė šio fakto ir pats jį išviešino, ir tik remiantis paties pareiškėjo pateikta informacija buvo padaryta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, vadinasi, iki pareiškėjo pateiktos informacijos VSD jokių duomenų apie neteisėtą pareiškėjo veiklą neturėjo.
18.3. Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas buvo priimtas Konstituciniam Teismui išnagrinėjus prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (2018 m. sausio 12 d. redakcija) 12 straipsnio 15 dalis tiek, kiek pagal ją šio įstatymo 11 straipsnio 2 punkte nurodytos grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančios priežastys laikomos nepašalinamomis, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose esantis turtas ir teritorija bei ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų sandoriai būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis bei sąlygas. Taigi, pareiškėjo vertinimu, Konstitucinio Teismo išaiškinimai šiuo atveju negalėtų būti vertinami sprendžiant šį ginčą, kadangi yra skirtingas teisinis reguliavimas ir pareiškėjo atžvilgiu šio įstatymo nuostatos netaikomos.
18.4. Atsakovas iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendimą kritikuoja dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių veiksmų, kuriuos turi atlikti atsakovas, tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nustatyta, kad teismas įpareigoja atsakovą atlikti išsamų tyrimą bei vertinti visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo asmenybę, kadangi tik išvados nepakanka tokiai griežtai sankcijai taikyti. Atsakovas privalo vadovautis tiek Įstatymo nuostatomis, tiek poįstatyminiais teisės aktais ir atlikti ne formalų, paremtą tik abstrakčia ir formalia trečiojo suinteresuoto asmens išvada, vertinimą, bet vertinti pareiškėjo prašymą individualiai, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta 5 metus nuo sprendimo priėmimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 3 metus, teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, Migracijos departamento ir VSD atsiliepimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Sprendimas priimtas neatlikus išsamesnio tyrimo dėl pareiškėjo pozicijos dėl Baltarusijos Respublikos valdžios vykdomos agresyvios užsienio politikos.
21. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo padavė apeliacinius skundus, kuriuose laikosi pozicijos, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka teismų praktiką. Sprendime yra nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis pagrindai.
22. Pagal ir ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima VSAT, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro siūlymu priima Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
24. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 23S26573 atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, be kita ko, vadovaudamasis kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui.
25. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir VSAT, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis <...>. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba VSAT. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. <...>.
26. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).
28. Nagrinėjame kontekste svarbu pažymėti, jog Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 patvirtintos Nacionalinio saugumo strategijos (toliau – ir Nacionalinio saugumo strategija) 16 punkte nurodyta, jog autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą. Nacionalinio saugumo strategijos 22 punkte numatyta, kad Baltarusijos atominės elektrinės Astrave statybas, fizinį paleidimą ir eksploatavimo pradžią lydėję incidentai, atsakingų Baltarusijos Respublikos institucijų nenoras bendradarbiauti užtikrinant elektrinės saugumą bei neatsakingas požiūris į branduolinę saugą sukuria prielaidas rimtam branduoliniam incidentui. Todėl Baltarusijos atominės elektrinės Astrave eksploatavimas yra pavojus Lietuvos Respublikos gyventojams, reikalauja papildomų išteklių pasirengti galimų grėsmių valdymui ir kelia neigiamo poveikio aplinkai riziką.
29. Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė pabrėžiama ir Seimo rezoliucijose. Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prie Ukrainą“ atkreipiamas dėmesys į aktyvų Aliaksandro Lukašenkos režimo dalyvavimą Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą strategijoje ir į Rusijos karių sutelkimą Baltarusijos teritorijoje; smerkiama Rusijos Federacijos ir Baltarusijos karinė agresija prieš Ukrainą ir siekis nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią. Seimo 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ Seimas griežtai smerkia Rusijos Federacijos, padedant Baltarusijos Respublikai, tęsiamą karinę agresiją, įvykdytus ir toliau vykdomus karo nusikaltimus prieš suverenią Ukrainą ir jos žmones bei nusikaltimus žmoniškumui.
30. VSD 2022 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymima, kad labiau nei bet kada iki šiol tapo akivaizdu, kad Rusija ir jos apsisprendimas naudoti karinę jėgą yra didžiausia grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Autoritaro valdoma Baltarusija, vis labiau priklausoma nuo Rusijos, yra to paties grėsmių paveikslo dalis (https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2022/04/LT-el-_.pdf).
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pakanka duomenų daryti išvadą, kad pareiškėjas dėl eitų pareigų Baltarusijos Respublikos atominėje elektrinėje gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, o pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Byloje nėra surinkta įrodymų, paneigiančių VSD išvadą, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos strateginiame objekte – atominėje elektrinėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, o pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo.
32. Teisėjų kolegija pažymi, nors iš Migracijos departamento priimto Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti leidimą laikinai gyventi, matyti, jog esminis Sprendimo pagrindas yra išvadoje pateikta informacija dėl pareiškėjo eitų pareigų (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos atominėje elektrinėje, tačiau iš Sprendimo turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (t. y. įvertinta, kad pareiškėjas neturi galiojančių dokumentų, suteikiančių ar patvirtinančių jo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje; pareiškėjas šiuo metu nedirba ir nėra praeityje dirbęs Lietuvos Respublikoje; Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nerasta duomenų apie pareiškėjo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje; analizavo galimas grėsmes, kurios galėtų kilti pareiškėjui neuždraudus atvykti į Lietuvos Respubliką), todėl pirmosios instancijos teismo pateiktas vertinimas nėra pagrįstas.
33. Teisėjų kolegija, vertindama Sprendimo, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, teisėtumą ir pagrįstumą, atkreipia dėmesį, kad nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat automatinis užsieniečio duomenų įrašymas į Užsieniečių registrą bei perspėjimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi priimant tokio pobūdžio sprendimus turi būti atsižvelgiama į argumentus, dėl kurių užsieniečiui buvo priimtas neigiamas sprendimas dėl leidimo gyventi Lietuvoje, tokiu sprendimu siekiami tikslai, taip pat įvertinta, ar priimtos ribojančios priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1978-821/2023).
34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, sprendžia, kad pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas. Pareiškėjo duomenų į C.SIS II įvedimas SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais pagrindais taip pat vertintinas kaip proporcingas ribojimas, pagal byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes pareiškėjo teisių nesuvaržantis labiau nei tai yra būtina.
35. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
36. Apibendrinusi teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai tenkinami, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo E. Z. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.