Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-04-15 · Administracinė byla Nr. P-442-68-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-15
Bylos Nr.
P-442-68-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Skirgailė Žalimienė
Trečiasis asmuo
J. D., Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
Pareiškėjas
Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo
Atsakovas
Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P442 - 68/2011Procesinio sprendimo kategorija 80.11; 80.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens J. D. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovams Neringos savivaldybės tarybai ir Neringos savivaldybės administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, O. L. V., J. D., N. B., A. S., T. P., V. Z. V., N. P. , A. Š., V. P., G. P., V. M., N. L., A. M., L. P., K. P., J. P., A. J., V. V., R. D., J. D., L. Ž., K. B., I. B., P. L., akcinei bendrovei SEB bankui ir individualiai R. G. architektūros firmai, dėl aktų panaikinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A525 - 1112/2010).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:

Žemesnės instancijos teismas

1) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2001 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 06 „Dėl teritorijos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, detalaus plano patvirtinimo“ patvirtintą detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas);

2) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2002 m. lapkričio 4 d. patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu ir priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje (toliau – ir Sąvadas), statybai;

3) panaikinti Administracijos Architektūros skyriaus 2004 m. balandžio 15 d. išduotą statybos leidimą Nr. 18 gyvenamojo namo su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, naujai statybai (toliau – ir Statybos leidimas);

4) panaikinti Tarybos 2002 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 181 „Dėl pritarimo infrastruktūros plėtojimo sutarčiai“ (L. Rėzos g. 26a);

5) panaikinti 2002 m. spalio 21 d. sutartį Nr. 13 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą tarp Neringos savivaldybės ir T. P., A. S., N. B. ir V. B..

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, jog Detaliuoju planu žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), padalintas į šešis savarankiškus žemės sklypus – (duomenys neskelbtini) bei dvi automobilių stovėjimo aikšteles. Teritorijos planavimo tikslas buvo, atlikus procedūrinius veiksmus, planuojamoje teritorijoje nustatyti ir įteisinti esamų ir naujai formuojamų sklypų ribas, jų dydžius, architektūrinius, urbanistinius apribojimus, paskirtį, paminklotvarkinius bei apsauginius reikalavimus, galimybę rekonstruoti esamus pastatus. Detaliuoju planu apibrėžti žemės sklypai, adresais (duomenys neskelbtini), Neringoje, yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise juos valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija (toliau – ir Klaipėdos AVA). Žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, išnuomoti fiziniams asmenims. Žemės sklypai, adresais(duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre neįregistruoti kaip atskiri turtiniai vienetai. Detaliojo plano sprendiniais numatyta sklype A ((duomenys neskelbtini)) suformuoti 1 122 kv. m sklypą, kuriame numatomas įvažiuojamasis kelias iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o vakarinėje sklypo dalyje numatoma zona naujam ūkiniam pastatui. Planuojamas ūkinis pastatas blokuojamas su B sklypo ūkinio pastato siena ir turi bendrą stogą. Sklype B ((duomenys neskelbtini)) numatyta suformuoti 1 448 kv. m sklypą. Numatyta esamą ūkinį pastatą padalinti į dvi dalis, įrengiant praėjimą, dalis ūkinio pastato griaunama, taip suformuojant vientisą užstatymą. Rytinėje ūkinio pastato dalyje atkuriama gyvenamoji funkcija: atstatomi pastatai, ūkinis ir gyvenamasis namas apjungiami bendra stogo konstrukcija. Numatyta galimybė statyti verandą prie atstatomo gyvenamojo namo. Suplanuotoje teritorijoje numatyta nauja statyba, lauko inžinerinių tinklų, šaligatvio takų bei privažiavimo takų įrengimas. Sklype C ((duomenys neskelbtini)) numatyta suformuoti 1 026 kv. m žemės sklypą, nekeičiant esamo užstatymo, statiniams numatyti restauravimo ir pritaikymo darbai. Priskirtame sklype nenumatyta naujų pastatų statyba. Sklype D ((duomenys neskelbtini)) numatyta suformuoti 1 616 kv. m žemės sklypą, kuris priskirtinas esamam pastatui ir numatoma ūkinio pastato statyba, įrengimas ir eksploatacija. Numatoma galimybė rekonstruoti esamus gyvenamąjį ir ūkinį pastatus. Planuojamos teritorijos infrastruktūrai gerinti gyvenvietės reikmėms šalia (duomenys neskelbtini) gatvės sklypo B savininkų lėšomis numatyta įrengti lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelę ir, tik įrengus minėtą aikštelę, galimas sklypo B ribų perkėlimas šiaurės kryptimi iki įrengtos lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelės. Detaliuoju planu nenumatomi komerciniai, pramoniniai bei kiti triukšmo ir taršos objektai, o visi esami medžiai ir želdiniai išsaugojami. Pareiškėjas nurodė, jog pagal Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtintos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) (toliau – ir KNNPP schema) tekstinius sprendinius „Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Architektūrinės planinės dalies 3 skyriaus ir Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamento“ X, XI, XII teritorijų „Urbanistikos paminklo teritorija“ ir schematinius sprendinius „Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schema“, Detaliuoju planu planuojama teritorija priskiriama urbanistikos paminklo teritorijai, kurioje neleidžiamos naujos statybos, reikalaujama išsaugoti išlikusį vertingą apstatymą, restauruoti pastatus, nedidinti pastatų aukštingumo, o teritorijai ir pastatams sutvarkyti parengti specialų regeneracijos projektą. Detaliojo plano sprendiniai, kuriais numatyta naujai planuojamų pastatų teritorija ir atstatomų pastatų teritorija, prieštarauja aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumento KNNPP schemos sprendiniams, t. y. Juodkrantės centrinės dalies architektūrinio tvarkymo reglamento nuostatoms. Be to, Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja ne tik KNNPP schemai, bet ir kitiems norminiams teisės aktams: Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (toliau – ir Parko nuostatai) 4, 6.6, 11 punktams, Teritorijų planavimo įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir Statybos įstatymo nuostatoms. Nustatyti ir procedūriniai pažeidimai, t. y. neatlikta planuojamos teritorijos esamos padėties analizė – tokiu būdu pažeistas Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Planuojant nekilnojamosios kultūros vertybės (Juodkrantės) teritorijoje tvarkymo, pritaikymo ir statybos darbus, neatlikti istoriniai-urbanistiniai tyrimai – taip pažeidžiamos Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 21 straipsnio nuostatos. Neparengta ir nekilnojamosios kultūros vertybės U12 individuali teritorijos regeneravimo programa. Detaliojo plano sprendiniai (duomenys neskelbtini) pastatyti statinius yra realizuoti, pažeidžiant istorinius-urbanistinius saugomos tradicinės žvejų gyvenvietės suformavimo požymius, tokiu būdu pakeista gyvenvietės erdvinė-urbanistinė struktūra ir istorinio užstatymo aplinka. Ginčijamu sprendimu patvirtinto neteisėto Detaliojo plano pagrindu priimti kiti administraciniai aktai (Sąvadas gyvenamajam namui su ūkiniu pastatu ir priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, Statybos leidimas naujai gyvenamojo namo statybai su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, bei Tarybos 2002 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. 181 „Dėl pritarimo infrastruktūros plėtojimo sutarčiai“ ((duomenys neskelbtini)) ir jo pagrindu sudaryta sutartis Nr. 13) taip pat yra neteisėti, todėl naikintini. Sąvade techniniam projektui rengti nėra reikalaujama atsižvelgti į KNNPP schemą, Parko nuostatus. Be to, išnagrinėjus pateiktus pastatų architektūrinius sprendinius, matyti, jog sklype po ūkinių pastatų priedanga be naujo gyvenamojo namo, suprojektuoti dar du poilsiui skirti kotedžai su 4 gyvenamajai funkcijai skirtais atskirais blokais, gyvenamasis namas perstatytas į 2 gyvenamuosius apartamentus, viename gyvenamajame name įrengtos dvi saunos, ūkiniai pastatai suformuoti kaip gyvenamieji, t. y. iš kapitalinių konstrukcijų, apšiltinant visas išorines sienas ir stogus, prie džiovinimo patalpų suprojektuoti holai, tualetai, verandos, balkonai, laiptai į antrą aukštą, ūkinių pastatų architektūra nesiskiria nuo gyvenamojo namo, jų apdailai ir stogų dangoms naudojamos analogiškos medžiagos.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimu prašymą patenkino ir panaikino Tarybos 2001 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 06 „Dėl teritorijos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, detalaus plano patvirtinimo“, Sąvadą, Statybos leidimą, Tarybos 2002 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 181 „Dėl pritarimo infrastruktūros plėtojimo sutarčiai“ ((duomenys neskelbtini)) bei 2002 m. spalio 21 d. sutartį Nr. 13 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą tarp Neringos savivaldybės ir T. P., A. S., N. B. ir V. B..

