Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą dėl žemės sklypo subnuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir subnuomos sutarties pripažinimo negaliojančia pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Linvalis“ ieškinį atsakovui D. D., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „In Media“, V. K. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui D. D. teismo procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. gegužės 10 d. asmeniškai (59 b. l.). Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu (14 dienų), ir per protingą terminą jam pasibaigus, nepateiktas, prašymo pratęsti nustatytą terminą negauta. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos numato galimybę teis­mui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovės prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovų pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 14 d. UAB „Linvalis“ (toliau ieškovė) sudarė žemės sklypo subnuomos sutartį (toliau sutartis) dėl 0,9791 ha žemės sklypo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise paklausančio trečiajam asmeniui V. K. V., su sklypo nuomininku D. D. (toliau atsakovas) (12-13 b. l.). Sutartyje žemės subnuomos sutarties terminas numatytas penkiolika metų, sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. 2013 m. rugpjūčio 25 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas dėl sutarties pakeitimo, kuriuo buvo pakeistas žemės subnuomos sutarties subnuomojamas plotas į 0,3791 ha (14 b. l.). Sutarties pakeitimo faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklype yra sumontuoti ieškovės įrengimai - užkardų gamybos linija, automobilinės svarstyklės (iki 60 tonų), žaliavos priėmimo mazgas, žaliavos džiovinimo įranga, transportavimo linija, antrinio valymo įrenginiai, kompensacinės talpos ir kita.

Panevėžio apygardos teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-341-278/2018 ieškovei iškėlė bankroto bylą, paskyrė bankrutuojančios įmonės administratoriumi L. Petronį, nustatė įmonės direktoriui D. D. (atsakovui) 10 dienų laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, visus bendrovei priklausančius dokumentus bei išsprendė kitus klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. kovo 1 d.

2018 metų spalio mėn. įmonės bankroto administratorius gavo iš trečiojo asmens UAB „IN Media“ duomenis, kad minimas žemės sklypas išnuomotas trečiajam asmeniui UAB „IN Media“ ir ji reikalauja ieškovę apmokėti už žemės sklypo nuomą 13 800 Eur (15-16 b. l.). 2018 metų lapkričio mėnesį, įmonės bankroto administratorius sužinojo, jog žemės subnuomos sutartis buvo nutraukta 2018 m. sausio 10 d. susitarimu (17 b. l.), kurį sudarė tuometinis įmonės direktorius D. D. (atsakovas) ir fizinis asmuo D. D. (atsakovas), ir žemės sklypas išnuomotas trečiajam asmeniui - UAB „IN Media“ pagal 2018 m. liepos 20 d. žemės sklypo subnuomos sutartį Nr. DDS-1807-1 (18-20 b. l.).

Dėl Žemės subnuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamas favor contractus principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę. Pripažįstant favor contractus principo svarbumą sutartiniuose santykiuose, negalima šio principo suabsoliutinti, paneigiant kitų kreditoriaus teisių gynimo būdų egzistavimą ir panaudojimo galimybę. Sutarties sudarymo laisvės principas ir sutarties sąlygų turinys, priklausantis nuo sutarties šalių susitarimo, kuris yra jų bendrai suderintos valios išraiška, leidžia šalims sukurti, pakeisti bei nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154 ir 6.156 straipsniai).

2012. m. gruodžio 14 d. sudarytoje žemės subnuomos sutartyje šalys numatė sutarties pasibaigimo sąlygas, kurių vienas iš punktų nustatė, kad „Sutartis ankščiau nustatyto termino gali pasibaigti šalių susitarimu arba būti nutraukta vienašališkai, kai kita šalis pažeidžia sutarties sąlygas, bet ne ankščiau nei įspėjus apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius“ (sutarties 6 straipsnio 2 punktas). Analogiškas žemės nuomos sutarties pasibaigimas šalių susitarimu įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.562 straipsnio 6 punkte ir 6.497 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas įvykdė pareigą tinkamai informuoti ieškovę apie sutarties nutraukimą.

