- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-02
- Bylos Nr.
- TS-65-961/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. I., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 59-162 (toliau – ir nutarimas), kuriuo buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. gruodžio 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu G. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. G. I. į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d.
Bausmės pradžia – 2012 m. liepos 1 d. Bausmės pabaiga – 2024 m. liepos 1 d. ? paskirtos bausmės atlikęs – 2020 m. balandžio 1 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. rugpjūčio 27 d. – 3 metai 10 mėnesių 4 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 59-162 nuteistajam G. I. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui nuteistasis G. I. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. 59-162 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam.
Skunde nuteistasis nurodo, jog šiuo metu jis yra teistas septynis kartus. Skundžiamo Nutarimo teiginys „anksčiau teistas 2 kartus“ yra tiek tendencingas, kad yra ties sąmoningo faktų iškraipymo riba. Teistumui išnykus asmenys laikomi neteistais, todėl teistumo sąvokos vartojimas oficialiuose dokumentuose yra negalimas, o buvusiam teisės pažeidimo faktui konstatuoti privalėjo būti parinktas įstatymo nuostatoms neprieštaraujantis išsireiškimas. Kaip matyti iš komisijos svarstytų aplinkybių, numatytų BVK 164 straipsnio 2 dalyje, jo reagavimas į socialinės reabilitacijos priemones yra pozityvus. Atsižvelgus į BVK 9 straipsnio – teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, šio principo vykdymą privalo užtikrinti pataisos įstaiga, šio principo vykdymas įmanomas tik tuo atveju, jeigu laisvės atėmimo bausmė nustatyta tvarka bus švelninama. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec (2003) 22 valstybėms-narėms dėl lygtinio paleidimo, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotinam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Lygtinis paleidimas turi būti naudojamas taip, jog butų pritaikomas prie individualių aplinkybių ir atitiktų teisingumo ir sąžiningumo principus, kad pageidautina kiek įmanoma trumpinti laisvės atėmimo bausmes ir, kad lygtinis paleidimas nuo dalies bausmės atlikimo yra svarbi priemonę. Lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų. Komisija veikė priešingai šioms rekomendacijoms. Akcentuoja, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas yra laikomas norma, o ne išimtini, t. y. atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai argumentuotas. Tuo tarpu komisija laikėsi priešingos pozicijos, kad lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – išimtis. Visiškai neaišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Komisija neišdėstė jokių argumentų, nenurodė jokių kriterijų. Todėl nemotyvuotas komisijos sprendimas balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba. Taikant jam lygtinį paleidimą, bus pasiekti progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principai – paleidžiant nuteistąjį lygtinai, gerėja jo socialinė aplinka, socialinis ryšys stiprėja, išlaiko ir stiprėja motyvacija būti laisvėje, gerėja jo ekonominiai reiškiniai, tuo tarpu ir valstybės. Tokiu būdu lygtinio paleidimo metodas suteikia galimybę nuteistajam laisvės atėmimu, paleidžiant jį lygtinai, daryti atitinkamą išvadą, kai jis pradeda gyventi doro ir sąžiningo piliečio gyvenimą, kuris visiškai „antipodas“ praeities gyvenimo. Susimažina recidyvizmo rizika. Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pažymi, kad sprendžiant klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, t. y. ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, teismas turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę. Lietuvos Respublikos teismai esamos teismų praktikos keisti negali, ir yra saistomi teismų precedentų bei teisės aiškinimo taisyklių. Teismo precedentų ir teisės aiškinimo taisyklių kolizija yra neleistina, o jei tokia kolizija įvyko – privalo būti taikomas tas precedentas, kuris nuteistam asmeniui yra palankesnis. Skundžiamame komisijos nutarime teigiama „Dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose, palaikomi socialiniai ryšiai“, tačiau komisija mano, kad šios ir kitos jį teigiamai apibūdinančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Šio savo argumento komisija nepagrindė nei vienu teiginiu. Taigi, komisijos sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms. Komisijos teiginys, kad nerodo iniciatyvos atlyginti jam priteistus ieškinius, yra absurdiškas, kadangi pataisos namuose apmokamų darbų nėra visiems norintiems, o už nemokamus darbus (kuriuos jis atlikinėja), pinigų niekas nemoka. Apibendrindamas konstatuoja, kad komisija vadovavosi BVK 164 straipsnio 2, 4 dalimis, išdėstė argumentus, pagrindžiančius sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau visiškai nemotyvuotai priėmė kardinaliai priešingą sprendimą ir taip pažeidė įstatymus. Atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą vien dėl to, kad jis praeityje yra baustas, turi savyje Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio pažeidimą, nes tai yra pakartotinas baudimas už anksčiau padarytą nusižengimą, nors paskirta bausmė (drausminė nuobauda) jau atlikta. Jokio šios įstatymo nuostatos taikymo ribojimo dėl padaryto nusikaltimo sunkumo įstatymo leidėjas nenumato. Toks ribojimas vienareikšmiai pažeistų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio garantuotą asmenų lygybės principą bei parodytų nepagarbą Lietuvos Respublikos Seimui, kaip įstatymų leidėjui.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. I. skundas netenkintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę bausmės dalį, kuri numatyta šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.