Teismas nurodė, kad Neringos miesto savivaldybės valdyba 1999 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 281 nusprendė organizuoti teritorijos prie (duomenys neskelbtini), Neringa, detaliųjų planų rengimą (sprendimo 1.3 p.), planavimo organizatoriaus funkcijas pavesdama vykdyti Administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriui (sprendimo 5 p.). Sąlygos teritorijų planavimo dokumentui – teritorijos (duomenys neskelbtini), Neringa, detaliajam planui rengti buvo išduotos 1999 m. lapkričio 29 d. Išduotose planavimo sąlygose nurodyta, kad planuojamai teritorijai inter alia taikomi Saugomų teritorijų įstatymas, Parko nuostatai, KNNPP schema. 2000 m. vasario 18 d. patvirtintoje planavimo užduotyje nurodytas planavimo tikslas – planuojamoje teritorijoje atlikus procedūrinius veiksmus, nustatyti ir įteisinti esamų ir naujai formuojamų sklypų ribas, jų dydžius, architektūrinius urbanistinius apribojimus, paskirtį, paminklotvarkinius bei aplinkosauginius reikalavimus, galimybę rekonstruoti esamus pastatus. Taryba 2000 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 91 patvirtino teritorijos (duomenys neskelbtini), Neringa, detaliojo plano raidos programą. Taryba 2001 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 06 patvirtino teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, detalųjį planą ir nusprendė naujai suformuotam sklypui (B), kurio plotas – 1448 kv.m., naudojimo būdas – sodybinio užstatymo teritorija (G1), suteikti adresą (duomenys neskelbtini). Detaliojo plano sprendiniais numatyta suformuoti šešis atskirus žemės sklypus. Sklypui A ((duomenys neskelbtini)) numatyta suformuoti 1 122 kv. m žemės sklypą, numatant įvažiuojamąjį kelią iš (duomenys neskelbtini)gatvės, o vakarinėje sklypo dalyje numatoma zona naujam ūkiniam pastatui, kuris blokuojamas su B sklypo ūkinio pastato siena ir turi bendrą stogą. Sklypui B ((duomenys neskelbtini)) numatyta suformuoti 1 448 kv. m žemės sklypą, kuriame esantis ūkinis pastatas padalijamas į dvi dalis, įrengiant praėjimą. Numatyta griauti dalį ūkinio pastato, siekiant suformuoti vientisą užstatymą. Rytinėje ūkinio pastato dalyje atkuriama gyvenamoji funkcija, atstatomi pastatai, sklype esantis ūkinis ir gyvenamasis pastatas apjungiami bendra stogo konstrukcija. Ateityje numatyta galimybė pastatyti verandą prie atstatomo gyvenamojo pastato. Sklypui C ((duomenys neskelbtini)) numatyta suformuoti 1 026 kv. m žemės sklypą, kuriame neplanuojama naujų pastatų statyba, nekeičiamas esamas užstatymas. Sklypui D ((duomenys neskelbtini)) numatyta suformuoti 1 616 kv. m sklypą, kuriame esamus ūkinį ir gyvenamąjį pastatus numatyta galimybė rekonstruoti. Planuojamos teritorijos infrastruktūrai gerinti gyvenvietės reikmėms šalia (duomenys neskelbtini) gatvės sklypo B lėšomis įrengiama lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelė. Tik įrengus planuojamą stovėjimo aikštelę, galimas sklypo B perkėlimas. Detaliuoju planu apibrėžti žemės sklypai yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise juos valdo Klaipėdos AVA.