Nagrinėjamu atveju atsakovas D. D., veikdamas kaip ieškovės vadovas ir tuo pačiu kaip fizinis asmuo, kuris yra sudaręs žemės sklypo subnuomos sutartį, sudarė žemės sklypo sutarties nutraukimo šalių susitarimu sandorį, t. y. sudarė sandorį pats su savimi, kas CK 2.134 straipsnio 1 dalies pagrindu yra draudžiama. CK 2.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ABI) 37 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat juridinio asmens valdymo organo narys (šiuo konkrečiu atveju - atsakovas bendrovės vadovas) privalo veikti sąžiningai ir protingai, lojaliai juridiniam asmeniui, laikytis konfidencialumo, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo, bei turi pareigą vengti interesų konflikto - vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 1, 4 dalys). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų tinkamai ir pasiektų numatytus tikslus. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas žemės subnuomos sutartį šalių susitarimu nutraukė 2018 sausio 10 d., t. y. Panevėžio apygardos teismui UAB „Linvalis“ 2019 m. sausio 9 d. nutartimi priėmus nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas žinojo apie įmonės veiklą, buvo informuotas apie bankroto bylos iškėlimą, laikytina, kad atsakovas nutraukdamas žemės subnuomos sutartį šalių susitarimu, veikė priešingai ieškovės interesams, nebuvo lojalus ieškovei, o siekė patenkinti savo asmeninius poreikius, asmeninius interesus iškeldamas aukščiau ieškovės interesų, t. y. 2018 m. sausio 10 d. susitarimas dėl žemės sklypo subnuomos sutarties nutraukimo prieštarauja atstovaujamojo (ieškovės) interesams. Akivaizdu, kad žemės subnuomos sutarties nutraukimas ženkliai apsunkina ieškovės naudojimąsi žemės sklype sumontuotais įrenginiais, net ir tuo atveju, jei šie įrengimai bus parduodami siekiant patenkinti ieškovės kreditorių reikalavimus bankroto byloje, nes neturint teisės naudotis žemės sklypu, parduodamų įrengimų vertė ženkliai mažėtų arba jų iš viso būtų neįmanoma parduoti.

Pagal CK 1.82 straipsnį, juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, kai sandoris sudarytas privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Vertindamas juridinio asmens teisnumui prieštaraujančių sandorių negaliojimą reglamentuojančias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis (pvz., su didesnėmis palūkanomis, nei kitais atvejais ar su kitais asmenimis, nutraukiant sutartis ekonomiškai nepalankiomis sąlygomis, sudarant taikos sutartis teikiant pernelyg daug nuolaidų) nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje N r. 3K-3-73/2008; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011). Darytina išvada, kad, pagal kasacinio teismo praktiką CK 1.82 straipsnio taikymas (egzistuojant visoms šio straipsnio taikymui svarbioms aplinkybėms) pateisinamas, jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose ir teismas konstatuoja aiškų, akivaizdų sandorio nenaudingumą, o tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių.

Kaip jau buvo minėta, ieškovei buvo pateikta trečiojo asmens UAB „In Media“ sąskaita, reikalaujant apmokėti 6 900 Eur nuomos mokestį už du mėnesius (2018-09-01 - 2018-11-01), kas akivaizdžiai nenaudinga ieškovei. Aplinkybė, kad žemės sklypo subnuomos sutarties nutraukimas, ieškovei buvo nenaudingas patvirtina ir ieškovės atskirajame skunde dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutarties, kuria ieškovei buvo iškelta bankroto byla, ieškovė pati nurodė ir išdėstė duomenis, kuriais siekė patvirtinti vykdomos veiklos faktą, stabilių pajamų gavimą ateityje, esamą investuotoją, naujas paslaugų teikimo sutartis, t. y. įrodinėjo, kad toliau nuosekliai ir pelningai vykdys veiklą, ko pasėkoje būtų galima atkurti įmonės veiklą, įvykdyti prievoles. Iš byloje esančių duomenų, teismas sprendžia, kad žemės sklypo, kurį ieškovė valdė subnuomos sutarties pagrindu ir naudojo savo veikloje, valdymo praradimas buvo akivaizdžiai priešingas ieškovės tikslams, nuostolingas ir akivaizdžiai žalingas, t. y. žemės subnuomos sutarties nutraukimas šalių susitarimu buvo nenaudingas ieškovei, todėl pripažintinas negaliojančiu.