Iš skundžiamo nutarimo bei nuteistojo bylos matyti, kad G. I. atlieka bausmę už vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną labai sunkų nusikaltimą, minėtas labai sunkus nusikaltimas yra smurtinio pobūdžio ir juo sukelti neatstatomi padariniai – atimta žmogaus gyvybė. Sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad skundžiamame Komisijos nutarime yra išdėstyta daug nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, nurodoma, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, paprastosios grupės sąlygomis, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta. Per bausmės atlikimo laikotarpį skatintas 8 kartus, baustas 20 kartų. Vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šiuo metu stebima teigiama elgesio dinamika, motyvuotas dalyvauti priemonėse, kurios orientuotos į jo kriminogeninę riziką įtakojančių veiksnių valdymą. Įvykdė visas Komisijos pateiktas rekomendacijas (2020 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 59-24), t. y. pradėjo aktyviai dalyvauti tiek pozityvaus užimtumo priemonėse, tiek intervencinėse, elgesio korekcijos programose, sistemingai dalyvauja Anoniminių Alkoholikų (AA) savitarpio pagalbos grupės užsiėmimuose. Nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, tinkuotojo – vidaus apdailininko specialybę, tęsia mokymąsi (duomenys neskelbtini), dieniniame skyriuje pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą II. Remiantis Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2020 m. birželio 30 d. pažyma dėl vykdomųjų dokumentų Nr. 56-853, nuteistasis skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 11670,55 Eur. Bausmės atlikimo metu 3 kartus buvo baustas dėl alkoholio vartojimo, paskutinį kartą 2015 m. kovo 24 d. Diskriminacinių nuostatų kitų asmenų atžvilgiu nepastebima, savo nusikalstamą elgesį vertina blogai, linkęs mąstyti apie savo elgesio pasekmes labiau atsižvelgdamas į individualius paties poreikius. Nuteistasis sutinka, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra.
Tačiau pažymėtina, nutarime yra aiškiai motyvuota, kodėl netaikytas lygtinis paleidimas, t. y. tuo, kad G. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 85 taškai (statinių – 20, dinaminių – 65), nuostatos į darbą pataisos įstaigoje neigiamos, nors nuteistasis atliko du trečdalius teismo paskirtos bausmės, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką nerodo iniciatyvos atlyginti jam priteistus ieškinius, nuteistajam būdinga problemų identifikavimo stoka, nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas.
Nuteistasis skunde nurodo, jog teistumui išnykus asmenys laikomi neteistais, todėl Komisijos nurodytas teiginys, kad G. I. teistas 2 kartus, negali būti vartojamas ir nurodomas Komisijos nutarime. Tačiau su nuteistojo teiginiu nesutiktina ir pažymėtina, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas kaip, kad esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas). Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, iki 2013 m. gruodžio 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio G. I. buvo teistas Lietuvoje 1 kartą, o po minėto nuosprendžio – nė karto, vadinasi, skundžiamame nutarime pagrįstai nurodyta, kad jis teistas du kartus. Aplinkybė, kad G. I. dar anksčiau buvo teistas užsienio valstybėse, galėtų charakterizuoti nuteistąjį būtent neigiamai, todėl nesuprantama, kodėl nuteistasis kritiškai vertina aplinkybę, kad Komisija nurodė mažiau teistumų. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2014 m. kovo 25 d. turinčiais teistumą buvo laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ir tik nuo minėtos datos turinčiais teistumą laikomi ir asmenys, kuriems įsiteisėjo kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Be to pagal susiformavusią teismų praktiką, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, sprendžiama iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę ne už vieną nusikalstamą veiką, tame tarpe už labai sunkų nusikaltimą, kas be abejonės didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą ir savaime negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neabejotinai svarbi nuteistojo elgesio korekcijos kontekste.
Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas neįpareigoja, suėjus įstatymo nustatytam minimaliam terminui, taikyti lygtinį paleidimą. Lygtinio paleidimo institutas, priešingai negu nurodo nuteistasis, nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą apkaltinamuoju nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę, teismas ir įvertina bei nusprendžia, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai bei yra tinkama bausmės tikslams pasiekti. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejotinai daryti išvadą, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo tvarka leis pasiekti bausmės tikslus ir nepažeis visuomenės interesų.
Pažymėtina, kad pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba yra tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį, ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis, jau būdamas lygtinai paleistas, nebenusikals ir nebedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, kad nuteistasis pasitaisė, kad jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.
Susipažinus su nuteistojo G. I. byla ir Komisijos nutarime išdėstytais motyvais matyti, jog šiuo atveju minėtos formalios lygtinio paleidimo sąlygos nuteistasis neatitinka, kadangi G. I. pakartotino nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė (85 taškai) (a. b. l. 93-94), beveik nepasikeitusi lyginant ją su Komisijos 2020 m. kovo 3 d. nutarime Nr. 59-24 nurodyta pakartotino nusikalstamo elgesio rizika, kuri buvo taip pat vidutinė (86 taškai) (a. b. l. 80-10). Esant tokiam pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, lygtinis paleidimas būtų galimas, jei pažanga mažinant šią riziką būtų akivaizdi ir leistų pagrįstai tikėtis tinkamo nuteistojo elgesio laisvėje, tačiau bylos duomenys neleidžia daryti tokios išvados, ypač įvertinus dinaminių taškų skaičių (65). Esant tokioms sąlygoms, taikant lygtinį paleidimą nuteistajam, būtina nustatyti kitų itin gerai asmenį charakterizuojančių duomenų.