Teismas nurodė, jog Detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, todėl šiai teritorijai taikomi Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimai. Šis įstatymas Detaliuoju planu suplanuotos teritorijos teisinio statuso požiūriu yra specialus bendrųjų teritorijų planavimo ir statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų sistemoje. Atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatymo (1993 m. lapkričio 9 d. įstatymo Nr. 63-1188 redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 25 straipsnio 6 dalį, Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“, aplinkybę, jog Vyriausybės 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1378 buvo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ priedo „Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“ 2 punktas, pagal kurį nebeliko nuostatos, kad Schema yra parengta laikotarpiui iki 2005 m., Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimą, pažymėtina, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (kartu su gyvenviečių detaliaisiais planais) susiję sprendimai negali būti priimami, neatsižvelgiant į KNNPP schemą, ir negali prieštarauti jos nuostatoms. Įvertinus KNNPP schemos pagrindinių teiginių 5 punktą, pažymėtina, jog jame įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal KNNPP schemą. Teismas nurodė, kad Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje nagrinėjama teritorija priskiriama XI ir XIII zonoms, schemoje pažymėtoms kaip esama urbanistikos draustinio riba ir naujų daugiabučių gyvenamųjų namų teritorija. Teritorija priklauso vadinamam Ievos Kalno urbanistiniam kompleksui. Juodkrantės saugomų vertybių plano „Paminklosaugos režimas ir paminklotvarkos priemonės“ brėžinyje ginčo teritorijoje esantys pastatai priskiriami prie I kategorijos (konservuotini ir restauruojanti, visiškai išsaugant autentiškus elementus ir išvaizdą) ir II kategorijos (restauruotini, išsaugant vertingus elementus, kuriant kopijas ir gerinant išvaizdą) pastatų. KNNPP schemos Juodkrantės ir jos apylinkių principinio plano skyriaus Architektūrinės-planinės dalies Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamente reglamentuotas urbanistikos draustinio zonos tvarkymas. XI zonoje urbanistikos paminklo teritorijoje numatyta: 1) atstatyti nunykusias posesijas, jas apstatyti žvejų namų ir ūkinių pastatų kopijomis; 4) visai urbanistinio paminklo teritorijai parengti kompleksinio apstatymo naujadarus; numatyti, kad nebus didinamas jų aukštingumas – pastatai turi būti 1 aukšto su mansardomis; atkuriamo apstatymo pastatai – žvejų namų ir pagalbinių pastatų imitacija; be minėto projekto teritorijų apstatymo rekonstrukcija bei atskirų pastatų statyba ir jų pertvarkymai draudžiami. XIII zonai nustatyti reikalavimai, susiję su nagrinėjama teritorija: įrengti tarp pirties ir vaikų darželio palei gatvę žaliąją juostą, vizualiai atskiriančią daugiabučių namų zoną nuo tradicinio užstatymo zonos. Teismas nurodė, jog Detaliojo plano sprendiniais sklypo A vakarinėje dalyje numatyta zona naujam ūkiniam pastatui, sklypui B priskiriama žemės dalis prie esamo pastato su planuojama zona naujam ūkiniam pastatui, o tokie sprendiniai prieštarauja nuostatai teritorijoje įrengti žaliąją juostą. Tuo tarpu sprendinys, kad atstatomi ūkinis ir gyvenamasis pastatai apjungiami bendra stogo konstrukcija, prieštarauja urbanistikos paminko teritorijoje numatytam režimui atstatyti nunykusias posesijas, jas apstatyti žvejų namų ir ūkinių pastatų kopijomis, nes Kuršių nerijoje ūkiniai pastatai nebuvo blokuojami. Sklype D numatyta esamo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato rekonstrukcija, toks sprendinys įgyvendintas, rekonstravus ūkinį pastatą jį išplečiant, tokiu būdu pažeistas reikalavimas neplėsti esamų pastatų bei nestatyti naujų gyvenamųjų pastatų, išskyrus nunykusius, kuriuos atstatyti numato kultūros objektų regeneracijos projektai. Be to, urbanistinio paminko teritorijoje draudžiama tankinti susiformavusį apstatymą. Realizuojant Detaliojo plano sprendinius, po rekonstrukcijos praplėstas ūkinis pastatas, kuris tapo 2 aukštų su mansarda, tuo tarpu žvejų sodybose ūkiniai pastatai buvo 1 aukšto su mansarda, o Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Architektūrinės planinės dalies Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamente nustatytas draudimas didinti pastatų aukštingumą, pastatai turi būti 1 aukšto su mansarda (X, XI, XII teritorijos 4 punktas). Remiantis Parko nuostatų 4, 6.6,11 punktais, Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimu, pabrėžtina, jog jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į KNNPP schemą ir prieštarauti jos sprendiniams. Be to, ginčijamu sprendimu patvirtinto Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 5, 13 straipsnių nuostatoms, numatančioms, jog valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato ne tik pats įstatymas, bet ir Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai, kiti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai, taip pat ir 28 straipsnio 1 dalies nuostatoms, reglamentuojančioms, kad saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo bei strateginio planavimo dokumentus ir jais nustatomus reglamentus, parengtus vadovaujantis Teritorijų planavimo bei Statybos įstatymo nuostatomis. Teismas nurodė, jog nustatyti ir procedūriniai pažeidimai, t. y. neatlikta planuojamos teritorijos esamos padėties analizė (nors planavimo užduotyje nurodyti planavimo proceso etapai, inter alia esamos padėties analizė), tokiu būdu pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Neatlikti istoriniai-urbanistiniai tyrimai, kai Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 21 straipsnis nustato, jog, planuojant nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje tvarkymo, pritaikymo ar statybos darbus, projektavimas turi būti pagrįstas tyrimais. Neparengta ir nekilnojamosios kultūros vertybės U12 – Juodkrantės gyvenvietės pagrindiniame dosjė nurodyta individuali teritorijos regeneravimo programa, kurią reikia parengti, norint regeneruoti ir sutvarkyti kurią nors urbanistinės vertybės teritoriją (nagrinėjamu atveju – (duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis principu, jog iš neteisės neatsiranda teisė, darytina išvada, kad, pripažinus, jog Detaliojo plano sprendiniai savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, akivaizdu, kad pažeistas teisinis reglamentavimas priimant ir kitus administracinius aktus bei sudarant sutartį, kuriais buvo suteikta teisė realizuoti Detaliojo plano sprendinius tretiesiems suinteresuotiems asmenims – patvirtinus Sąvadą, išdavus Statybos leidimą, Tarybai 2002 m. spalio 21 d. priėmus sprendimą Nr. 181 „Dėl pritarimo infrastruktūros sutarčiai ((duomenys neskelbtini))“ ir 2002 m. spalio 21 d. pasirašius sutartį Nr. 13 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“. Panaikinus sprendimą dėl Detaliojo plano patvirtinimo, turi būti panaikintos ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės.