Teismui pripažinus sutarties nutraukimą neteisėtu, sutarties šalims ji tampa vykdytina ir tik atsakovui nevykdant šios sutarties sąlygų teismas galėtų pasisakyti dėl atsakovo įpareigojimo vykdyti sutartį, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dalyje dėl įpareigojimo atsakovą toliau vykdyti žemės sklypo subnuomos sutartį, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl 2018-07-20 žemės sklypo subnuomos sutarties Nr. DDS-1807-1 negaliojimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.86 straipsnyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

Žemės sklypo subnuomos sutartyje Nr. DDS-1807-1 nustatyta, kad subnuomos mokestis, už metus yra 55 000 Eur. Subnuomos mokestis taikomas už laikotarpį nuo 2018-07-20 iki 2019-12-31 (sutarties Nr. 1.1 punktas); taip pat sutartyje šalys susitarė, kad nuo 2020-01-01 nuomos kaina ženkliai mažėja ir nuo 2020-01-01 subnuomos kaina sudaro tik 39 000 Eur už metus (sutarties 1.2 punktas). Iš 2012 m. gruodžio 14 d. žemės subnuomos sutarties matyti, kad metinė nuomos kaina sudaro 753 Eur (2600 Lt), kuri atitinka atsakovo ir trečiojo asmens V. K. V. sudarytos Žemės sklypo nuomos kainą (26-27 b. l.). Atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „In Media“ žemės sklypo subnuomos sutartyje Nr. DDS-1807-11 susitarė, kad subnuomos mokestis nuo sutarties įsigaliojimo dienos iki 2020-12-31 turi būti sumokėtas iki 2021-01-01, t. y. susitarė, kad 102 562 Eur dydžio nuomos mokestis bus sumokėtas iki 2020-12-31. Tokios sutartyje nurodytos nuomos kainos prieštarauja ne tik elementariai logikai, bet ir faktinėms Panevėžio rajone susiklosčiusioms žemės sklypų nuomos kainoms. Byloje duomenų, kad trečiasis asmuo UAB „In Media“ žemės sklype vykdo veiklą nėra, duomenų, kad ruoštųsi vykdyti veiklą taip pat nepateikta, todėl galima pritarti ieškovės argumentui, kad sutarties Nr. DDS-1807-1 sudarymo tikslas yra atsakovo bandymas paveikti ieškovės bankroto proceso eigą ir sudaryti sunkumus atsiskaitant su ieškovės kreditoriais. Be to, iš ieškovės pateiktos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties matyti, kad UAB „In Media“ buvo iškelta bankroto byla, vėliau kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsisakius nuo pareiškimo, civilinė byla Nr. eB2-4589-852/2018 buvo nutraukta, tačiau iš šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad UAB „IN Media“ paskutiniai metinės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2014 m., UAB „In Media“ įsipareigojimai daugiau kaip du kartus viršijo visą į balansą įrašyto turto vertę, materialaus turto UAB „In Media neturi“ (30 b. l.), todėl pritartina ieškovės argumentui, kad sudaryta subnuomos sutartimi Nr. DDS-1807-1 neketinta sukurti jokių teisinių pasekmių ir sutartis sudaryta dėl akių, todėl sudarytas sandoris pripažintinas negaliojančiu.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleista pagal įstatymą, todėl valstybei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos 250,00 Eur žyminis mokestis ir 13,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 80, 83, 88, 92, 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti 2012 m. gruodžio 14 d. sudarytos žemės sklypo subnuomos sutarties, dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimą neteisėtu.

Atmesti ieškinio dalį dėl atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigojimo vykdyti 2012 m. gruodžio 14 d. sudarytos žemės sklypo subnuomos sutartį.

Pripažinti 2018 m. liepos 20 d. žemės sklypo subnuomos sutartį Nr. DDS-1807-1, sudarytą tarp atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „In Media“, juridinio asmens kodas 302542643, negaliojančia nuo sudarymo dienos.

Priteisti iš D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 13,30 Eur (trylika eurų 30 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.