Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Departamentas nepakankamai bendradarbiavo su pareiškėju, prieš priimdamas Ginčijamą sprendimą, neatskleidė jam gautos informacijos, nesuteikė pareiškėjui jokios galimybės paaiškinti situacijos, neleido pareiškėjui ištaisyti trūkumus ir surasti naują darbdavį. Jeigu iš anksto būtų žinojęs apie numatomą priimti sprendimą, pareiškėjas galėtų įsidarbinti pas kitą darbdavį, nes turi paklausią profesiją, todėl šios aplinkybės turėjo būti pripažintos, kaip svarbios ir reikšmingos, nesudarančios pagrindo Leidimo panaikinimui.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog Ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, atsakovo disponuojamais duomenimis, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, skundo teiginiai deklaratyvūs, nesudaro pagrindo naikinti Ginčijamo sprendimo.

2023 m. rugpjūčio 18 d. Departamente gautas asmens prašymas Nr. 2307-LLGD-2210 leisti pakeisti darbdavį ir dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, o 2023 m. rugsėjo 12 d. priimtas sprendimas leisti pakeisti darbdavį.

Pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą – jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas Ginčijamą sprendimą priėmė nustatęs, kad pareiškėjui nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. ir jam nė karto per įdarbinimo laikotarpį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1160 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui 2023 m. rugsėjo mėn. – 2024 m. kovo mėn. (7 mėn.) buvo mokėtas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA (462 Eur).

Akcentuoja, kad asmeniui teikiant prašymą leisti pakeisti darbdavį Departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad asmuo dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas tarpininkavimo rašte. Šios aplinkybės nustatytos remiantis Sodros informacinės sistemos duomenimis. Prašyme išduoti Leidimą gyventi pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, 1160 Eur per mėnesį. Pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad užsieniečiui sulygtas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis, kreipdamasis dėl Leidimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat, kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų. Tokią išvadą patvirtina tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2023 m. sausio 5 d. vykdo individualią veiklą, o patikrinus Licencijų informacinę sistemą, nustatyta, kad jam nuo 2023 m. sausio 9 d. išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą.

Pamini, kad Departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotus Leidimus laikinai gyventi. Šiame kontekste pamini ir tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodyta, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. 24S101676, kuriuo pareiškėjui panaikintas Leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, 2022 m. lapkričio 17 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas). 2022 m. gruodžio 8 d. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjui išdavė Leidimą, galiojantį nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2024 m. gruodžio 14 d.

2023 m. rugpjūčio 18 d. Departamente gautas asmens prašymas Nr. 2307-LLGD-2210 leisti pakeisti darbdavį ir dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, o 2023 m. rugsėjo 12 d. priimtas sprendimas leisti pakeisti darbdavį.

Prie prašymo Nr. 2307-LLGD-2210 pridėtame tarpininkavimo rašte Nr. 20230726-137615 nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui betonuotoju (711407), ekonominės veiklos rūšies sritis, pagal Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pagal kurią užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – statyba (4120), numatant mokėti mėnesinį darbo užmokestį – 1160 Eur. Įsipareigojama, kad užsieniečio darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – jo darbo užmokestis nebus mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį. Taip pat įsipareigojama, jog už užsienietį bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

Byloje nėra jokio ginčo dėl to, kad pareiškėjui 2023 m. rugsėjo – 2024 m. kovo mėn. buvo mokėtas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA. Šios aplinkybės nustatytos remiantis Sodros informacinės sistemos duomenimis.

Departamentas priėmė Ginčijamą sprendimą, kuriuo pareiškėjui panaikintas Leidimas tuo pagrindu, jog duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, taip pat tuo pagrindu, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktais. Ginčijamo sprendimo motyvuose nurodoma, jog duomenys apie užsienietį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1160 Eur. Jam teikiant prašymą pakeisti darbdavį Departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad asmuo dirbs ne visą darbo dieną ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodyta tarpininkavimo rašte. Prašyme išduoti Leidimą gyventi pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsta, jog yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Taip pat konstatuota, kad kreipdamasis dėl Leidimo, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, nes patikrinimo metu buvo nustatyta, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, kad, 2023 m. sausio 2 d. atsiėmęs Leidimą laikinai gyventi išduotą darbo pagrindu, pirmiausia įregistravo individualią veiklą ir nuo 2023 m. sausio 9 d. gavo licenciją vykdyti keleivių vežimo už atlygį veiklą, o darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė tik 2023 m. sausio 18 d.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

Įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti Leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti Leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi. Be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2024 m. gruodžio 14 d. Išimtys įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo patikrinimo metu MMA buvo 840 – 924 Eur (840 Eur MMA nustatyta nuo 2023 m. sausio 1 d., 924 Eur MMA nustatyta nuo 2024 m. sausio 1 d.). Taigi, ginčo laikotarpiu aktualus darbo užmokestis, kuris atitinka nurodytą prašyme dėl Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte, turėjo būti 840 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 – 924 Eur.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje atlikęs duomenų apie pareiškėją patikrinimą nustatė, kad pareiškėjui, kuriam 2023 m. rugsėjo 12 d. leista pakeisti darbdavį, nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1160 Eur. Iš teismui pateiktų Sodros duomenų matyti, kad pareiškėjui jo darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktualiu laikotarpiu (2023 m. spalio mėn. – 2024 m. balandžio mėn.) nemokėjo (negavo) darbo užmokesčio, kuris būtų ne mažesnis nei 840 Eur. Taigi teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje (Sodroje) kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis ir darbdavio teikiama informacija, kuriuos, be kita ko, patvirtina ir skunde nurodytos aplinkybės. Dėl to pritartina Departamento išvadoms, kad Sodros duomenys patvirtina apie užsieniečiui realiai mokėtą atlyginimą.

Darytina išvada, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis ginčo laikotarpiu buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA, o tai neatitiko Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo (turėti pakankamai lėšų ir (ar) gauti reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje).

Nors byloje yra duomenų, kad nuo 2023 m. sausio 9 d. pareiškėjui išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą, tačiau įrodymų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus (tokių duomenų nepateikta ir su skundu), Departamentas, priimdamas Ginčijamą sprendimą, turėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas negavo reguliarių pajamų, pakankamų pragyventi Lietuvos Respublikoje, kurias nurodė ketinąs gauti, kreipdamasis dėl Leidimo laikinai gyventi šalyje išdavimo, todėl teiginys, jog pareiškėjo gaunamas papildomas darbo užmokestis dirbant pavėžėju, apsprendė pakankamą lėšų kiekį pragyventi, nėra pagrįstas. Be to, toks teiginys aptarto teisinio reguliavimo kontekste nėra reikšmingas, nes Leidimas pareiškėjui išduotas konkrečiu pagrindu (leidimas laikinai gyventi šalyje užsieniečiui, kuris ketina dirbti) ir aiškiai nurodytomis sąlygomis.

Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, pateikę Departamentui įsipareigojimą įdarbinti jį ne trumpesniam kaip 6 mėn. laikotarpiui ir mokėti jam 1 160 Eur darbo užmokestį, nesilaikė savo įsipareigojimų, nepaneigia pareiškėjo pareigos laikytis specialaus Įstatymo, nustatančio užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje, sąlygų ir reikalavimų. Pažymėtina, kad pareiškėjas neinformavo Departamentą apie pasikeitusias aplinkybes, jokiomis teisinėmis priemonėmis nesiekė, kad darbdavys laikytųsi prisiimtų įsipareigojimų. Teismas pažymi, kad Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui tikslas yra tai, kad pareiškėjas dirbtų statybininku (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), gautų Įstatyme numatytą atlyginimą ir būtų sumokėti privalomi mokesčiai į valstybės biudžetą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Ginčijamo sprendimo motyvas, kad kreipdamasis dėl Leidimo, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, nes patikrinimo metu buvo nustatyta, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, kad, 2023 m. sausio 2 d. atsiėmęs Leidimą laikinai gyventi išduotą darbo pagrindu, pirmiausia įregistravo individualią veiklą ir nuo 2023 m. sausio 9 d. gavo licenciją vykdyti keleivių vežimo už atlygį veiklą, o darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė tik 2023 m. sausio 18 d., yra pagrįstas. Tai yra pagrindas panaikinti Leidimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju.

Skunde nurodyta aplinkybė, kad Departamentas nepakankamai bendradarbiavo su pareiškėju, prieš priimdamas Ginčijamą sprendimą, neatskleidė jam gautos informacijos, nesuteikė pareiškėjui jokios galimybės paaiškinti situacijos, neleido pareiškėjui ištaisyti trūkumus ir surasti naują darbdavį, nepaneigia Departamento pareigos panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, nustačius, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių Įstatymo reikalavimų, todėl nepagrįstas teiginys dėl proporcingumo principo pažeidimo.

Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą Leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjui Leidimas panaikintas dviem savarankiškais pagrindais.

Apibendrinus, darytina išvada, kad Departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose numatytu pagrindu), įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl Ginčijamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų – atstovavimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo H. H. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.