Teismas nurodė, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 15 d. nutartimi buvo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į teismą termino atnaujinimo ir pareiškėjo prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo atsisakyta priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 20 d. nutartimi patenkino pareiškėjo atskirąjį skundą ir panaikino Klaipėdos miesto apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 15 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į teismą termino atnaujinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo. Konstatuota, kad 2008 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gauta Klaipėdos AVA specialisto išvada yra aplinkybė, nuo kurios skaičiuojamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio prašymo padavimo terminas. Prašymą pareiškėjas padavė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2008 m. gruodžio 23 d., t. y. nepraleidęs prašymo padavimo termino. Nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis turi res judicata galią, todėl neanalizuotini proceso šalių argumentai dėl kreipimosi į teismą termino pažeidimo.

Teismas nurodė, kad, remiantis ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimais, Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalimi, pripažintinas nepagrįstu teiginys, jog viešasis interesas šioje byloje neginamas. Pareiškėjas įrodė, kad objektyviai egzistuoja būtinybė ginti viešąjį interesą ir teismine tvarka panaikinti administracinius aktus. Pareiškėjas nustatė tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams bei sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Pareiškėjas administracinius aktus ginčija dėl jų sukeliamų negatyvių teisinių pasekmių konkretiems teisiniams gėriams, įstatymų saugomoms visuomenės vertybėms, o ne dėl formalių teisės normų pažeidimų, galimai padarytų priimant administracinius aktus.

III.

Atsakovai ir trečiasis suinteresuotas asmuo O. L. V. dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo padavė apeliacinius skundus.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi apeliacinius skundus atmetė, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko įsteigimas ir veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei, todėl viešąjį interesą siejo su tuo, kad, esant įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, ypač statybos, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą, tai yra valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti savo nacionalines, kultūrines vertybes. Be to, tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis, o tais atvejais, kai valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms. Teismas nurodė, kad Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tiek Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas patvirtina, jog tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai sudaro prielaidą, leidusią statybas saugomoje teritorijoje, todėl darytina išvada, jog reikalavimas tokius aktus panaikinti dėl galimai juos priimant padarytų teisės aktų pažeidimų yra keliamas srityje, susijusioje su viešojo intereso gynimu. Konstatuotina, jog pareiškėjo reikalavimas panaikinti ginčijamus administracinius aktus gali būti siejamas su viešojo intereso apgynimu. Teismas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo J. D., nesutikdama su teiginiu, jog šiuo atveju tinkamai ginamas viešasis interesas, teigė, jog pareiškėjas privalėjo įsitikinti ir pateikti įrodymus, kad kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti viešąjį interesą, nesiėmė priemonių visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimams, kuriuos pareiškėjas nustatė Neringoje, Juodkrantės gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pašalinti. Įstatymų leidėjas kaip vieną iš aplinkybių, kada prokuroras privalo kreiptis į teismą, gindamas viešąjį interesą, nurodo kitų institucijų pareigūnų, tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, privalančių ginti viešąjį interesą, nesiėmimą priemonių pažeidimams pašalinti (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinant viešąjį interesą teritorijų planavimo srityje, visuomenės vardu veikia už teritorijų planavimo sritį atsakingos institucijos. Kadangi šiuo atveju prokuroras prašo panaikinti Tarybos sprendimą, tai susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešąjį interesą, kurį netinkamai įgyvendino savivaldybės institucija, turėjusi tai padaryti pagal įstatymą. Be to, kadangi Taryba ir Administracija, privalančios užtikrinti, kad jų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebūtų priimti ginčijami sprendimai, prokuroras privalėjo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą.