Bausmės atlikimo metu G. I. 8 kartus skatintas, vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Šiuo metu stebima teigiama elgesio dinamika. Motyvuotas dalyvauti priemonėse, kurios orientuotos į jo kriminogeninę riziką įtakojančių veiksnių valdymą. Įgyvendinant Komisijos pateiktas rekomendacijas, nuteistasis pradėjo aktyviai dalyvauti tiek pozityvaus užimtumo priemonėse, tiek intervencinėse, elgesio korekcijos programose. Visas Komisijos rekomendacijas įvykdė. Sistemingai dalyvauja Anoniminių Alkoholikų (AA) savitarpio pagalbos grupės užsiėmimuose. Diskriminacinių nuostatų kitų asmenų atžvilgiu nepastebima. Savo nusikalstamą elgesį vertina blogai, mano, jog daugiau nenusikals. Išvardintos aplinkybės gana teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau bausmės atlikimo metu nuteistasis G. I. net 20 kartų baustas, 3 kartus dėl alkoholio vartojimo, ne kartą baustas dėl piktybiško bendro naudojimo patalpų netvarkymo pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą grafiką, 2019 m. priimtas sprendimas perkelti jį iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą dėl to, kad sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į taikomas resocializacijos bei drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką ir draudimus. Kaip matyti iš asmens bylos (II tomas, 2 dalis), G. I. Pravieniškių pataisos namuose 2019 m. vasario 25 d. įsakymu netgi buvo įrašytas į linkusių užpulti įskaitą, po kelių dienų, vasario 27 d. baustas už necenzūrinių žodžių vartojimą, teisėtų reikalavimų nevykdymą, ir vėliau nevykdė netgi tokių nuteistojo pareigų, kaip atsikelti iš lovos patikrinimo metu ar laikyti rankas už nugaros rikiuotės metu ir kt.; taip pat 2019 m. liepos 25 d. nutarimu baustas už masinių neramumų kėlimą, inventoriaus niokojimą, Vilniaus pataisos namuose 2019 m. rugsėjo 26 d. baustas už lankymąsi patalpose, kuriose negyvena ir nedirba. Netgi 2020 m. vasario mėnesį Vilniaus pataisos namuose nustačius, kad Pravieniškių pataisos namuose buvo padarytos klaidos pirminio vertinimo statinių taškų skaičiavime, nuteistasis susierzino, iš kabineto pasišalino be leidimo. Esant tokiems duomenimis, nuteistasis po pirmojo Komisijos 2020 m. kovo 3 d. nutarimo turėjo reikšmingai pakeisti savo elgesį, tačiau, kaip matyti iš asmens duomenų, po paskatinimo 2018 metais jam tik 2020 m. liepos 28 d. nutarimu skirta padėka už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, nepriekaištingą elgesį, daugiau jokių paskatinimų nebuvo. Be to, G. I., akivaizdu, darbui nėra motyvuotas. Per visą bausmės laiką jis nedirbo, reiškia negatyvias nuostatas darbui pataisos įstaigoje, nors ir teigia, jog turi lūkesčių įsidarbinti ir dirbti, pabandyti gyventi kitaip, mokytis gyventi iš oficialiai gaunamų pajamų. Skunde išdėstyti bendro pobūdžio argumentai, kad visiems nuteistiesiems darbo pataisos įstaigoje neužtenka, nesudaro pagrindo teigti, jog G. I. pageidavo dirbti – tokių duomenų byloje nėra, todėl nuteistojo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs. Nors nurodo palankiai vertinantis žalos atlyginimą, tačiau pats yra išlaikomas motinos bei trečiųjų asmenų ir savo noru nesistengia žalos atlyginti.
Visos šios aptartos aplinkybės, tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančios nuteistąjį, yra reikšmingos, tačiau akivaizdu, kad neigiamai charakterizuojančių aplinkybių yra žymiai daugiau, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis yra pasiruošęs grįžti į laisvę ir gyventi pagal visuomenei priimtinas elgesio normas, nes, teismo nuomone, nuteistasis neatitinka formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų, jau nekalbant apie materialiuosius, kuriuos, kaip nuteistasis nurodo, jis atitinka.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Komisija, priimdama 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. 59-162 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, nepažeidė nustatytų reikalavimų, tinkamai išnagrinėjo visas reikšmingas aplinkybes, t. y. tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančias nuteistąjį, nesuteikdama nepagrįstos reikšmės nei vienai iš jų, ir priėmė pagrįstą nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės.
Nuteistojo minimoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (ioparol)“ rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtos rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. I. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 59-162 atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos, prokurorui ir suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nutarties nuorašo įteikimo jiems dienos, gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.