Motyvuojamoji dalis

Šiuo atveju pareiškėjo prašymas sietinas su viešojo intereso gynimu, todėl kaip nepagrįsti atmestini argumentai, jog šiuo atveju viešasis interesas negali būti ginamas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje taip pat nurodyta, jog pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą. Tačiau pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartimi buvo patenkintas pareiškėjo atskirasis skundas ir panaikinta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 15 d. nutarties dalis, kuria nepatenkintas pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į teismą termino atnaujinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo. Šiame teismo procesiniame sprendime konstatuota, jog pareiškėjas 2008 m. gruodžio 11 d. gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas, ir prašymą teismui padavė nepaleidęs prašymo padavimo termino. Todėl, remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įsiteisėjusia nutartimi, konstatuotina, jog visi argumentai, susiję su terminu paduoti prašymą teismui, yra nepagrįsti ir atmestini. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas tinkamai gina viešąjį interesą, nepakanka vien tik nustatyti fakto, kad ginamų interesų turinys atitinka viešųjų interesų turinį. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas, ar pareiškėjo ginamas interesas pripažintinas viešuoju interesu, taip pat turi nustatyti, ar pareiškėjo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pažeistam viešajam interesui apginti. Pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, pareikšti materialiniai reikalavimai turi būti tinkami pažeistam viešajam interesui apginti. Tais atvejais, kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, jeigu jų statyba pažeidė viešąjį interesą, viešojo intereso apgynimas reikštų neteisėtos statybos teisinių pasekmių pašalinimą, o ne vien administracinių aktų, kurie sąlygojo šias statybas, panaikinimą. Tačiau teisės aktai nenustato, kad viešąjį interesą ginantis subjektas reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo ir reikalavimus dėl neteisėtos statybos teisinių pasekmių šalinimo reikštų toje pačioje byloje. Vadinasi, bylą nagrinėjantis administracinis teismas turi nustatyti, ar byloje ginčijami administraciniai aktai pažeidžia viešąjį interesą ir ar jų panaikinimas leistų apginti viešąjį interesą, o tais atvejais, kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, administracinių aktų panaikinimas bus nukreiptas į viešojo intereso gynimą tik tuo atveju, jei toks panaikinimas bus siejamas su atitinkamais materialiniais teisiniais padariniais (buvusios padėties atkūrimu). Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamu Tarybos 2001 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 06 yra sukurtos teisinės pasekmės ir Detaliojo plano sprendiniai jau yra realizuoti visa apimtimi – pastatyti statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa. Įvertinus bylos medžiagą, pareiškėjo prašyme, atsiliepime į apeliacinius skundus, teismo posėdžių metu nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, jog pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu į teismą ir ginčydamas administracinius aktus, tokių aktų panaikinimą tiesiogiai siejo su buvusios padėties atkūrimu, t. y. neteisėtos statybos padarinių šalinimo procedūra. Todėl pareiškėjo pasirinktos viešojo intereso gynimo priemonės, atsižvelgiant į tai, jog jos sudaro pagrindą pradėti neteisėtos statybos padarinių šalinimo procedūrą, vertintinos kaip tinkamos viešajam interesui apginti. Konstatuotina, jog pareiškėjo keliami materialiniai reikalavimai šiuo atveju yra pakankami pažeistam viešajam interesui apginti, pareiškėjas pasirinko tinkamas viešojo intereso gynimo priemones. Visi argumentai, kad pareiškėjo pasirinktos viešojo intereso gynimo priemonės šiuo atveju yra netinkamos, o viešasis interesas, patenkinus pareiškėjo prašymą, nebus apgintas, vertintini kaip nepagrįsti.

Teismas nurodė, kad Aukščiausioji Taryba 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr.1-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“ įsteigė Kuršių nerijos nacionalinį parką ir pavedė Vyriausybei patvirtinti šio parko nuostatus. Vyriausybė 1995 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1603 patvirtino Parko nuostatus. Remiantis Parko nuostatų 4 punktu, nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal KNNPP schemą, ja remiantis parengtus bei nustatyta tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010) yra išaiškinęs, jog pagal Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ nuostatas, valstybinių parkų planavimo schemos, kuriose nustatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentas, kai jis yra patvirtintas iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos ir iki 1997 m. kovo 30 d. įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre. KNNPP schema nustatyta tvarka patvirtinta iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo ir įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų registre kaip specialus teritorijų planavimo dokumentas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad, rengiant ir tvirtinant KNNPP schemą, nebuvo galiojančių atitinkamo lygmens specialiųjų ir detaliųjų planų, su kuriais šią schemą reikėtų derinti, KNNPP schema negali būti laikoma rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentu ir yra privalomojo pobūdžio. Teismas nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime, spręsdamas, ar Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ paskelbimas atitinka teisės aktų skelbimo reikalavimus, pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose (išleistuose įstatymų leidžiamosios valdžios arba vykdomosios valdžios institucijų) buvo įtvirtinta principinė nuostata, jog Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko schemą (generalinį planą). Taip pat konstatavo, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į nurodytą schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti šios schemos sprendiniams. Jei šių sprendinių būtų nepaisoma, ypač žinant, kad tai, jog Lietuvos valstybė Kuršių nerijos nacionalinį parką traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, kartu būtų nepaisoma ir bendrojo teisės principo bona fides. Priešingu atveju būtų ne tik pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso – saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas, bet ir nusižengta imperatyviosioms Konstitucijos 53, 54 straipsnių nuostatoms, inter alia Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, 53 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Teismas nurodė, kad, remiantis nurodyta teismų praktika, konstatuotina, jog KNNPP schema yra galiojantis ir privalomojo pobūdžio dokumentas, kuriuo turėjo ir turi būti remiamasi tiek bendrai tvarkant Kuršių nerijos nacionalinį parką, tiek ir konkrečiai tvirtinant ginčo Detalųjį planą. Todėl nesutiktina su argumentais, kad KNNPP schema buvo rekomendacinio pobūdžio ar, tinkamai jos nepaskelbus, negaliojo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors Konstitucinio Teismo nutarimai negalioja atgal, tačiau tokia nuostata, remiantis 2007 m. birželio 27 d. nutarime pateiktu išaiškinimu, jog teisės aktai ir anksčiau įtvirtino privalomąjį KNNPP schemos pobūdį, netaikytina ir vertintina kaip neturinti reikšmės. Kartu pastebėtina, jog, kaip matyti iš 1999 m. lapkričio 29 d. sąlygų Detaliajam planui rengti, jose aiškiai įtvirtinta, jog planuojamai teritorijai taikomi tiek Parko nuostatai, tiek ir KNNPP schema.

Teismas nurodė, kad byloje pateiktoje Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje ginčo teritorija priskiriama XI zonai, schemoje pažymėtai kaip esama urbanistikos draustinio riba. Teritorija priklauso vadinamam Ievos Kalno urbanistiniam kompleksui. Juodkrantės saugomų vertybių plane „Paminklosaugos režimas ir paminklotvarkos priemonės“ ginčo teritorijoje esantys pastatai priskiriami prie I kategorijos (konservuotini ir restauruotini, visiškai išsaugant autentiškus elementus ir išvaizdą) ir II kategorijos (restauruotini, išsaugant vertingus elementus, kuriant kopijas ir gerinant išvaizdą) pastatų. KNNPP schemos Juodkrantės ir jos apylinkių principinio plano skyriaus Architektūrinės-planinės dalies Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamente, nustatančiame urbanistikos draustinio zonos tvarkymo principus, nustatyta, jog XI zonoje urbanistikos paminklo teritorijoje, inter alia, numatyta atstatyti nunykusias posesijas, jas apstatyti žvejų namų ir ūkinių pastatų kopijomis, visai urbanistinio paminklo teritorijai parengti kompleksinio apstatymo naujadarus, numatyti, kad nebus didinamas jų aukštingumas – pastatai turi būti 1 aukšto su mansardomis, atkuriamo apstatymo pastatai – žvejų namų ir pagalbinių pastatų imitacija. Be to, be minėto projekto teritorijų apstatymo rekonstrukcija bei atskirų pastatų statyba ir jų pertvarkymai draudžiami. Todėl, įvertinus bylos medžiagą, sutiktina, jog Detaliojo plano sprendiniai, kuriais sklypui A numatoma zona naujam ūkiniam pastatui, sklype B atstatomi ūkinis ir gyvenamasis pastatai apjungiami bendra stogo konstrukcija, sklype D numatyta esamo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato rekonstrukcija, atsižvelgiant į tai, kad toks sprendinys įgyvendintas, ūkinis pastatas rekonstruotas jį išplečiant, pažeidžia KNNPP schemos reikalavimus. Pabrėžtina, jog KNNPP schemoje nustatytas reikalavimas neplėsti esamų pastatų bei nestatyti naujų gyvenamųjų pastatų, išskyrus nunykusius, kuriuos atstatyti numato kultūros objektų regeneracijos projektai, taip pat urbanistinio paminko teritorijoje draudžiama tankinti susiformavusį apstatymą, draudžiama didinti pastatų aukštingumą. Todėl, įvertinus nurodytas KNNPP schemos nuostatas bei Detaliojo plano sprendinius, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokiu būdu buvo pažeisti privalomo taikyti specialiojo teritorijų planavimo dokumento – KNNPP schemos reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, aiškiai ir visapusiškai argumentavo, kodėl ir kokie ginčijamo Detaliojo plano sprendiniai pažeidė KNNPP schemos reikalavimus. Be to, skundžiamame teismo sprendime pagrįstai padaryta išvada, jog, nesilaikius KNNPP schemos reikalavimų, atitinkamai pažeisti kiti teisės aktai, įtvirtinantys reikalavimą sprendimus, susijusius su valstybinių parkų tvarkymu ir konkrečiai Kuršių nerijos nacionalinio parko administravimu, priimti vadovaujantis KNNPP schema. Teismas nurodė, kad ginčo Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusios Detaliųjų planų taisyklių redakcijos 23 punkto nuostatos numatė, jog bendruoju atveju detaliojo planavimo procesą sudarė trys etapai, įskaitant esamos padėties analizę (kaip tai apibrėžta Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnyje). Toks etapas galėjo būti netaikomas tik atsižvelgiant į planavimo tikslus. Nagrinėjamu atveju planavimo užduotyje aiškiai buvo įtvirtina, jog esamos padėties analizė turi būti atliekama, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, įvertinus pateiktus įrodymus, nėra pagrindo išvadai, kad toks detaliojo planavimo proceso etapas buvo atliktas, atitinkamai konstatuotina, jog buvo pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teismas nurodė, kad, įvertinus bylos medžiagą, teisės aktų nuostatas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl, rengiant ir tvirtinant Detalųjį planą, padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Pažymėtina, jog tokie reikalavimai nėra grynai formalūs, jie sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą Detalųjį planą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Detalusis planas ir jo sprendiniai yra sudėtinė Tarybos 2001 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 06 dalis, todėl kaip nepagrįsti atmestini trečiojo suinteresuoto asmens J. D. argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl paties Tarybos sprendimo prieštaravimo teisės aktų nuostatoms.

Teismas nurodė, kad, konstatavus, jog Tarybos 2001 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 06 patvirtintas Detalusis planas prieštarauja KNNPP schemai, nurodytų teisės aktų nuostatoms, atitinkamai turi būti panaikinti ir Detaliojo plano pagrindu priimti ir patvirtinti kiti administraciniai aktai, kadangi jie įtvirtina ir realizuoja KNNPP schemai ir nurodytiems teisės aktams prieštaraujančius sprendinius. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino, remiantis Detaliuoju planu, priimtus ir patvirtintus Sąvadą, Statybos leidimą, Tarybos 2002 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 181 „Dėl pritarimo infrastruktūros plėtojimo sutarčiai“ ((duomenys neskelbtini)) bei 2002 m. spalio 21 d. sutartį Nr. 13 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“.

Teismas nurodė, kad apeliantai teigė, jog ginčo Detalusis planas buvo tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka suderintas su visomis įgaliotomis institucijomis. Pažymėtina, jog, nepaisant to, kad nurodyta tvarka Detalusis planas buvo suderintas, tačiau tokia aplinkybė negali paneigti to, jog toks Detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas, pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Atitinkamai kaip nepagrįsti atmestini ir argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo ir apeliacinis teismas turi nustatyti dėl padarytų teisės aktų pažeidimų kaltus asmenis. Sprendžiant kilusį ginčą, toks klausimas nespręstinas ir nėra ginčo dalyku. Teismas nurodė, kad taip pat, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodyta, jog teismas nevertino teisėtų lūkesčių principo. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tokius argumentus ir, pagrįstai nurodęs, jog iš neteisės negali atsirasti teisė, juos atmetė. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčas kilo dėl administracinių aktų teisėtumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl to, kas, panaikinus tokius administracinius aktus, turėtų tretiesiems suinteresuotiems asmenims atlyginti nuostolius. Toks klausimas nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalyku. Teismas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo J. D. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010 m. rugsėjo 2 d. raštą Nr. (6.3)-2D-10443, kuriame minėta inspekcija, įvertinusi Klaipėdos AVA 2008 m. gruodžio 9 d. raštą Nr. 2-4082-(2.20) (kuriuo rėmėsi pareiškėjas, kreipdamasis į teismą), nurodė, jog jame padaryta antra išvada nepagrįsta, nes joje įrašyti KNNPP schemos reikalavimai skirti kitai teritorijai. Tačiau, atsižvelgiant į nustatytus KNNPP schemos ir kitų teisės aktų pažeidimus, rengiant ir tvirtinant Detalųjį planą, darytina išvada, jog, nepaisant to, kad viename iš dokumentų, kurie buvo pagrindas pareiškėjui kreiptis į teismą, viena iš padarytų išvadų yra nepagrįsta, tokia aplinkybė negali paneigti kitų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimuose nustatytų pažeidimų. Kaip jau minėta, nustatyti pažeidimai yra esminiai ir sudaro pagrindą panaikinti ginčijamus administracinius aktus.

IV.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. D. prašo atnaujinti procesą šioje byloje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad procesas turėtų būti atnaujintas, nes yra akivaizdūs įrodymai, jog buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį. Taip pat šiuo atveju būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad KNNPP schema leidžia naujas statybas bei pastatų restauravimą. Teisės aktuose nėra reikalavimo teritorijos ir pastatų sutvarkymui parengti specialų regeneracijos projektą. Nagrinėjamu atveju buvo parengta Detaliojo plano teritorijos raidos programa, kuri ir laikytina specialiuoju regeneracijos projektu. Teismai tinkamai neįvertino šių aplinkybių. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad nepagrįstos teismų išvados, jog Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Parko nuostatams, Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymui. Taip pat teismų procesiniuose sprendimuose yra tvirtinama, jog Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir Statybos įstatymo nuostatoms, tačiau konkrečios pažeistos šių įstatymų nuostatos neįvardijamos. Daryti išvadą, jog Detalusis planas prieštarauja šių įstatymų nuostatoms, nėra pagrindo. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismai nepagrįstai konstatavo, jog, rengiant Sąvadą, reikėjo atsižvelgti į KNNPP schemos sprendinius. Statybos įstatymas ir KNNPP schema nedraudžia buvusių statinių paskirties keitimo. Byloje nėra konstatuota, jog infrastruktūros sutartis yra imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra suformavęs vienodos administracinių teismų praktikos prokuroro prašymo padavimo termino atnaujinimo klausimais, nes kitose bylose yra daromos kitokios išvados (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502 - 403/2010; administracinė byla Nr. AS143 - 12/2010). Šioje byloje galėjo būti remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS438 - 296/2009, tačiau tai nebuvo padaryta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra suformavęs vienodos administracinių teismų praktikos viešojo intereso gynimo klausimais (tai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502 - 403/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502 - 1504/2010, 2009 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756 - 268/2009). Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad šioje byloje nebuvo nagrinėta ir tinkamai įvertinta, ar KNNPP schema buvo tinkamai oficialiai paskelbta. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad administracinių aktų panaikinimas nesukelia realių teisinių pasekmių viešojo intereso gynimui, o tik sukuria „gremėzdišką“, neracionalų statybos padarinių šalinimo mechanizmą. Visiškai nebūtina tokiu neracionaliu būdu kurti prielaidas taikyti teisės aktų normas, reglamentuojančias neteisėtų statybos padarinių šalinimą, kad galutinai būtų apgintas viešasis interesas. Yra galimi kiti, tinkamesni, teismo sprendimai, užtikrinantys viešąjį interesą ir sukeliantys ne tokias „skaudžias“ pasekmes statytojams. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti prašymai dėl papildomų bylai reikšmingų dokumentų bei pareigūnų paaiškinimų išreikalavimo, tačiau teismas juos ignoravo. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad šioje byloje pareiškėjo pasirinktas viešojo intereso gynimo būdas, kuriuo siekiama panaikinti savivaldybės institucijų aktus, yra netinkamas, sukeliantis papildomas problemas tiek proceso dalyviams, tiek valdžios institucijoms. Tokiu būdu ginant viešąjį interesą, prasidės nauji teismų procesai, bus pažeisti nuosavybės neliečiamumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl KNNPP schemos privalomumo (rekomendacinio pobūdžio), atsižvelgiant į 1996 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatas ir vėliau padarytus atitinkamus šio įstatymo pakeitimus. KNNPP schemos, kaip specialiojo plano, sprendiniai nuo 1996 m. sausio 1 d. ir bent jau iki 2004 m. gegužės 1 d. buvo rekomendacinio pobūdžio, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip ir nesuformavo vienodos praktikos dėl specialiųjų planavimo dokumentų statuso. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino svarbių aplinkybių, susijusių su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (6.3)-2D-10443. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad procesą šioje byloje būtina atnaujinti ir dėl to, jog kyla įvairių problemų, susijusių su šioje byloje priimtų teismų procesinių sprendimų vykdymu Civilinio kodekso 4.103 straipsnio ir Statybos įstatymo nuostatų kontekste.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Procesą atnaujinti atsisakytina.

Sprendžiant proceso baigtoje administracinėje byloje atnaujinimo klausimą, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės. Tokiu atveju yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalis).

Iš trečiojo suinteresuoto asmens prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, kad jame remiamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, procesas gali būti atnaujintas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą teismo sprendimą ar nutartį, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, procesas gali būti atnaujintas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Tačiau, analizuojant trečiojo suinteresuoto asmens prašyme pateikiamą argumentaciją, šių proceso atnaujinimo pagrindų buvimas nagrinėjamu atveju negali būti konstatuotas.

Trečiojo suinteresuoto asmens prašyme yra plačiai dėstomos įvairios aplinkybės ir smulkiai aptariami įvairūs teisės normų taikymo aspektai. Tačiau šioje argumentacijoje nėra konkretaus akcentavimo, kuris aiškiai atskleistų kokį nors konkretų bylą nagrinėjusių teismų padarytą esminį materialinės teisės normų pažeidimą. Be to, prašyme yra pateikiama nemažai teiginių, susijusių su faktine bylos puse bei procesiniais klausimais, o tai iš viso nėra susiję su Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, kuris reikalauja pateikti argumentus tik dėl teisės (bet ne fakto) ir tik dėl materialinės (o ne procesinės) teisės. Trečiojo suinteresuoto asmens pateikiama motyvacija iš esmės atspindi tik jo paties nuomonę tam tikrais klausimais, kuri neįrodo konkretaus, akivaizdaus ir esminio materialinės teisės normų pažeidimo buvimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pateikia nuorodas į tam tikrus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus kitose bylose, tačiau šios nuorodos nėra pakankamos tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog šioje byloje buvo nukrypta nuo egzistuojančios administracinių teismų praktikos. Trečiojo suinteresuotojo asmens nurodomose kitose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atitinkamus klausimus sprendė būtent tų konkrečių bylų faktinių aplinkybių kontekste. Nėra pakankamo pagrindo teigti, jog šios bylos konkreti faktinė situacija yra identiška kitoms nurodytoms byloms ir jog dėl to ji turėjo būti sprendžiama visiškai analogiškai. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad tam tikrais klausimais nėra suformuotos vienodos administracinių teismų praktikos. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, jog šioje byloje buvo padaryta esminių klaidų, kurios lemtų jos išskirtinumą bei būtinybę būtent joje suformuoti tam tikras teismų praktikai reikšmingas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles.

Visumoje įvertinus trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo, matyti, kad jis yra orientuotas į visos bylos peržiūrėjimą iš esmės, o ne į konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų įrodinėjimą. Tuo tarpu proceso atnaujinimas nėra dar viena bylos nagrinėjimo iš esmės instancija, o šio instituto paskirtis – tik Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas. Tokių esminių ir akivaizdžių klaidų buvimo šios bylos atveju, kaip minėta, trečiojo suinteresuoto asmens prašymas nepatvirtina.

Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat teigia, kad procesą šioje byloje būtina atnaujinti ir dėl to, jog kyla įvairių problemų, susijusių su priimtų teismų procesinių sprendimų vykdymu. Šie argumentai atmestini, nes proceso atnaujinimo institutas yra skirtas tam tikrų bylos išsprendimo trūkumų pašalinimui, bet ne teismų procesinių sprendimų vykdymo problemų nagrinėjimui. Jeigu iš tikrųjų ir kyla teismų procesinių sprendimų vykdymo problemų, tai jos turi būti sprendžiamos tokį vykdymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Taigi darytina išvada, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, todėl procesas pagal jo prašymą negali būti atnaujintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą pagal trečiojo suinteresuoto asmens J. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovams Neringos savivaldybės tarybai ir Neringos savivaldybės administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, O. L. V., J. D., N. B., A. S., T. P., V. Z. V., N. P., A. Š., V. P., G. P., V. M., N. L., A. M., L. P., K. P., J. P., A. J., V. V., R. D., J. D., L. Ž., K. B., I. B., P. L., akcinei bendrovei SEB bankui ir individualiai R. G. architektūros firmai, dėl aktų panaikinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A525 - 1112/2010).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė